Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) plovėju, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-14 nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metų laikotarpiui;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o, jo netekus, – registruotis darbo biržoje,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. birželio 21 d., nuo 13.20 val. iki 15.00 val., Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete, Vilniuje, Naugarduko g. 5, pirmame aukšte, nukabino „VIKO BANKO“ stendą su piniginėmis kupiūromis bei pagrobė pinigines kupiūras, kurių vertė 254,87 eurų, taip padarydamas Vilniaus kolegijai 480 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi A. J. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. J. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė įvykio dieną ėjęs į Vilniaus kolegijos valgyklą. Pavalgęs ėjo pirmo aukšto kolegijos koridoriumi, kuriame pamatė ant sienos pakabintą stendą su piniginiais banknotais (litais). Šiek tiek pakėlęs į viršų, stendą nesunkiai nukabino, po ko nešinas juo nuėjo į šalia buvusį tualetą, kuriame pastūmė stendo rėmelį, taip jį sulaužydamas, ir išėmė stende buvusias kupiūras (litus). Atsimena, kad tame stende dar buvo kažkokios senovinės markutės. Iš stendo paėmė apie 880 litų, kuriuos iškeitęs, gavo apie 200 eurų. Pinigus iškeitė ne pats, o stotelėje sutiktas asmuo. To asmens jis nepažinojo, jam tyrėja pasakė, kad pastarasis yra V. J.. Kaltinamojo teigimu, jis pats nėjo keisti pinigų, kadangi nenorėjo būti pagautas, todėl tą padaryti paprašė kito asmens. Gautus pinigus išleido savo reikmėms (neatsimena, ar tuos pinigus leido kartu su juos iškeitusiu asmeniu). Dėl savo veiksmų labai gailisi. Šiuo metu stengiasi gyventi kitaip - nevartoja nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų, gydėsi Vilkpėdės vaikų rėmimo reabilitacijos centre, baigė 10 klasę, dirba, kartu su drauge nuomojasi butą. Sutinka atlyginti turtinę žalą, tik mano, kad prašoma neturtinė žala yra per didelė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. taip pat prisipažino kaltu, gailėjosi, jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole (b. l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. J. parodė, kad vasarą pažįstamas A., kitų jo jokių duomenų nežino, davė jam apie 800 litų, kiek tiksliai ir kokiomis kupiūromis neprisimena, ir paprašė nueiti į banką iškeisti šiuos pinigus į eurus. Jis sutiko. Iš kur A. turėjo tiek pinigų, nežino. Pastarasis jam sakė, kad kai jis (V. J.) iškeis pinigus, galės juos kartu išleisti. V. J. nuėjo į banką, kuriame pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir pinigus, kuriuos jam buvo davęs A. Banke jam iškeitė pinigus ir jis gavo apie 200 eurų (tikslios sumos neprisimena). Kartu su A. šiuos pinigus išleido. Jis pats jokioje vagystėje nedalyvavo ir pinigų iš niekur nevogė (b. l. 69).

2018-03-21 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. J. (b. l. 90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. S. parodė dirbanti Vilniaus kolegijoje, Ekonomikos fakultete, ūkio tarnybos vadove. 2017-06-21, apie 15.30 val., pas ją į kabinetą atėjo budėtoja V. B., kuri paaiškino, kad sanitariniame mazge, kolegijos pirmame aukšte rado VIKO BANKO stendą, kuris buvo padėtas ant grindų, jame trūko litų ir „vagnorkių“. Stendas visada kabėjo kolegijos pirmame aukšte, ant koridoriaus sienos, šalia kitų stendų. Paskutinį kartą stendą dar kabantį matė 2017-06-21, apie 15.20 val. Iš stendo buvo pavogti litai, „vagnorkės“. Budėtoja paaiškino, kad pašalinių asmenų kolegijoje nepastebėjo, ji visada būna savo darbo vietoje, o išeidama prašo ją pakeisti. Stendus, kabančius ant sienos, budinčiam būnant poste užstoja sienos kampas. Tuo metu, kai dingo stendas, kolegijoje buvo ir studentai, ir darbuotojai. Sanitarinis mazgas, kuriame buvo rastas stendas, skirtas darbuotojams. Jis visada buvo užrakinamas, tačiau tuo laikotarpiu patalpos buvo atrakintos. Kas galėjo pavogti pinigus iš stendo, nežino. Kolegijos teritorijoje išėjimai į vidinį kiemą yra stebimi vaizdo kameromis. Ji peržiūrėjo vaizdo įrašą vagystės laikotarpiu, tačiau išeinančių iš ten asmenų nepastebėjo. Pagrindinis įėjimas į kolegijos patalpas vaizdo kameromis nėra stebimas (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. B. parodė dirbanti Vilniaus kolegijoje, Ekonomikos fakultete, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 5, sarge. 2017-06-21 ji buvo savo darbo vietoje, pirmame aukšte. Apie 15.30 val. nuėjo į tualetą. Tualete pamatė stendą, kuris prieš tai kabėjo pirmame aukšte ant sienos. Stende buvo sukabinti seno pavyzdžio litai ir „vagnorkės“, uždengtos stiklu. Kai stendą pamatė tualete, pinigų jame jau nebuvo, stiklas buvo nesudaužytas, o atstumtas. Apie įvykį pranešė N. S. Iš jos darbo vietos, kurioje ji sėdi, stendo nesimato, kas jį nukabino, nematė (b. l. 53).

2017-06-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Naugarduko g. 5, Vilniuje, apžiūra. Apžiūros metu buvo paimtos keturios daktiloplokštelės su rankų atspaudais nuo stendo, esančio Vilniaus kolegijos sanitariniame mazge (b. l. 13-23).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-11-08 specialisto išvadoje Nr. 140-(6153)-IS1-6887 nurodyta, kad šeši rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių, paimti 2017-06-21 Vilniuje, Naugarduko g. 5, Vilniaus kolegijoje Ekonomikos fakultete, stendo apžiūros metu, tinkamai asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (b. l. 29, 29).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-11-10 rašte Nr. 140-S-7043(8.11K), nurodyta, jog tikslinant rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre, buvo nustatyta, kad rankų pirštų pėdsakai, 2017-11-08 specialisto išvadoje Nr. 140-(6153)-IS1-6887 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31021-17, sutampa su rankų pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

2017-07-28 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo iš „Lietuvos banko“ apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip 2017-06-21, nuo 14.31 val., iki 14.34 val., apie 20 metų amžiaus vaikinas prieina prie aptarnavimo langelio, pateikia asmens dokumentą bei litų kupiūras (10, 20, 50, 100, 200 bei 500 nominalo), jam išmokama 254,87 Eur. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vaikino vardas yra (duomenys neskelbtini), o jo tapatybės kortelės Nr. - (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėta 10 fotonuotraukų (b. l. 40-46).

