Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-320-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2S-320-280/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
Kreditorius
Lindorff Oy
Skolininkas
D. K.
Civilinė byla Nr. 2S-320-280/2012Proceso Nr. 2-37-3-00334-2012-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 125.11.1; 121.14; 121.21; 122.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lindorff Oy pareiškimą skolininkui D. K. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko 2243,60 Lt skolą, 816,67 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-26 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus Lindorff Oy pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui D. K. ir jį grąžino kreditoriui. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kurių suma 816,67 Lt yra nepagrįstas, pažeidžia vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teises ir neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.). Konstatavo, kad netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Jų paskirtis kompensuoti kreditoriaus patiriamus nuostolius, skolininkui laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad įvertinus skolininko su kreditoriumi sudarytos sutarties dalyką, šalių ypatumus, aptariamą sutartį galima kvalifikuoti vartojimo sutartimi, o skolininką – vartotoju. Atsižvelgiant į vartojimo sutarties esmę, laikytina, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis ir turi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad pareiškėjui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau teismas laikė, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti vertinama kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste. Teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 816,67 Lt už 182 dienas, yra per dideli, pažeidžia vartotojo teises, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro pagrindą kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą pripažino nepagrįstu ir atsisakė jį priimti (CPK 435 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Kreditorius Lindorff Oy pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad CPK 435 str. 3 d. įtvirtinta, kad, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Kreditorius pažymėjo, kad prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, be to, išduodamas teismo įsakymą, teismas pareiškimo pagrįstumo netikrina. Apeliantas nurodė, kad delspinigių dydžio pagrįstumo klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui pateikus prieštaravimus dėl tokio reikalavimo ir nagrinėjant bylą iš esmės. Kreditoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 435 str. 2 d. nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ - tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas, iš esmės neįmanomas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo priteisti delspinigius. Teismo vertinimu, kreditoriaus prašomos priteisti 816,67 Lt netesybos yra aiškiai per didelės. CK 6.71 straipsnis leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Kreditoriaus pareiškime nurodoma, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir D. K. 2007-12-30 sudarytos išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties 11.1 p. numatyta, kad skolininkas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius. 2010-01-19 UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimą kreditoriui Lindorff Oy. Pripažintina, kad kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog kreditoriaus reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, padarė nepagrįstai remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtina teismo teise mažinti netesybas. Klausimas dėl prašomų priteisti netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus tam tikras ir konkrečios bylos aplinkybes. „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Šios aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. CPK 435 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką, todėl sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą patenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimutė SankauskaitėMargarita Dzelzienė