Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-605-560/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-05
Bylos Nr.
e2A-605-560/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02006-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
J. S.
Trečiasis asmuo
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-605-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02006-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.29.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą. Nurodė, jog 2019 m. lapkričio 3 d. atsakovė J. S. (buvusi pavardė K.) pasiskolino iš ieškovės A. P. 2 000 Eur. Paskolos raštelį surašė atsakovė ir nurodė, kad pinigus grąžins jos tuometinis sutuoktinis I. K.. Atsakovė pinigus iš ieškovės pasiskolino dar būdama santuokoje su I. K., todėl šis įsipareigojimas laikytinas solidariuoju buvusių sutuoktinių įsipareigojimu. Trečiojo asmens I. K. ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-22389-1090/2020. Skolos dalį - 1 000 Eur I. K. ieškovei grąžino grynais pinigais 2021 m. rugpjūčio 1 d., todėl likusios dalies (pusės skolos sumos) grąžinimo reikalauja iš atsakovės. Atsakovė nuolat žadėjo grąžinti skolą, tačiau skolos vis negrąžindavo, kol visiškai nustojo bendrauti su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl skolos apmokėjimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog 2019 m. spalio mėn. atsakovės J. S. tuometinis sutuoktinis I. K. buvo išvykęs ilgalaikei tarnybinei misijai į Afganistaną, todėl visa jų abiejų nepilnamečio sūnaus aprūpinimo našta teko atsakovei. Atsakovė kasdien rūpinosi vaiko slauga, priežiūra, jo išlaikymu. Visiškai sugedus vienintelei šeimoje esančiai transporto priemonei atsakovė kreipėsi į tuometinį sutuoktinį, prašydama jo finansiškai prisidėti prie naujos transporto priemonės įsigijimo, kurios reikėjo vežioti nepilnametį jų sūnų į darželį, būrelius. I. K. sutiko ir susitarė asmeniškai su savo seserimi, t. y. ieškove, dėl pinigų perdavimo atsakovei. 2019 m. lapkričio 3 d. ieškovė perdavė 2 000 Eur atsakovei, kuri pasirašė raštelį, nurodydama, kad priėmė 2 000 Eur iš ieškovės A. P., kuriuos ieškovei įsipareigojo grąžinti I. K.. Kiek yra žinoma atsakovei, paskolos pinigus tuometinis sutuoktinis ieškovei grąžino iš karto po to, kai grįžo iš Afganistane pasibaigusios misijos. Nesutinka su ieškinyje pateiktais argumentais, kad atsakovė nuolat žadėjo grąžinti skolą, vengė bendravimo su ieškove. Šie teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės, nėra patvirtinti jokiais rašytiniais faktais, įrodymais. Atsakovė nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes skolą grąžino I. K.. Vykstant skyrybų procesui buvo sudaroma santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje buvo nurodytos tai dienai turimos tuometinių sutuoktinių skolos bei įsipareigojimai kreditoriams. Vykstant skyrybų procesui ieškovė atsakovei nereiškė jokių reikalavimų dėl skolos grąžinimo, ši skola į kreditorių sąrašą įtraukta nebuvo. Ieškovės darbo pobūdis yra susijęs su skolų išieškojimu, nes ji dirba antstolio kontoroje, antstolio padėjėja, todėl yra nesuprantami ieškovės veiksmai, kodėl ieškovė nepareiškė jokių reikalavimų dėl skolos grąžinimo vykstant skyrybų procesui, o pareikalavo grąžinti pinigus tik skyrybų procesui pasibaigus.

3. Trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 189,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė J. S. 2019 m. lapkričio 3 d. raštu patvirtino, jog 2019 m. lapkričio 3 d. priėmė 2 000 Eur iš ieškovės A. P., kuriuos įsipareigojo grąžinti I. K.. Ginčo dėl pinigų perdavimo atsakovei fakto nėra. Skolos raštelyje atsakovė parašė: „aš J. K. 2019-11-03 d. priėmiau pinigus iš A. P. 2 000 Eur (žod. du tūkstančiai eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti I. K.“. Skolos raštelio turinys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji paskolos sutartinių santykių su ieškove nesudarė ir neišreiškė valios skolintis iš ieškovės skolos raštelyje nurodytą sumą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Su tokiu skolos raštelio turiniu sutiko ir pati ieškovė perdavusi atsakovei pinigus. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis atsakovės ir trečiojo asmens 2019 m. lapkričio 3 d. susirašinėjimas. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog trečiasis asmuo I. K. informuoja atsakovę, jog ieškovė nori atvežti jai pinigus, todėl atsakovė gali tartis dėl automobilio apžiūros, į ką atsakovė atrašo <...o dėl pinigų nieko absoliučiai nesuprantu...>, <...pinigai namie. Tikiuosi nupirksime normalią mašiną ir nereikės tau pergyventi, kad 2 000 Eur išleidai. O dėl raštelių. Pats galėjai parašyti savo sesei, kad imi iš jos pinigus, aš čia ne prie ko ir su ja nesusitarėme dėl nieko...o ką jūs ten tarp savęs sprendžiate ir planuojate man nežinoma... ir jūsų machinacijose dalyvauti nenoriu ir rankas purvinti dėl to... bet aš vieną žinau – mano sąžinė yra švari...>, <...Prieš susitariant dėl kažko reikia perspėti, o ne nesąmones krėsti...Aš 10 kartų tavęs prašiau kas ir kaip...o tavo sesuo atvažiuoja ir kitą istoriją pasakoja. Jūs nors vienodas versijas papasakotumėte...jos tavo pinigai...>.