Civilinis ieškovas VšĮ „Vilniaus kolegija“ 2018-07-13 teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 480 eurų turtinės žalos ir 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, jog dėl kaltinamojo pagrobtų kupiūrų Vilniaus kolegija patyrė 254,87 Eur žalą. Be to, vykdant nusikalstamą veiką buvo apgadintas stendas ir siena, dėl ko Vilniaus kolegijai buvo padaryta dar 225,13 Eur dydžio turtinė žala. Stendo ir sienos darbus atliko VšĮ „Vilniaus kolegija“ pastatų remonto grupės darbuotojai. Be to, civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl pablogėjusios reputacijos VšĮ „Vilniaus kolegija“ patyrė 400 eurų dydžio neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. BK 178 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, taip pat V. J., liudytojų N. S. ir V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašo apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Visus šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo A. J. nusikalstami veiksmai tyčiniai, baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas tikslina kaltinimą dalyje dėl pagrobtų kupiūrų vertės bei atitinkamai tų kupiūrų vagyste padarytos žalos dydžio. Nors kaltinime buvo nurodyta, jog pagrobtų kupiūrų vertė yra 480 Eur, tačiau iš objektyvių duomenų matyti, kad pagrobti pinigai buvo iškeisti į 254,87 Eur (b. l. 38-46). Būtent tokią pagrobtų pinigų vertę nurodo ir pats civilinis ieškovas. Vadinasi, būtent ši suma atspindi pagrobto turto vertę ir turi būti inkriminuota kaltinamajam. Vagystės metu nukabinant stendą ir išimant iš jo pinigus buvo pažeisti stendo laikikliai, taip pat apgadinta siena, dėl ko teko atlikti remonto darbus, kas bendrai kainavo 225,13 Eur. Šie vagystės metu padaryti turtiniai nuostoliai nėra BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos dalykas, o sudaro BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo, dėl kurio kaltinimas A. J. nebuvo pareikštas, sudėtį. Nepaisant to, nekyla abejonių, kad tiek stendo laikikliai, tiek siena sugadinta būtent vagystės metu, kas reiškia esant pilną pagrindą spręsti klausimą dėl civilinio ieškovo nurodytos turtinės žalos, apimančios remonto darbus, atlyginimo.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. J. teistas (b. l. 124-127), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 128-131), dirba, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam A. J. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką griežčiausią jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaip minėta, kaltinamasis praeityje teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, ankstesni teistumai taip pat daugiausiai dėl svetimo turto pagrobimo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nuosprendžiu A. J. paskirta laisvės atėmimo bausme.

Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, mano esant pagrindą A. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas negali nevertinti to, jog kaltinamasis turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, teigia nevartojantis psichiką veikiančių medžiagų, nurodė gydęsis, yra jauno amžiaus, kas vis dar leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Kartu su bausmės vykdymo atidėjimu paskyrus BK 75 straipsnyje numatytas pareigas galima pagrįstai manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. A. J. visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigotinas: 1) tęsti darbą arba mokytis, o, nedirbant ir nesimokant, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju yra tinkama, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas VšĮ „Vilniaus kolegija“ 2018-07-13 teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 480 eurų turtinės žalos ir 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą grindžiamas pagrobtų kupiūrų verte (254,87 Eur) ir sienos bei paties stendo apgadinimais, kurių remontas kainavo 225,13 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu teismui pateiktas 2017-06-28 defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog 2017-06-21 išplėšus, apvogus ir apgadinus ekspozicinį stendą, siekiant pašalinti padarytą žalą, buvo reikalinga atlikti statybos remonto darbus (3,6 kv.m sienos tinkavimas, gruntavimas, glaistymas ir dažymas) bei pakeisti keturis ekspozicinio stendo laikiklius. Statybos remonto darbų ir medžiagų vertė – 225,13 eurų. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kuri įvertinta 400 Eur, suma grindžiamas pablogėjusia reputacija.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštas VšĮ „Vilniaus kolegija“ civilinis ieškinys dėl kaltinamojo A. J. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos tenkintinas pilnai. Kaip minėta aukščiau, VšĮ „Vilniaus kolegija“ patirtą turtinę žalą sudaro kaltinamojo pagrobtos piniginės kupiūros, kurių bendra vertė 254,87 eurai, be to, dėl nuimto ir atidaryto stendo buvo apgadinta siena, taip pat reikėjo keisti paties stendo laikiklius. Bendra statybos darbų ir medžiagų vertė - 225,13 eurų. Teismas laiko, jog civilinio ieškovo prašomas turtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl VšĮ „Vilniaus kolegija“ civilinis ieškinys dėl 480 eurų turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai.

Civiliniu ieškiniu civilinis ieškovas VšĮ „Vilniaus kolegija“ prašo ir neturtinės žalos, kurią jis įvertina 400 eurų suma, atlyginimo. VšĮ „Vilniaus kolegija“ civiliniame ieškinyje neturtinę žalą grindė pablogėjusia reputacija. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo įgaliotas atstovas V. Š., atsakydamas į teismo klausimus, susijusius su neturtinės žalos reikalavimu, parodė, jog vagystės dieną kolegijoje lankėsi būsimi studentai, be to, vyko dekanato posėdis, kuriame dalyvavo socialiniai partneriai, dėl ko tiek esamiems, tiek ir būsimiems studentams, o taip pat socialiniams partneriams galėjo susidaryti įspūdis, jog kolegijoje nėra jokios apsaugos. Tuo pačiu atstovas nurodė, kad dėl vagystės jokių rašytinių pretenzijų ar nusiskundimų įstaiga negavo, spaudoje apie vagystę nebuvo rašoma, negali teigti, kad dėl vagystės sumažėjo stojančiųjų skaičius. Civilinio ieškovo atstovas akcentavo, jog didžiausias praradimas kolegijai buvo būtent pačios kolekcijos netekimas. Paaiškino, jog dabar tokią kolekciją galima įsigyti už dvigubą sumą, t. y. apie 800 eurų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju civilinio ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala yra pernelyg didelė. Nors civilinio ieškovo atstovas nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo įstaigos reputacija, o apie įvykį buvo kalbama visoje kolegijoje, tačiau kartu patvirtino, jog dėl A. J. įvykdytos vagystės VšĮ „Vilniaus kolegija“ jokių pretenzijų negavo, įvykis nebuvo paviešintas spaudoje, nėra pagrindo teigti, kad dėl to sumažėjo stojančių skaičius. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Nagrinėjamu atveju teismas negali daryti išvados, jog kaltinamojo veiksmai kaip nors paveikė VšĮ „Vilniaus kolegija“ reputaciją. Neginčytina, kad apie įvykį sužinojo įstaigoje buvę asmenys, vagystės tema kurį laiką buvo aptarinėjama, tačiau tai dar nereiškia, kad pats įvykis sudarė pagrindą neigiamai vertinti pačią švietimo ir mokslo įstaigą, turėjo įtakos asmenų apsisprendimui rinktis studijas ar, juo labiau, privertė svarstyti dėl tolesnių studijos tęstinumo, taip pat nenustatyta, kad nukentėjo socialinė partnerystė (tokių aplinkybių nenurodė ir pats atstovas, o tik išreiškė spėjamojo pobūdžio teiginius).

Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas kaip pagrįstus laiko būtent tuos atstovo argumentus, kuriais nurodyto pobūdžio žala grindžiama pačios kolekcijos praradimu. Galima sutikti nesant galimybės įsigyti identišką banknotų kolekciją, kuri pati savaime buvo vertingesnė nei pagrobti piniginiai banknotai, konvertuoti į eurus. Atsižvelgiant į tai, jog kolekcijoje buvo eksponuojama buvusi oficiali Lietuvos valiuta, kuri šiuo metu nebenaudojama, į tai, jog VšĮ „Vilniaus kolegija“ prarado vienetinį kupiūrų rinkinį, kurį surinkti šiuo metu kainuotų žymiai daugiau, teismas laiko esant pagrindą civilinio ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo civiliniam ieškovui VšĮ „Vilniaus kolegija“ 220 eurų neturtinei žalai dėl prarastos piniginių banknotų kolekcijos atlyginti.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 119).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, voke prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirti A. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 75 straipsnio 4 dalimi bei BK 69 straipsniu, įpareigoti A. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba mokytis, o, nedirbant ir nesimokant, nedelsiant registruotis darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti VšĮ „Vilniaus kolegija“ turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo VšĮ „Vilniaus kolegija“ civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš A. J. civiliniam ieškovui VšĮ „Vilniaus kolegija“ 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir ieškovui VšĮ „Vilniaus kolegija“ priteisti iš A. J. 220 (du šimtus dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.