Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui R. K., ieškovo atstovei advokatei Kristinai Čivilytei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovei O. M., atsakovės atstovei advokatei Sabinai Izokaitienei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinio atsakovei O. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. K. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 645,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl mokėjimo paskirties nurodymo ieškovas pateikė atsakovės 2021-07-23 elektroninį laišką, kuriame O. M. ieškovui rašė: „Kaip laikotės? Komunaliniai mokesčiai už birželį yra apmokėti, suma 26,28 Eur. Turiu prašymą tiek mokestį už komunalinius, tiek nuomą pavedimo paskirtyje banko pavedime nurodyti „pavedimas“. Dėkoju“. Ieškovas 2021-07-27 atsakovei rašė : „Buvau išvykęs, pervedžiau jums už komunalus, kaip prašėte, pavedimo pavadinime nurodžiau „Pavedimas“. Gražios dienos“. Daugiau rašytinių įrodymų apie šalių bendravimą dėl ieškovo atliekamų mokėjimų už nuomą ir paslaugas nepateikta.

Dėl reikiamos temperatūros nuomojamame bute palaikymo šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais. Ieškovas R. K. 2021-10-13 d. 13:34 laiške atsakovei rašė: „Norėčiau pakalbėti su jumis dėl sutarties nutraukimo, nes pastaraisiais mėnesiais tenka gyventi ne visai humanitariškom sąlygom. Prisegu dar vieną nuotrauką apačioje su šio ryto temperatūra bute. Kada galėtume susiskambinti?“ Prie ieškovo elektroninio laiško pridėta termometro, rodančio + 16⁰ C nuotrauka. Atsakovė 2021-10-13 d. 13.34 ieškovui rašė „Sveiki, galiu dabar jums paskambinti. Dovanokite, tokios situacijos net praeitą šalčiausią žiemą nebuvo, buvo net per karšta. Gal reikia radiatorių nuorinti? “. 2021-10-14 atsakovė ieškovui rašė: „Atsiprašau, kad nepersiunčiau šio pranešimo, manau automatiškai pradės šildyti ir bus šilta, nes praeitą žiemą nors lauke buvo šalta, radiatorius įkaitindavo butą, šiluma eina į viršų ir net langus tekdavo nuolat atidarinėti“. Atsakovės paminėtas pranešimas yra UAB „Civinity namai“ informacinis laiškas apie šildymo sezono pradžią. Dar atsakovė ieškovui rašė : „Jeigu radiatorius nėra karštas, paskambinkite prašau nurodytu nr., paaiškins, kaip nuorinti, nes aš pati nemoku“. Taip pat rašė : „R., visada duokite man žinią, jeigu yra kokie nesklandumai su butu, išspręsime“. 2021-10-14 d. 17:53 atsakovė rašė: „Sveiki, R., ar pavyko nuorinti radiatorių ? Ar pradėjo šildyti ?“. Ieškovas 2021-10-14 d. 20:13 atsakė : „Labas vakaras, pradėjo, bet vis dar šaltoka“. Prie žinutės pridėta nuotrauka su termometro rodoma + 19⁰ C temperatūra. Atsakovė ieškovui dar rašė : „Jeigu radiatorius blogai šyla, paskambinkite, prašau, skelbime nurodytu numeriu. Ar pavyko nuorinti savarankiškai, ar skambinote ? Temperatūra bute turi būti aukštesnė, duokite žinią, jeigu nešils“. Daugiau šalių susirašinėjimo apie nuomojamo buto šildymą nepateikta.

Ieškovas nurodė kaip problemą, kad, mokėdamas atsakovei už nuomą ir paslaugas neturėjo galimybės nurodyti teisingos mokėjimo paskirties. Jis pats sutiko su atsakovės pageidavimu ir mokėdamas už nuomą rašė „Pavedimas“. Ieškovas turėjo galimybę nesutikti su atsakovės prašymu, jo netenkinti ir rašyti paskirtį tokią, kokią norėjo pats ieškovas. Nėra patvirtinta aplinkybė, kad atsakovė imperatyviai reikalavo ieškovo mokėjimo pavedimuose rašyti būtent tokią paskirtį. Jeigu ieškovui nepatiko toks atsakovės pageidavimas, tai jis turėjo tai aiškintis su atsakove dar 2021 m. liepos mėn., kai gavo atsakovės prašymą. Nėra duomenų, kad 2021 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. ieškovas turėjo problemų ir reiškė atsakovei pretenzijas dėl mokėjimų paskirties, o tą pradėjo akcentuoti po to, kai nusprendė nutraukti Sutartį. Teismo nuomone, atsakovės pageidavimas ir ieškovo tam neprieštaravimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė tuo pažeidė Sutarties sąlygas, nes ieškovas galėjo ir nevykdyti atsakovės pageidavimo, nurodyti mokėjimo paskirtį tokią, kokią manė esant tinkama pats ieškovas. Apibendrinant ieškovo nurodytas parkavimo vietų trūkumo ir mokėjimo neteisingos paskirties aplinkybes teismas akcentuoja, kad šiuos, pagal ieškovą, trūkumus jis nurodė tik tuomet, kai pranešė atsakovei apie pageidavimą nutraukti Sutartį, kas reiškia, kad maždaug 5 mėnesių nuomos laikotarpį ieškovas konkrečių pretenzijų dėl tokių „trūkumų“ neturėjo.

Dėl reikiamos temperatūros nuomojamame bute (ne)buvimo pastebėtina, kad siekdamas įrodyti per žemos temperatūros faktą ieškovas pateikė nuotrauką su termometru, kuris rodo + 16⁰ C temperatūrą. Duodamas paaiškinimus ieškovas teigė, kad tai jo termometras ir temperatūrą ieškovas matavo nuomojamo buto virtuvėje. Pastebėtina, kad ieškovo pateiktoje nuotraukoje iš esmės matosi tik termometras, tačiau nėra aišku, kokioje patalpoje jis yra, nes nuotraukoje nesimato aplinkos. Tačiau jei tikėti, kad termometras buvo tikrai virtuvėje, tai nėra aišku, ar tuomet nebuvo atidaryti virtuvės langai, kaip tą nustatė atsakovė 2021-11-14 apsilankiusi bute. Šalių susirašinėjimas apie šildymo sezono pradžią, t.y., kad viršutiniame aukšte iš šildymo įrenginių reikia išleisti orą leidžia manyti, kad ieškovo termometro rodmenys galėjo būti gauti tuomet, kai temperatūra matuota kol butas dar buvo nešildomas arba, tuo metu iš radiatorių dar nebuvo išleistas oras. Atsakovė geranoriškai paaiškino ieškovui, kaip spręsti problemą ir, ieškovui išleidus orą iš radiatorių, temperatūra bute pakilo 3 –mis laipsniais, t.y. ieškovo termometras rodė + 19⁰ C. Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įskaymu Nr. V-1081, 7 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra 18 – 22⁰ C. Tai reiškia, kad ieškovo nuomotame bute temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovo argumentas nurodžius bute buvus antihumaniškas gyvenimo sąlygas yra tik paties ieškovo nuomonė, nes jei tokios sąlygos iš tikro būtų buvusios, ieškovas nebūtų gyvenęs atsakovės išnuomotame bute 5 mėnesius. Teismas pažymi, kad ieškovui siekiant sąžiningai įrodyti per žemos temperatūros bute faktą, jis turėjo kviestis į butą nuomotoją, t.y. atsakovę ir kartu (net gi kelis kartus) fiksuoti temperatūrą. Pastebėtina, kad 2014 m. atlikta namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės 12 –tas butas, renovacija, ką nurodė ir atsakovė teismo posėdžio metu. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovo išsinuomotame bute buvo netinkama temperatūra ir, kad tai galėjo būti esminiu Sutarties pažeidimu, nes to ieškovas neįrodė. Pastebėtina, kad ieškovas ieškinyje, kaip nuomojamo buto trūkumą nurodė tai, kad atsukus vandens maišytuvą ilgai reikėdavo laukti kol pradės bėgti karštas vanduo, tačiau pranešime atsakovei apie ketinimą nutraukti nutartį ieškovas tokio trūkumo nenurodė, be to atsakovė, duodama paaiškinimą teigė, kad tikrai nereikėdavo laukti karšto vandens tiek, kiek nurodė ieškovas. Pagal CK 6.587 straipsnio 1 dalį patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Teigtina, kad atsakovės nuomota ieškovui gyvenamoji patalpa nebuvo tokia, kad būtų kėlusi grėsmę ieškovo sveikatai. Ieškovui neįrodžius esminio Sutarties pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.217 straipsnio 1 dalis), ieškovui nebuvo pagrindo nutraukti Sutartį nedelsiant 4.2 punkte nurodytais atvejais (4.3.2 punktas), tuo labiau, kad nuomojamos patalpos trūkumus ieškovas padėjo akcentuoti tik tuomet, kai nusprendė nutraukti Sutartį.

CK 6.609 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, prieš kurį gyvenamosios patalpos nuomininkas turi įspėti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą. Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalims sudarius rašytinę nuomos sutartį, kurioje jos aptarė sutarties nutraukimo tvarką, taikytinos šalių Sutarties nuostatos. Kadangi 4.1 punkte šalys susitarė, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti Sutartį tik apie tai įspėjusi kitą šalį prieš 6 mėnesius, ieškovas privalėjo laikytis šio termino arba siekti nutraukti sutartį šalių susitarimu. Ieškovas teigė, kad atsakovė su tuo sutiko, o atsakovė tą neigė. Pastebėtina, kad atsakovė 2021-10-22 laiške rašė : „Labas rytas R., laišką gavau. Jeigu šiandien įvyks naujos sutarties pasirašymas, lapkričio 2 d. 12 val. atvažiuosiu buto perdavimui, prašau butą perduoti tvarkingą ir švarų. Galutinai atsiskaitysite už komunalinius, nufotografuosiu skaitiklius ir kt. sutarsime sąlygas, kad abiems pusėms ši situacija būtų priimtina. Nepamirškite, kad dar naujos nuomininkės neturiu, o mūsų nuomos sutartis yra galiojanti. Vakare pranešiu, ar įvyko pasirašymas, tikiuosi įvyks“. Taip pat atsakovė ieškovui rašė : „Sveiki R., deja, ką tik gavau M. skambutį, jos planai pasikeitė, galite pasidalinti skelbimu apie nuomojamą butą. Jeigu bus naujų skambučių buto apžiūrai, kaip kalbėjome, duosiu...“.

Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Ieškovas bylos nagrinėjimo teigė, kad 2021-11-14 atsakovė jam nepareiškė pretenzijų dėl buto būklės, t.y. buto apgadinimų, tik reiškė pretenziją dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo, t.y. dėl netinkamo įspėjimo apie Sutarties nutraukimą. Kartu atsakovas iš esmės pripažino aplinkybę, kad jis atsisakė pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktą. Teismas pažymi, kad atsakovei tik 2021-11-14 apsilankius bute paaiškėjo, kad butas, jo įranga yra apgadinti, butas buvo nešvarus, jautėsi kanalizacijos kvapas, buvo sulaužytas dušo durelių atidarymo mechanizmas, dušo stiklinė pertvara buvo stipriai apsinešusi kalkėmis, antrame aukšte pažeista siena, prie įėjimo durų apgadintas sienos kampas, neveikė klozeto vandens nuleidimo (uždarymo) mechanizmas, t.y. vanduo nuolatos tekėjo. Atsakovės teigimu, ieškovas lovos antrame aukšte realiai nesuremontavo, nes tik mechaniškai sujungė detales, bet jų nesutvirtino. Ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad kai 2021-11-14 apžiūros metu paaiškėjo buto apgadinimai, jis nepasirašė buto perdavimo – priėmimo akto, nors atsakovė norėjo, kad abi šalys kartu užfiksuotų atsiradusius trūkumus, t.y. sakė ieškovui pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. Po buto apžiūros, tikėtina, kaip paaiškino atsakovė ir teismo posėdžio metu, ji pareiškė ieškovui pretenzijas dėl buto apgadinimų, nors ieškovas tą neigė, kaip ir nepripažino aplinkybės, kad siūlė atsakovei 50 Eur už buto sutvarkymą. Todėl laikytina, jog atsakovė nesutiko nutraukti Sutarties šalių susitarimu, nes ieškovas nepripažino jokių buto apgadinimų. Kaip teigė atsakovė, ji geranoriškai siekė išspręsti situaciją, todėl, kai ieškovas pranešė apie pageidavimą nutraukti Sutartį, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad išnuomoti butą kitam asmeniui, dėl ko 2021-10-21 patalpino į svetainę aruodas.lt skelbimą dėl buto nuomos (dubliko 5 priedas). Atsakovė nuomos kainą skelbime nurodė tokią, dėl kokios buvo deramasi ir su ieškovu (500 Eur), tačiau ieškovui dėl sutarto 1 metų nuomos termino padarius nuolaidą buvo nustatyta 460 Eur nuomos kaina. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad kito nuomininko nepavyko surasti, besidominčių nebuvo tiek, kiek duodamas paaiškinimus nurodė ieškovas ir atsakovės butas (duomenys neskelbtini), po ieškovo niekam nebuvo išnuomotas.

Atsakovė aplinkybei dėl patirtų buto remonto išlaidų patvirtinti su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2021-12-02 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 290 Eur sumai, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos : sofos -lovos sulankstymo mechanizmo taisymas, karkaso taisymas, klozeto sandarinimo darbai, dušo durelių taisymas plius medžiagos. Taip pat atsakovė pateikė 2021-12-06 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 365 Eur sumai, kurioje nurodyti glaistymo, dažymo darbai (duomenys neskelbtini) ir Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur sumai, kuriame nurodytas patalpų generalinis valymas (duomenys neskelbtini). Už paslaugas atsakovė atsiskaitė grynaisiais. Su atsiliepimu į ieškinį (2 priedas) atsakovė pateikė buto miegamojo sienos vaizdą iki buto išnuomojimo ieškovui ir tos pačios sienos apgadinimo vaizdą 2021-11-14 (3 atsiliepimo priedas, 11 4 3 nuotrauka), kai butą apžiūrėjo atsakovė ir prieškambario sienos apgadinto kampo vaizdą (3 atsiliepimo priedas, 11 4 5 nuotrauka). Taip pat pateikė buto svetainės sofos – lovos vaizdą 2021-11-14 su sulaužyta detale (3 atsiliepimo priedas, 11 4 4 nuotrauka) ir dušo kabinos su kalkių apnašomis vaizdą 2021-11-14 (3 atsiliepimo priedas, 11 4 1 nuotrauka). Vertinant atsakovės pateiktus įrodymus teigtina, kad atsakovės buto baldų ar įrangos taisymo 655 Eur išlaidos nėra tokios, kaip susidarę dėl natūralaus susidėvėjimo (pažymint, kad nuoma truko tik maždaug 5 mėnesius), o iš viso po ieškovo išsikėlimo iš atsakovės buto ji patyrė 855 Eur išlaidas (290 + 365 + 200).

Ieškovas 2021-08-11 elektroniniame laiške atsakovei rašė : „Laba diena, yra tokia situacija, sulūžo viena detalė lovos (panašu, kad jau buvo ji taisyta prieš tai), (ar ) būtų įmomanoma kažką suorganizuoti?“ (dubliko 3 priedas). Į tai atsakovė atsakė : „Sveiki, R., dėkoju, kad informavote. Pagal sutartį galite/turite remontuoti bute daiktus suderinus su mumis. Tokiam lovos remontui pritariame“. Ieškovas nurodytą detalę suremontavo taip, kaip pats manė ji galėtų būti suremontuota ir tas aplinkybes paaiškino teismo posėdžio metu. Šią aplinkybę ieškovas pateikė, kaip atliktą atsakovės buto įrangos pagerinimą (dubliko 6 punktas), su kuo teismas nesutinka. Jei lovos detalė sužūlo ieškovo nuomos metu, tai reikėjo atlikti sulūžusios detalės remontą, kuris negali būti laikomas daikto pagerinimu, tuo labiau, kad ieškovas suremontavo pagal savo supratimą, bet tai nereiškia, kad daiktas dėl to tapo geresnis. Ieškovas dublike nurodė, kad lovos mechanizmas buvo netvarkingas iš karto, t.y. iš karto ieškovui apsigyvenus bute, tačiau ieškovas apie detalės sugadinimą atsakovei pranešė 2021-08-11 ir jo laiško turinys leidžia teigti, kad daikto gedimas įvyko ieškovui naudojantis daiktu, po ko prireikė remonto.

Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, nuomotojas, gavęs nuomininko pranešimą apie sutarties nutraukimą, turi teisę patikrinti gyvenamosios patalpos būklę, iš anksto pranešęs nuomininkui apie tikrinimo datą ir laiką. Atsakovė iš anksto informavo ieškovą, kad norės apžiūrėti išnuomotą ieškovui butą ir jai atvykus 2021-11-14 paaiškėjo per ieškovo nuomos laiką atsiradę buto defektai, kurių ieškovas nepripažino, dėl ko atsakovė nesutiko nutraukti Sutarties šalių susitarimu, o ieškovas, norėdamas vienašališkai nutraukti Sutartį, turėjo apie tai įspėti atsakovę prieš 6 mėnesius, t.y. kaip numatyta Sutarties 4.1 punkte. Nenustatyta, kad ieškovas nesuprato Sutarties turinio, jam buvo neaiški 4.1 punkto sąlyga. Ieškovui nesilaikant Sutarties nutraukimo tvarkos ir padarius atsakovei nuostolius, ne mažesnius, nei ieškovo sumokėtas 700 Eur depozitas, nėra pagrindo pagal Sutarties 4.6 punktą įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 700 Eur depozitą.

Teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti ieškovą vartotoju atsakovės atžvilgiu. CK 6.504 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybė, kad atsakovė užsiima nuoma kaip verslu. Paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams. Dėl nurodyto teigtina, jog asmuo laikytinas verslininku tik tuomet, kai teikdamas paslaugas jis veikia verslo tikslais.

Ieškovas į bylą su 2022-03-21 prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovės turimus nekilnojamojo turto objektus, apie kuriuos atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus. Atsakovės aiškinimu, bute (duomenys neskelbtini), ji gyvena su savo šeima, bute (duomenys neskelbtini), gyvena neįgalus giminaitis, bute (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovės vyro sesuo, (duomenys neskelbtini), yra atsakovės sutuoktinio automobilio stovėjimo aikštelė, (duomenys neskelbtini) yra atsakovės senelės gimtieji namai, ten atsakovė yra bendraturtė. Atsakovė nurodė, kad tų objektų ji nenuomoja ir nepateikta duomenų, kad būtų priešingai. Butas (duomenys neskelbtini), iki išnuomojimo ieškovui buvo nuomotas tik trumpai ir jame ketino gyventi pati atsakovė, bet, pasikeitus aplinkybėms, jos planai pasikeitė. Po patirties su ieškovu atsakovė turi dideles abejones, kad ateityje pavyks surasti tinkamą nuomininką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė vykdė (o) nuomos verslą, pvz. nuomoja daugiau kaip 2 nekilnojamojo turto vienetus, dėl ko laikytina, jog vartojimo santykiai tarp šalių nesusiklostė. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl 700 Eur depozito grąžinimo, netenkintinas. Atmetant pagrindinį reikalavimą, atmetamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 720 Eur išlaidų advokato pagalbai (sąskaitą su apmokėjimu pateikti su atsakovės atstovės advokatės 2021-03-18 prašymu).

Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 720 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti ieškovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.