6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis santuoka tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-22389-10/90/2020. Teismas sprendime konstatavo, jog pareiškėjai nurodė, kad turi bendrus kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2018 m. sausio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pareigūnų kredito unijai pagal 2018 m. sausio 17 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie po santuokos nutraukimo lieka solidariosiomis pareiškėjų prievolėmis (sutarties 4.2, 4.4.4 p.), bei pareiškėjas I. K. turi kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2018 m. lapkričio 29 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2020 m. vasario 26 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis. Išdėstytos aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Priešingu atveju, ieškovė žinodama apie atsakovės ir trečiojo asmens skyrybų procesą galėjo ir turėjo visas galimybes pareikšti kreditorinį reikalavimą šalims santuokos nutraukimo procese, be to, trečiasis asmuo, taip pat turėjo pareigą nurodyti kreditorių, kuriam jis yra asmeniškai ar solidariai su buvusia sutuoktine skolingas ir šios skolos nėra atlyginęs iki santuokos nutraukimo.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodo, jog įsipareigojimas laikytinas solidariuoju buvusių sutuoktinių įsipareigojimu. Šalių santuoka nutraukta 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Pareiškime teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tiek posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad daugiau nei metus laiko kartu nebegyvena. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad ši prievolė atsirado likus mažiau, nei metams iki santuokos nutraukimo, ir pagal sutuoktinių paaiškinimus santuokos nutraukimo byloje jiems kartu negyvenant ir nors atsakovė patvirtino, jog už gautus pinigus buvo įgytas automobilis, kuris buvo reikalingas sūnaus vežiojimui, tačiau pats šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo išvadoms, kad prievolė prisiimta šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-3 punkto, 2 dalies taikymo sritį. Juolab, kaip matyti iš tarp atsakovės ir trečiojo asmens vykdyto susirašinėjimo, atsakovei nebuvo žinomos trečiojo asmens pinigų skolinimosi iš ieškovės aplinkybės ir ji buvo informuota tik apie tai, kad ieškovė jai atveš pinigus. Atsakovė raštu būtent ir patvirtino 2 000 Eur sumos priėmimo faktą, nurodydama, jog pinigus grąžinti įsipareigoja trečiasis asmuo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinį.

9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme buvo konstatuotos ir pripažintos visos aplinkybės sutuoktinių (buvusių) t. y. trečiojo asmens ir atsakovės solidariai prievolei grąžinti paskolą konstatuoti: nėra ginčo, kad paskola iš ieškovės buvo paimta su atsakovės žinia ir jos sutikimu; paskola buvo suteikta santuokos metu; paskolos pinigai – 2 000 Eur buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Iš šių aplinkybių seka pagrįsta išvada, kad trečiojo asmens ir atsakovės prievolė ieškovei yra solidari. Kadangi trečiasis asmuo grąžino ieškovei 1 000 Eur, ieškovė pareiškė pagrįstą ir teisėtą ieškinį atsakovei, kaip solidariai bendraskolei, reikalaudama iš jos priteisti 1 000 Eur paskolos likutį. Teisine prasme nėra svarbu tai, kad paskolos raštelyje atsakovė nurodė, jog paskolą grąžins I. K.. Pats I. K. tokių aplinkybių nepatvirtino. Paskola buvo suteikta ir paskolos pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė turėjo prievolę reikšti tam tikrus reikalavimus trečiojo asmens ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje. Priešingai, būtent trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo prievolę nurodyti visus jiems žinomus asmeninius ir bendrus kreditorius, tačiau to nepadarė. Ieškovė pasirinko savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą – pareikšti ieškinį teisme vienam iš solidarių bendraskolių ir tai laikytina tinkamu jos teisių gynybos būdu.

