Kauno apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, aukštojo išsilavinimo, nevedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistam :

2013-06-14 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 286 str., 290 str.- 11 MGL dydžio (1430 Lt) bauda;2015-06-16 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. l d., 138 str. 2 d. 8 p.-paskirta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2017-02-04 d. apie 19.28 val. Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „T. A.“ valst. N r. (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė Sandrina Šakavičienė, atlikusi teismo psichiatrijos ekspertizę, akte Nr. 83TPK-193/2017 nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas-bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos tipas. Sunki depresija be psichozės reiškinių. R. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas-Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas (F31.6), jis negali suprasti savo veiksmų esmės, juos valdyti, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 136-139).

Liudytojas P. A. parodė, kad 2017-02-04 apie 19 val. važiavo Kaune, automobiliu „Škoda“ Karaliaus Mindaugo prospektu, iš Birštono gatvės įsuko į Karaliaus Mindaugo prospektą ir važiavo link Akropolio. Karaliaus Mindaugo gatvė turėjo keturias eismo juostas. Buvo tamsus paros metas, gatvės apšviestos, matomumas geras, asfaltas sausas, nelijo. Važiavo antra eismo juosta, rikiavosi į trečią eismo juostą, o priekyje pastebėjo Karaliaus Mindaugo prospektu link „Akropolio“ važiuojantį automobilį „Toyota“, kuris iš trečios eismo juostos įvažiavo į ketvirtą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, po to vėl grįžo atgal į savo krypties ketvirtą eismo juostą. P. A. persirikiavo į savo eismo krypties ketvirtą eismo juostą ir važiavo "Toyota" automobiliui iš paskos, nes ketino sukti į kairę, į Maironio gatvę. Reguliuojamoje sankryžoje Karaliaus Mindaugo ir Maronio gatvių degė žalias šviesoforo signalas važiuojantiems tiesiai, o sukantiems į kairę degė raudonas šviesoforo signalas. Ketvirta eismo juosta buvo galima sukti tik į kairę, į Maironio gatvę, ir sankryžoje ketvirta eismo juosta baigiasi ir lieka važiuoti Karaliaus Mindaugo prospektu trys eismo juostos/ Automobilis „Toyota“, važiavęs ketvirta eismo juosta, važiavo tiesiai, nepersirikiavo į trečią eismo juostą, vos neatsitrenkė į sankryžoje buvusį šviesoforą ir pasukęs dešiniau važiuodamas per sankryžoje buvusią salelę atsitrenkė į kelio ženklą, jį nulaužė ir nuvažiavo toliau link "Akropolio". Tuomet P. A. pranešė apie įvykį policijai ir sekė minėtą vairuotoją iš paskos, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė "Toyota" automobilį. Sankryžoje su A.Mickevičiaus gatve automobilis „Toyota|“ suko į kairę, vėl prieš eismą, iš A. Mickevičiaus į Miško gatvę į dešinę, iš antros eismo juostos, kuria galima važiuoti tik tiesiai, ir iš Miško gatvės į Vytauto prospektą, į dešinę, suko degant raudonam, draudžiančiam eismo šviesoforo signalui, važiavo iki Geležinkelio stoties ir ties stotimi suko į dešinę, važiavo link M.K. Čiurlionio tilto link Aleksoto, važiuojant tiltu, aplenkė policijos pareigūnai ir nusileidus "Toyota" nuo tilto minėtą automobilį sustabdė.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-os kuopos 2 būrio vyriausioji patrulė S.P. pranešė, jog iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog 2017-02-04 Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ir Maironio g. sankryžoje automobilis „T. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, kelia avarines situacijas. Nuvykus į vietą nustatyta, jog nuverstas kelio ženklas, jį nuvertusios transporto priemonės nerasta (b.l. 10).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 2 būrio patruliai T. P. sir A.Ž. pranešė, jog iš Kauno AVPK budėtojo gavus pranešimą, jog 2017-02-04 Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ir Maironio g. sankryžoje automobilis „T. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, kelia ir nuvykus į vietą, minėtą automobilį sustabdė Piliakalnio g.. Patikrinus vairuotoją R. M. nustatyta, jog jis girtas (vairuotojui nustatytas 1,85 promilių girtumas (b.l. 12-15).

Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos, fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. –Mindaugo g. sankryžoje, nubraižyta schema, įvykio vieta fotografuota (b.l. 16-23).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota AYGO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-34).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Toyota AYGO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 39).

Iš speciliato išvados Nr. T-A 1194/2017(2) matyti, kad 2017-02-06 R. M. nustatytas1,79 promilių girtumas (b. 1. 81)

Iš 2016-03-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 93TPK-195/2017 matyti, kad K. S. psichikos sutrikimas paranoidinė Šizofrenija, nusikalstamas veikos padarymo metu 2016-12-16 buvo neadekvatus elgesys. K. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. 1. 47)

Iš ekspertizės akto Nr. 83TPK-193/2017 matyti, kad R. M. praeityje konstatuota-psichikos sutrikimas-Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas (F31.6). Nusikaltimo padarymo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas- Bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos lipas. Sunki depresija be psichozės reiškinių. R. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas-Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas (F 31.6). R. M. negali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, būti apklausiamais ir dalyvauti teismo posėdyje. R. M. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines priemones-ambulatorinį psichiatro stebėjimą ir gydymą, psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą (b.l.136-139).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis R. M. 2017-02-04 d. apie 19.28 val. Kaune, vairavo automobilį „T. A.“ valst. N r. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę-automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. M. vairuojamą automobilį sustabdę policijos pareigūnai ir patikrinę R. M., jam nustatė 1,79 promilių girtumą.

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, mano, kad savo veiksmais kaltinamasis R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 str. 2 d. numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t.y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas-Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, depresijos tipas. Sunki depresija be psichozės reiškinių. R. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu R. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas-Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus tipas (F 31.6). R. M. negali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, būti apklausiamais ir dalyvauti teismo posėdyje, todėl jis laikytinas nepakaltinamu. Kadangi ekspertizės aktu nustatyta, jog dėl psichinės būklės, kuri nėra koreguojama medikamentais, jo elgesys nepalankioje ar nenaudingoje situacijoje gali būti neprognozuojamas, pagal padarytos visuomenei pavojingos veikos pobūdį bei savo psichinę būseną jis yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė- priverstinį ambulatorinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.