Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-908-43/2007 pagal ieškovo A.N. ieškinį atsakovui R.R. dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Virpita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nustatė, kad 2001 m. birželio 1 d. UAB „Virpita“ kasoje buvo rasta 1,75 Lt ir grynųjų pinigų trūkumo kasoje nėra. Kitą darbo dieną - 2001 m. birželio 4 d., atsakovas paėmė iš UAB „Virpita“ kasos 139 807,50 Lt įnešė juos į UAB „Virpita“ sąskaitą AB banke „Hansabankas“ ir konvertavęs į 35 000 JAV dolerių, pinigus pervedė į įmonės „Nexford Corporation“ sąskaitą, kaip apmokėjimą už akmens anglį. Atsakovas 2001 m. birželio 12 d. iš UAB „Virpita“ kasos paėmė dar 159 720 Lt ir tą pačią dieną įnešęs juos į UAB „Virpita“ sąskaitą AB banke „Hansabankas“ konvertavo į 40 452 JAV dolerius bei pervedė 40 000 JAV dolerių į įmonės „Nexford Corporation“ sąskaitą, kaip apmokėjimą už akmens anglį. Ieškovas ir atsakovas 2001 m. birželio 12 d. pasirašė Dokumentą, kuriame nurodyta, kad atsakovas 2001 m. birželio 12 d. gavo iš ieškovo 75 000 JAV dolerių UAB „Virpita“ kasos sutvarkymui. Dokumente nurodyta, kad suma – 75000 JAV dolerių – nėra asmeninė atsakovo skola. Nurodytos sumos pervedimas į įmonės „Nexford Corporation“ sąskaitą nėra įvykdymas sutartinio įsipareigojimo pagal 2000 m. rugpjūčio 9d. sutartį Nr. 01.6.00LT/VIR. Teismas, remdamasis Revizijų departamento prie Finansų ministerijos atlikta UAB „Virpita“ dokumentine revizija, padarė išvadą, kad UAB „Virpita“ komisija grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akte nurodė grynųjų pinigų likutį, kuris neatitiko tikrovės – nurodytas pinigų likutis buvo 300 261,32 Lt mažesnį, negu nurodyta kasos knygoje. Nors UAB „Virpita“ buhalterinės apskaitos duomenimis 75 000 JAV dolerių 2001 m. birželio mėnesį buvo pervesti firmai „Nexford Corporation“, kaip apmokėjimai už akmens anglį, bet „Nexford Corporation“ minėtų apmokėjimų neužskaitė. Teismas, remdamasis liudytojo A. J. parodymais nustatė, kad A. J. pradėjus dirbti UAB „Virpita“ vadovu įmonės kasoje buvo nustatytas 300 000 Lt grynųjų pinigų trūkumas, kurį prižadėjo padengti buvęs UAB „Virpita“ vadovas – atsakovas, todėl atlikus grynųjų pinigų UAB „Virpita“ kasoje patikrinimą, nustatytas virš 300 000 Lt trūkumas patikrinimo akte nebuvo nurodytas. Po svečių iš Estijos N. Š. ir A.N. apsilankymo atsakovas padengė visą grynųjų pinigų trūkumą buvusį UAB „Virpita“ kasoje. Teismas, remdamasis Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento raštu, nustatė, kad UAB „Virpita“ gaunama užsienio paskola iš kreditoriaus A.N. nebuvo įregistruota. Trečiojo asmens UAB „Virpita“ vyr. buhalterė patvirtino, kad remiantis UAB „Virpita“ buhalteriniais ir kitais dokumentais 2001 m. jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nėra suteikę UAB „Virpita“ paskolų. Auditorė, atlikusi UAB „Virpita“ 2000-2005 metų finansinių įsipareigojimų patikrinimą finansinėse ataskaitose, kasos ir banko dokumentuose, nustatė, kad UAB „Virpita“ 2000-2005 metų dokumentuose yra užfiksuota tik viena 24 600 JAV dolerių finansinė paskola iš „Nexford Corporation“, kuri yra nesumokėta iki 2005 m. gruodžio 31 d. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad UAB „Virpita“ nebuvo gavusi jokių kitų paskolų analizuojamu laikotarpiu.