Atsiliepimas

10. Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių, atsakovė nesiderėjo dėl sąlygų, niekada neprašė pasiskolinti iš ieškovės ir jokio sutikimo dėl pinigų skolinimosi nėra davusi. Kažkokie susitarimai dėl pinigų, kuriuos perdavė ieškovė atsakovei, buvo tarp ieškovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakovė šiose derybose nedalyvavo. Atsakovė nereiškė jokios valios sukurti paskolos teisinius santykius. Nėra jokių įrodymų byloje, jog apskritai buvo sukurti paskolos teisiniai santykiai, o prievolės būtų solidarios. Kokie konkrečiai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens byloje nėra žinoma, o ieškovės teiginiai, neva ši paskolino atsakovės šeimos poreikiams tenkinti yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nesiremiant jokiais kitais įrodymais. Solidarioji prievolė nepreziumuojama. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo buvo santuokoje, tačiau faktiškai kartu nebegyveno, ką liudija teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo. Byloje yra nustatyta, jog dėl poreikio įsigyti automobilį atsakovė kalbėjosi su savo sutuoktiniu ir tariamo skolinimosi iš bet kurio asmens apskritai nebuvo jokios kalbos, t. y. byloje tokių duomenų nėra. Tas faktas, jog atsakovė priėmė pinigus iš ieškovės nesudaro pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Dar daugiau, jei atsakovė būtų ketinusi skolintis, neabejotinai būtų aptartos paskolos grąžinimo sąlygos, t. y. kokiu terminu skolinama, kokios palūkanos ar kitos sąlygos. Ieškovė su trečiuoju asmeniu turėjo tam tikrą išskirtinį suinteresuotumą glaudžiai bendradarbiauti, o galbūt ir pasipelnyti atsakovės sąskaita. Raštelio apie pinigų gavimą turinys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji paskolos sutartinių santykių su ieškove nesudarė ir neišreiškė valios skolintis iš ieškovės raštelyje nurodytą sumą. Su tokiu skolos raštelio turiniu (jog pinigus grąžins trečiasis asmuo) sutiko ir pati ieškovė perdavusi atsakovei pinigus, kas reiškia, jog atsakovė nesiekė pasiskolinti ir pinigų perdavimo metu jau tą iškarto deklaravo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino jos ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą).

13. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje esančio skolos raštelio turinys („aš J. K. 2019-11-03 d. priėmiau pinigus iš A. P. 2 000 Eur (du tūkstančiai eur), kuriuos įsipareigoja grąžinti I. K.“) patvirtina, jog atsakovė paskolos sutartinių santykių su ieškove nesudarė ir neišreiškė valios skolintis iš ieškovės skolos raštelyje nurodytą sumą. Kaip byloje nurodė šalys, situacija, jog atsakovė turėjo sudaryti skolos raštelį, susiklostė dėl to, jog atsakovė tik priėmė pinigus, dėl kurių skolinimosi iš savo sesers buvo sutaręs atsakovės sutuoktinis, kuris tuo metu buvo išvykęs į Afganistaną. Atsakovė nurodo, jog ji su ieškove dėl pinigų skolinimosi nesitarė, jai nebuvo aiškios paskolos sąlygos, terminai ir pan., kadangi visas šias aplinkybes ieškovė derino su savo broliu – ieškovės buvusiu sutuoktiniu. Atsakovės teiginius patvirtina skolos raštelio formuluotė, kurioje nurodyta, jog paimtus pinigus ieškovei grąžins trečiasis asmuo. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė su tokia formuluote sutiko ir jos neginčijo, kas rodo, jog tikrasis susitarimas dėl paskolos sudarymo buvo tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o atsakovė buvo įtraukta tik dėl to, jog tuo metu trečiasis asmuo buvo išvykęs. Byloje esantis atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtina, jog tikrasis susitarimas dėl paskolos sudarymo su ieškove buvo tarp ieškovės ir trečiojo asmens, atsakovė trečiajam asmeniui rašė <... O dėl raštelių. Pats galėjai parašyti savo sesei, kad imi iš jos pinigus, aš čia ne prie ko ir su ja nesusitarėme dėl nieko...o ką jūs ten tarp savęs sprendžiate ir planuojate man nežinoma...>. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė per dvejus metus nuo skolos raštelio sudarymo nei karto nesikreipė į atsakovę dėl skolos grąžinimo, nereiškė jokių pretenzijų, nereikalavo mokėti palūkanas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, žinodama apie savo brolio ir jo sutuoktinės inicijuotą santuokos nutraukimo procesą, nereiškė reikalavimų kaip sutuoktinių kreditorė santuokos nutraukimo byloje. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog būtent trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo prievolę nurodyti visus jiems žinomus asmeninius ir bendrus kreditorius, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė rodo, jog tikėtina, kad trečiasis asmuo siekė nuslėpti įsiskolinimą savo seseriai arba laikė, kad tokio įsiskolinimo nėra. Taigi, šalių elgesys ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, atsakovė buvo įtraukta į šį procesą tik todėl, kad trečiasis asmuo buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo pasirašyti paskolos raštelio pats.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad trečiojo asmens ir atsakovės prievolė ieškovei yra solidari. CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nustačius, jog paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nėra pagrindo daryti išvadą, jog prievolė yra solidari.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismo motyvai yra išsamūs, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, teisės aktais ir teismų praktika. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovės reikalavimų ir nurodomų aplinkybių.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovės J. S. naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius