Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 21 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 14 parų arešto bausmė;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui su intensyvią priežiūrą, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 2 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta 27 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.50 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas viešoje vietoje – viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. T. D., matant kitiems asmenims, be priežasties, priėjęs prie nukentėjusiojo Š. R., galva trenkė jam į galvos sritį. Po to, pastarajam nukritus, sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, kai tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo gulinčiam Š. R. du kartus spyrė į kojas. Tokiu būdu T. D., bendrais savo veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, Š. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir apatinės lūpos žaizda. Tokiais veiksmais T. D., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. D. nurodė, kad kaltė pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, gydytas psichiatrinėse ligoninėse nebuvo. Nėra registruotas priklausomybės ligų centre, narkotinių ar psichotropinių medžiagų dažnai nevartoja, priklausomybėms jiems ir alkoholiui neturi. Galvos traumų neturėjo. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Sutinka su nurodytomis aplinkybėmis, tačiau kai kurių aplinkybių jau neprisimena, greičiausiai buvo neblaivus. Kiek atsimena, tai buvo su pažįstamu. Jei gerai atsimena, jo vardas buvo A., tikslesnių duomenų nežino. Jis (A.) galimai gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Kartu gėrė bare (duomenys neskelbtini), esančiame šalia (duomenys neskelbtini) stotelės. Išėję iš baro nusprendė nusipirkti cigarečių. Jiems grįžtant iš parduotuvės „Maxima“ pradėjo konfliktuoti su vyru, stovėjusiu už stotelės (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad aplink buvo daug žmonių. Prisimena ir iš baro išėjusius, pro baro terasą žiūrinčius žmones. Dėl kokių priežasčių pradėjo konfliktą neprisimena, tikriausiai veikiamas alkoholio. Kiek smūgių sudavė neprisimena, bet prisimena, kad trenkė rankomis. Smūgių kojomis neprisimena. Kiek pažįstamas A. sudavė nukentėjusiajam, taip pat neprisimena. Kaip baigėsi konfliktas neprisimena. Nežinojo, kad buvo iškviesta policija. Nukentėjusiojo asmens nepažįsta. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstamą veiką darė veikiamas alkoholio, o ne dėl asmeninių priežasčių.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju T. D. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Nori paaiškinti, kad asmens, su kuriuo įtarime nurodytu laiku smurtavo prieš nukentėjusyjį Š. R., nepažįsta. Žino tik jo vardą – A. Kontaktinių duomenų, tai yra pavardės, mobiliojo telefono numerio, nežino. Jam tik yra žinoma, kad jis (A.) gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. A. paskutinį kartą matė įtarime minimu laiku. Pripažįsta, kad pirmas pradėjo konfliktą ir nukentėjusiajam Š. trenkė į galvos sritį iš galvos, sudavė smūgių rankomis ir kojomis į įvairias jo kūno vietas. Šio savo elgesio nepateisina. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, įvykio metu buvo neblaivus. Nuo 2023 m. gruodžio 20 d. nevartoja alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų. Šiuo metu gyvena pažymoje nurodytu adresu, kartu su sugyventine, jo vaikų motina G. M. ir jų bendrais keturiais vaikais: dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) metai, ir trimis sūnumis, kuriems (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu yra bedarbis, nes reikia rūpintis vaikais. G. šiuo metu dirba, tad jis veda vaikus į darželį bei mokyklą, rūpinasi buitimi. Yra registruotas darbo biržoje, tačiau nuo 2024 m. kovo 24 dienos oficialiai pradės dirbti UAB (duomenys neskelbtini) statybininko pareigose. Jam yra žinoma, kad nukentėjusysis Š. R. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinius ieškinius. Sutinka su Š. R. pateiktu civiliniu ieškiniu 2000 eurų neturtinei žalai atlygti. Taip pat sutinka su Vilniaus teritorinių ligonių kasos civiliniu ieškiniu 23,02 eurų sumai turtinei žalai atlyginti. Įsipareigoja žalą Vilniaus ligonių teritorinei kasai atlyginti per vieną mėnesį, o Š. R. per pusę metų. Labai gailisi dėl šios padarytos nusikalstamos veikos, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti ir per kuo trumpesnį laiką atlyginti žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Š. R. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.40 val., atėjo iki (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) stotelės, kur laukė atvažiuojančio (duomenys neskelbtini) autobuso. Kol laukė nusprendė parūkyti. Jis užėjo už stotelės ir rūkė. Jam rūkant, apie 19.50 val. prie jo priėjo vienas jam nepažįstamas asmuo, kuris paklausė ar jis turi parūkyti. Jis jam atsakė, kad neturi. Tada jis (T. D.) pats išsitraukė savo pakelį su cigaretėmis, pasakė, kad cigaretės yra nuodai ir pradėjo jam siūlyti cigaretę. Jis (Š. R.) pasakė, kad nereikia. Tada nepažįstamas asmuo staigiai iš niekur nieko, su savo galva vieną kartą trenkė jam (Š. R.) į galvą. Po to jis (T. D.) pradėjo iš savo dešinės rankos kumščio jam (Š. R.) smūgiuoti į veidą. Trenkė nemažiau 5 kartų. Tada jis (T. D.) jį (Š. R.) pastūmė, po ko jis nukrito ant žemės. Tada minėtas nepažįstamas asmuo pradėjo jį spardyti savo abejomis kojomis į galvos sritį. Spyrė nemažiau 5 kartų. Pataikė į veido ir galvos kairės pusės sritį. Dėl tokių jam nepažįstamo asmens veiksmų patyrė fizinį skausmą. Sąmonės praradęs nebuvo. Po visų smūgių jam nepažįstamas asmuo nieko nesakęs pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio. Jis (Š. R.) jam šaukė, už ką jis taip padarė. Tada pamatė, kad jis susiginčijo su kitu vyru, išėjusiu iš (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios (duomenys neskelbtini). Tada minėtas nepažįstamas asmuo pasišalino. Po šio įvykio jis (Š. R.) atsistojo ir norėjo eiti namo, tačiau prie jo atėjo minėtas vyras iš kavinės, kuris pasakė, kad pamatė, jog jį muša vyras ir jis iškvietė policijos bei medikus. Pasakė, kad jis (Š. R.) niekur neitų. Jis kartu su juo laukė pagalbos. Neilgai trūkus atvyko policiją, po to greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė jam pirmąją pagalbą ir pasiūlė vykti į ligoninę apžiūrai. Jį nuvežė į RVUL. Po apžiūros jam diagnozuota kairiojo ausies kaušelio hematoma, apatinės lupos žaizda. Medicininį išrašą galės pateikti. Vyro, kuris jį sumušė, nepažįsta, tačiau kelis kartus yra matęs. Jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 2 metrų ūgio, su trumpai kirpta, rudos spalvos barzda ant smakro. Jo galva aplinkui buvo nuskusta, palikti tik viršugalvio rudos spalvos ilgesni plaukai. Jo veidas, bei nosis apvalios formos. Asmuo vilkėjo juodos spalvos, trumpų rankovių marškinėlius, buvo su tamsios spalvos šortais iki kelių, apie koją jis turėjo plastmasinį, alyvinės spalvos daiktą. Ant kurios tiksliai kojos nurodyti negali. Jis jam (T. D.) įvykio metu buvo nukritęs nuo kojos, tačiau jis ją pakėlė ir vėl greitai užsidėjo. Tatuiruočių ar randų ant jo nepastebėjo. Asmuo su juo kalbėjo lietuviškai, atrodė blaivus. Jį sumušusį asmenį atpažinti galėtų. Įvykio metu aplink kitų asmenų nebuvo. Dėl šio įvykio turtinė žala jam nepadaryta, patyrė fizinę bei moralinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo papildomai apklaustas Š. R. nurodė, kad įvykio metu, kai jį gulintį mušė vyras, buvo užsidengęs veidą ir galvą rankomis. Neatmeta galimybės, kad kai gulėjo ant žemės, jį galėjo mušti du vyrai, kadangi akimirkai buvo pakėlęs galvą ir pamatė link jo pribėgantį vaikiną. Tačiau negali tiksliai teigti, kad jis jį (Š. R.) mušė ar kitaip prieš jį smurtavo. Mano, kad pagrindinis vyras, kuris jį mušė, ir jaunuolis yra pažįstami, tarpusavyje jie kalbėjosi. Po kurio laiko jaunuolis prašė vyro, mušantį jį, nusiraminti ir jo nebemušti. Po to abu pasišalino jam nežinoma kryptimi. Nežino, ar vaikinų buvo trys ar du, prisimenu tik šiuos du. Jaunuolis buvo maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų, neaukštas, apie 170 cm ūgio, gal kiek ir žemesnis, apsirengęs laisvai apkritusiais šviesios spalvos drabužiais. Jaunuolį galėtų gyvai atpažinti, nes turi išskirtinį aprangos stilių, tačiau pagal veido bruožus ar iš nuotraukos jo atpažinti negalėtų, veido ar kitų skiriamųjų bruožų neįsidėmėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. V. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. kartu su šeima buvo (duomenys neskelbtini) kavinėje, šventė jo vaikų krikštynas. Jam ir kitiems šventės dalyviams išėjus į kavinės balkoną, apie 20.00 val. pamatė tris jam nepažįstamus vaikinus ir vieną gulintį ant žemės. Matė, kaip vienas vaikinas stovėjo, nieko nedarė, o kiti du mušė gulintį vyrą autobuso stotelėje, stotelės pavadinimo nežinau, ji buvo šalia minėtos kavinės. Vaikinų amžius buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų. Vienas iš mušančių vyrų buvo aukštas, apie 2 metrų ūgio, su juoda maikute trumpomis rankovėmis bei tamsios spalvos šortais. Minėtą vyrą galėtų atpažinti, jis labiausiai mušė vaikiną. Matė, kaip jis kojomis spardė gulinčiam vaikinui į galvos sritį, rankomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė negali pasakyti. O antrasis vaikinas jam matant kojomis spyrė gulinčiam asmeniui porą kartų į koją. Mušančio asmens atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo jo veido ar kitų bruožų, tik atsimena, kad jis buvo kiek žemesnis, apie 1,70 metro ūgio, su šviesios spalvos rūbais. Du agresyviai asmenys mušė gulintį vaikiną tol kol, jis pradėjo rėkti jiems, kad nustotų muštis, nes kvies policiją. Tuomet labiausiai agresyviai nusiteikęs vaikinas (1,80 metrų ūgio, su tamsios spalvos drabužiais, kuris labiausia mušė gulintį vaikiną) priėjo prie jo (N. V.) ir jo kompanijos, pradėjo žodžiais pulti, kodėl jie lenda ne į savo reikalus, grasino, kad papjaus. Vaikino veidą įsidėmėjo, jis elgėsi neadekvačiai, galimai buvo vartoję narkotinių medžiagų, kadangi akių vyzdžiai buvo labai įsiplėtę. Dėl kokios priežasties tarp minėtų asmenų įvyko konfliktas nežino. Atėjo į balkoną, kai jau vyko muštynės. Jis iškvietė policiją, o minėti trys vaikinai pasišalino. Kur jie nuėjo nepastebėjo. Atvykusiems pareigūnams papasakojo kiek jam žinoma apie šį įvykį. Daugiau minėtų asmenų nebuvo sutikęs, kaip ir minėjo, jų nepažįsta.

2023 m. rugsėjo 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad Š. R. atpažįsta T. D. pagal jo bendrus bruožus.

2023 m. spalio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad N. V. atpažįsta T. D. kaip asmenį, kuris 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 20 val., mušė gulintį ant žemės vyrą autobuso stotelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras spardė gulintį asmenį kojomis, smūgiavo rankomis. Yra įsitikinęs, kad tai būtent jis, kadangi įsidėmėjo jo veidą, o būtent žvilgsnį, lūpas, nosį.

2023 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrimi Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašai. Užfiksuota, kaip asmenys kviečia policijos ekipažą, dėl vyro atžvilgiu naudojamų smurtinių veiksmų, adresu (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 13 d. T. D. įsipareigojimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamais įsipareigoja Vilniaus teritorinė ligonių kasai per vieną mėnesį atlyginti turtinę žalą – 23,02 Eur, pervedant juos į banko sąskaitą Nr. LT21730001000248.

2024 m. kovo 13 d. T. D. įsipareigojimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis pažada 2 000 Eur neturtinę žalą Š. R. atlyginti dalimis per šešių mėnesių laikotarpį, atliekant pavedimus į Š. R. AS ,,Luminor bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika įvykdoma bendrininkų grupe, kai nustatoma, jog bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo su pažįstamu, kurio vardas galimai A. Konfliktą pradėjo pirmas. Nukentėjusiajam Š. trenkė į galvos sritį iš galvos, sudavė smūgių rankomis ir kojomis į įvairias jo kūno vietas. Prisimena, kad aplink buvo daug žmonių, įvykio metu buvo neblaivus. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo Š. R., liudytojo N. V. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. D. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. D. – teistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas daug kartų, baudos nesumokėtos, nedirbantis. Duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus prokurorės siūlomą 60 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 4 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo, ši žala patirta dėl nukentėjusiojo Š. R. sužalojimų gydymo. Byloje nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškinio dydį pripažino ir pats kaltinamasis, kuris 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojimu pasižadėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai neturtinę žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, kaltinamojo 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojime nurodytomis sąlygomis: per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 23,02 Eur, pervedant minėtą sumą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą Nr. LT21730001000248.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Š. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), būnant (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo nepažįstamas vyras, sukėlė žodinį konfliktą, galva trenkė jam į galvą, dešinės rankos kumščiu, nemažiau 5 smūgių, trenkė į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės. Spirdamas į galvos sritį, jam vyras sudavė nemažiau kaip 5 smūgius.

Vertindamas Š. R. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškinio dydį pripažino ir pats kaltinamasis, kuris 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojimu pasižadėjo nukentėjusiajam neturtinę žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytą, Š. R. civilinis ieškinys tenkintinas, kaltinamojo 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojime nurodytomis sąlygomis: per šešių mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti Š. R. padarytą 2 000 Eur neturinę žalą, ją sumokant į Š. R. AS ,,Luminor bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

T. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. D. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš T. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus ir du euro centus) turtinei žalai atlyginti, T. D. 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojime nurodytomis sąlygomis: per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 23,02 Eur, pervedant minėtą sumą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos banko sąskaitą Nr. LT21730001000248.

Civilinio ieškovo Š. R. civilinį ieškinį tenkinti ir iš T. D. Š. R. naudai priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, T. D. 2024 m. kovo 13 d. įsipareigojime nurodytomis sąlygomis: per šešių mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti Š. R. padarytą 2 000 Eur neturinę žalą, ją sumokant į Š. R. AS ,,Luminor bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas 8 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.