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog paskola paimta asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Teismas rėmėsi subjektyvaus sutarties aiškinimo principu reikalaujančiu aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Tačiau, kai tikrieji šalių ketinimai nesutampa, teismas privalėjo atsižvelgti į lingvistinę sutarties teksto analizę, leidžiančią nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka ir sutarties lingvistinę prasmę, t.y. sutartis aiškintina sąžiningai ir taip, kaip jos tekstą suprastų protingas asmuo, atsižvelgiant į sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo galimybes, derybas ir pan. Ieškovo pateikiamas Dokumentas savo esme yra pakvitavimas, kad pinigai perduoti įnešimui į įmonės kasą, kartu jame nurodoma, jog tai nėra asmeninė pinigus priimančio asmens skola. Dokumento lingvistinis tekstas atitinka jį pasirašiusių asmenų ketinimus, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovo ketinimus prieštaraujančius lingvistiniam dokumento tekstui. Teismo nuomone įrašas Dokumente, jog tai nėra atsakovo skola neįrodo, kad pinigai perduoti ne atsakovo nuosavybėn, nes nenurodytos pasirašiusio asmens pareigos, nėra įmonės antspaudo. Tačiau teismas netyrė, kodėl ieškovas sutiko su tokio turinio tekstu, kaip ieškovas vertina įrašą, jog pinigai nėra apelianto asmeninė skola. Ieškovas yra advokatas, todėl jam keltini aukštesni reikalavimai sudarant sandorius ir teksto neaiškumai vertinti jam nepalankia linkme. Aplinkybė, kad nėra įmonės antspaudo ant dokumento yra nereikšminga, nes pagal galiojančius teisės aktus antspaudas nėra privalomas rekvizitas, o Dokumentas yra surašytas ant firminio įmonės blanko, ant kurio yra visi būtini rekvizitai ir Dokumentas pasirašytas asmens tuo metu ėjusio vadovo ir kasininko pareigas. Todėl atmestini teismo argumentai dėl pažodinio Dokumento nevertinimo.Dokumente minima sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – įmonės „Nexford Corporation“ ir UAB „Virpita“ nurodant, jog pinigų pervedimas į įmonės „Nexford Corporation“ sąskaitą nelaikytinas atsiskaitymu pagal nurodytą sutartį. Teismas nepasisakė, kodėl Dokumente, jei jis sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų, yra kalbama apie atsiskaitymą tarp dviejų juridinių asmenų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas įmonės „Nexford Corporation“ nurodymą, perdavė pinigus įmonei UAB „Virpita“ pasirašant pakvitavimą – Dokumentą. Be to, pasirašant Dokumentą buvo žinoma, kad UAB „Virpita“ perves gautus pinigus į „Nexford Corporation“ sąskaitą, kas ir buvo atlikta. Teismas nepagrįstai Dokumentą vertino, kaip paskolos sutartį, nes jis neatitiko pagrindinių paskolos sutarties sąlygų: pinigų perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Iš Dokumento matyti, kad pinigai buvo perduoti UAB „Virpita“ sąskaitos sutvarkymui, tačiau nėra įsipareigojimo grąžinti gautos pinigų sumos. Pinigai buvo perduodami sąskaitos sutvarkymui, nes buvo susidaręs trūkumas dėl „Nexford Corporation“ atstovų išlaidų viešnagės Lietuvoje metu. UAB „Virpita“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, jog pagal Dokumentą gauti pinigai buvo įnešti į įmonės kasą. Teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gryni pinigai buvo išduodami iš UAB „Virpita“ kasos S. J. nurodymu, nepagrįstas, nes atsakovas pakvitavimus apie pinigų ėmimą atsakovas grąžino gavęs Dokumentą ir jo pagrindu pinigus. Atsakovo teiginius patvirtina ir kiti įrodymai, parodantys, kad atsakovas S. J. perdavė pinigus. Todėl labiau tikėtina buvus atsakovo nurodytus faktus, nei nurodytus ieškovo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad nuo 2001 m. gegužės 21 d. atsakovas buvo nušalintas nuo vadovavimo įmonei, buvo priverstas perrašyti akcijas S. J., prisiimti įmonės turtinius įsipareigojimus asmeninėn atsakomybėn ir pan. šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir ieškovo, kaip asmeninio S. J. advokato, nesiejo draugiški santykiai ir ieškovas neturėjo jokio intereso suteikti asmeninę paskolą atsakovui siekiant išvengti finansinių nemalonumų, kaip įmonės kasininkui. Gautus pinigus atsakovas su juos perdavusiais asmenimis iš karto pervedė į „Nexford Corporation“ sąskaitą, t.y. paskolos davėjui, priešingai nei šiuo atveju, neturi rūpėti, kaip paskolos lėšas naudoja paskolos gavėjas.Teismas nepasisakė dėl atsiliepime ir triplike pateiktų atsakovo argumentų dėl netinkamos šalies. Atsakovas pasirašant dokumentą veikė kaip juridinio asmens UAB „Virpita“ atstovas. Ieškovo ir atsakovo nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, todėl apeliantas negalėjo būti traukiamas atsakovu, teismas manydamas priešingai privalėjo savo sprendimą motyvuoti, tačiau to nepadarė. Atmetus pagrindinį reikalavimą kaip nepagrįstą, atmestini ir iš jo išvestiniai dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas privalėjo taikyti senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo, nes pripažinus Dokumentą paskolos sutartimi ir konstatavus, jog pinigai turėjo būti grąžinti 2002 m. gruodžio 15 d., yra praleistas šešerių mėnesių senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo, kurį prašo taikyti atsakovas. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, privalėjo proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ne priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Teismas priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nesiaiškino išlaidų turinio ir paslaugų įkainių dydžio atitikimo teisės aktų nustatytoms rekomendacijoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Ginčo tarp šalių, jog ieškovas perdavė pinigus, nėra. Ginčas kyla dėl pakvitavimą išdavusios šalies, t.y. kas yra pinigus gavęs subjektas: UAB „Virpita“ ar R.R..

Šalių teisinius santykius pavirtina rašytinis pakvitavimas apie pinigų gavimą (1 t., b.l. 7-8). Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl to, kam buvo perduoti pinigai – UAB „Virpita“ ar atsakovui, minėtas pakvitavimas yra tiesioginis, t.y. objektyvus ir pagrindinis įrodymas sprendžiant ginčą.

Juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus. Valdymo organų veiksmai sukelia teisines pasekmes juridiniam asmeniui (CK 2.81 str. 1 d.). Pakvitavimą šioje byloje pasirašė R.R., kuris tuo metu buvo juridinio asmens UAB „Virpita“ valdymo organu, todėl svarbu nustatyti ar jis veikė savo vardu ar kaip UAB „Virpita“ valdymo organas.

Ieškovo atstovas ir atsakovas prieštaringai aiškina kas konkrečiai yra surašyto pakvitavimo autorius. Ši aplinkybė teismo nenustatyta.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas yra teisininkas, dirba advokatu. Ieškovui, kaip profesionaliam teisininkui - advokatui, keltini aukštesni atidumo reikalavimai sudarant susitarimus. Ši aplinkybė yra labai svarbi aiškinant pakvitavimo turinį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šią aplinkybę.

Be to teismas, aiškindamas pakvitavimo esmę ir turinį, remiasi CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, t.y. visos sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, be to atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, nors sutartyje jos nenurodytos.

Iš pakvitavimo apie pinigų gavimą matyti, kad jis pasirašytas ant firminio UAB „Virpita“ blanko, turinčio juridinio asmens rekvizitus. Ginčo, kad pakvitavimą pasirašė R.R., tuo metu ėjęs UAB „Virpita“ direktoriaus pareigas, nėra. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo teiginį, kad pinigai buvo skirti UAB „Virpita“.

Iš pakvitavimo turinio matyti, jog buvo nurodyti du pinigų gavimo tikslai: sutvarkyti UAB „Virpita“ kasą ir pervesti pinigus į „Nexford Corporation“ sąskaitą.

Pakvitavime tiesiogiai pažymėta, kad jame nurodyta 75 000 USD skola nėra asmeninė atsakovo R.R. skola. Ieškovo atstovo paaiškinimas, kad ieškovas pasirašydamas raštelį į tai neatkreipė dėmesio, atmestinas. Paskolos gavėjas yra esminė paskolos sutarties sąlyga. Be to ši sąlyga buvo atskirai šalių aptarta pakvitavime. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, todėl jis suprato ir turėjo suprasti pakvitavimo, kaip paskolą patvirtinančio įrodymo, reikšmę ir svarbą, o taip pat išskirtinės sąlygos reikšmę. Todėl darytina išvada, jog atsakovas R.R. negavo pinigų iš ieškovo savo asmeninėms reikmėms. Kadangi pinigai nebuvo skirti atsakovui, todėl darytina išvada, jog pinigai buvo perduoti UAB „Virpita“.

Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad šalių santykiai pakvitavimo surašymo metu buvo pašliję. Be to abejotina, kad ieškovas, būdamas UAB „Virpita“ akcininko S.J., kuris nepasitikėjo atsakovu ir stebėjo jo veiksmus, atstovu, būtų pasitikėjęs atsakovu (I T., b.l. 218. Todėl nelogiška, kad ieškovas, be aiškios priežasties, priešiškai nusiteikusiam asmeniui skolintų didelę sumą savo asmeninių pinigų, juo labiau, kaip profesionalus teisininkas, nereikalaudamas jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo.

Pakvitavime šalys tariasi dėl 2000 m. rugpjūčio 9 d. sutarties Nr. 01.6.00 LT/VIR, sudarytos tarp UAB „Virpita“ ir „Nexford Corporation“ (b.b. Nr. 10-1-2893-02, t. 1, b.l. 92-103). Pakvitavime nurodoma, jog 75 000 USD pervedimas į „Nexford Corporation“ nebus laikomas prievolės įvykdymu pagal minėtą sutartį. Kaip teisingai nurodo apeliantas, fiziniai asmenys, sudarydami pakvitavimą, neturi teisės tartis ir jų susitarimai neturi teisinės galios dviejų juridinių asmenų tarpusavio įsipareigojimų vykdymui. Todėl ši aplinkybė leidžia manyti, jog pakvitavimas sudarytas tarp ieškovo ir UAB „Virpita“. Iš šios pakvitavimo nuostatos taip pat galima daryti išvadą, jog 75000 USD buvo gauti pervesti „Nexford Corporation“. Kadangi šalys tarėsi, kad šis pervedimas nebus traktuojamas kaip UAB „Virpita“ atsiskaitymas pagal minėtą sutartį, todėl darytina išvada, jog būtent UAB „Virpita“ savo vardu turėjo būti atlikti pavedimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „Virpita“ faktiškai pavedimus atliko. Taigi minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suma, perduota ieškovo, buvo suteikta UAB „Virpita“ pervesti „Nexford Corporation“ ir faktiškai pavedimai 75 000 USD sumai buvo atlikti, t.y. pakvitavime nurodytas antrasis tikslas pasiektas.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog atsakovas nelaikytinas paskolos gavėju, patvirtina ir faktas, jog liudytojas A.J. pripažino, kad vyko su atsakovu į banką, jog galėtų patvirtinti, kad atsakovas tinkamai įvykdys pakvitavime sutartą veiksmą – perves pinigus „Nexford Corporation“ (I T., b.l. 218). Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas, priešingai, nei būtų galėjęs disponuoti pinigais kaip paskolos gavėjas, negalėjo disponuoti pinigais kaip savais, o vieno iš UAB „Virpita“ akcininkų S.J. nurodymu buvo tikrinamas, jog tinkamai įvykdytas susitarimas numatytas pakvitavime.

Iš pakvitavimo matyti, kad pinigai skirti UAB „Virpita“ kasos sutvarkymui. Pakvitavime nėra esminės paskolos sutarties sąlygos – pinigų gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad kasoje buvo įsiskolinimas, todėl pinigai buvo reikalingi UAB „Virpita“ kasai sutvarkyti. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Kadangi pinigai buvo skirti kasai sutvarkyti (esančiam trūkumui padengti), todėl šis pinigų perdavimas nebuvo įformintas kaip paskola. Kadangi pinigų perdavimas nebuvo įformintas kaip paskola, todėl jis negalėjo atsispindėti buhalterinėje apskaitoje kaip juridinio asmens gauta paskola ir negalėjo būti įregistruota Lietuvos banke. Todėl aplinkybė, kad UAB „Virpita“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo įforminta jokia paskola arba kad Lietuvos banke nėra įregistruota jokia UAB „Virpita“ paskola gauta iš užsienio, nepaneigia, bet patvirtina aukščiau nustatytas teismo išvadas.

Tokių teisinių santykių praktikoje nėra įprasta pakvitavime esanti nuoroda, kad pinigai nėra asmeninė atsakovo skola. Tai rodo, kad šalys, sudarydamos pakvitavimą šią aplinkybę laikė svarbia ir tiesiogiai aptarė sutartyje. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia tokio įrašo teisingumo. Aplinkybę, kad pakvitavime tiesiogiai nurodyta, jog paskola nėra asmeninė atsakovo skola, kolegija pripažįsta esminiu įrodymu, paneigiančiu atsakovo asmeninę prievolę ieškovui.

Taigi visuma įrodymų leidžia daryti išvadą, jog ieškovas pinigus perdavė atsakovui R.R., kaip UAB „Virpita“ valdymo organui, todėl, šiuo atveju, teisės ir pareigos gali kilti juridiniam asmeniui (CK 2.81 str. 1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nereikšmingi, kadangi jie tiesiogiai pinigų gavimo nepatvirtina ir nepaneigia.

Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam skolingas pagal 2001 m. birželio 12 d. pakvitavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį iš ieškovo A.N. priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 42,45 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I T., b.l. 0; II T. b.l. 34; CPK 88 str. 1 d. 3 p.; CPK 92 str.).

Iš ieškovo A.N. priteistina 6 999,09 Lt (II T., b.l. 24) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.) atsakovo R.R. naudai.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti: pirmosios instancijos teisme – 4 025 Lt (I T., b.l. 78; 199; 200), apeliacinės instancijos teisme - 4100 Lt (II T., b.l. 18, 37, 38) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Teismas, įvertindamas nedidelį byloje sprendžiamų teisinių klausimų apimtį ir sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas laiko sąnaudas, bei remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 - 11 punktu, mano, jog priteistinos atsakovui iš ieškovo 5000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atitinka teisingumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl iš ieškovo A.N. priteistina atsakovui R.R. 5 000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A.N. (duomenys neskelbtini) atsakovo R.R. (duomenys neskelbtini) naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 6 999,09 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 09 ct) sumokėto žyminio mokesčio, o taip pat 42,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.