Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018, kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 200 Eur bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Institucija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 (toliau – nutarimas) L. G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje.

Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Vilnius, Laisvės pr. 43-161, 2017 m. gegužės mėn. 26 d. 00 val. 00 min. iki 2018 m. gegužės mėn. 14 d. 00 val. 00 min. Nutarime nurodyta, kad:

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. K. (toliau - Pareiškėjas), pagal įgaliojimą atstovaujantis daugiabučio namo I. Š. g. 10, kurį valdo Bendrija, 102 buto savininkės A. P. K., teises ir interesus, 2016-06-08, 2016-06-22, 2016-06-29 raštu kreipėsi į Bendrijos pirmininkę L. G. dėl informacijos bei dokumentų susijusių su Bendrijos veikla pateikimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam Bendrijos pirmininkė L. G. pateikė ne visus prašytus dokumentus bei informaciją. 2017-05-26 raštu Nr. 05-15 Bendrija informavo Skyrių, kad „Bendrijos patalpų savininkas adresu I. Š. g. 10, Vilnius, korp. 532, pastato unikalus numeris 1097-4006-8048, butas 102, unikalus numeris 1097-4006-8015:0013, R. K. mirė 2016 m. vasario mėn. Šių patalpų savininkė nuo 2016 metų gegužės mėn. 19 d. tapo A. P. K.. 2016-06-02 A. P. K. penkerių metų terminui apiformino įgaliojimą savo sūnui G. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), valdyti ir tvarkyti jai priklausantį butą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su buto naudojimu. 2016-06-02 Įgaliojimo patvirtinta kopija pridedama (1 Priedas). Visa informacija, susijusi su Bendrijos veikla, buvo teikiama Bendrijos nariui R. K. iki jo mirties, t. y. iki 2016 m. vasario mėn. G. K. gavo teisę gauti informaciją apie Bendrijos veiklą nuo 2016-06-02, po notariškai patvirtinto įgaliojimo;“.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas be kita ko, atsako už informacijos pateikimą savininkams jų prašymu, o 7 dalyje reglamentuota, jog Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomos mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, savininkai taip pat turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad savininkams taip pat suteikta teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos narių kontaktinius dokumentus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Ši savininkų teisė atitinka Bendrijos pirmininko pareigą užtikrinti, tinkamą savininkų teisių įgyvendinimą. Ši įstatymo nuostata iš esmės susijusi ne tik su Bendrijos pirmininko pareiga suteikti tokią informaciją, bet su bendrijos narių teise ją gauti. Jei tokia teisė nebūtų aiškiai įtvirtinta įstatyme, jos teikimas būtų ribojamas teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų apsaugą.

Bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su Bendrijos pirmininko pareiga teikti informaciją ir savininkų teise gauti informaciją, turi būti vertinamos sistemiškai, neapsiribojant atskiromis įstatymo nuostatomis, tiesiogiai įpareigojančiomis Bendrijos pirmininką savininkams teikti informaciją ar suteikiančiomis savininkas teisę gauti informaciją, bet kartu įvertinant ir Bendrijų įstatyme bei kituose teisės aktuose savininkams suteiktas teises ir iš to kylančias Bendrijos pirmininko pareigas.

Pažymėtina, patalpų savininkams iš esmės negali būti sudaromos jokios kliūtys siekiant gauti informaciją ir susipažinti su visais Bendrijos veiklos ir finansiniais dokumentais (pvz. Bendrijos finansinėmis ataskaitomis, kitais finansiniais dokumentais ir pan.), taip pat dokumentais, susijusiais su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, o atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vardu veikia pirmininkas, kuris, be kita ko, atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, būtent Bendrijos pirmininkas privalo užtikrinti, kad savininkams būtų suteikta visa, pagal teisės aktus teiktina informacija ir (arba) sudaryta galimybė susipažinti su visais Bendrijos dokumentais.

Pabrėžtina, kad Bendrijos 2017-05-26 rašte Nr. 05-15 nurodyti argumentai dėl kurių Bendrija neteiks Pareiškėjui informacijos bei dokumentų apie Bendrijos veiklą iki 2016-06-02 nėra teisiškai pagrįsti, kadangi Bendrija negali daryti kliūčių Pareiškėjui tinkamai atstovauti jį įgaliojusį asmenį santykiuose su Bendrija ir gauti visą norimą bei pagal teisės aktus teiktiną informaciją. Informacija privalo būti teikiama, o su dokumentais turi būti leista susipažinti nepaisant to, kad Pareiškėjas reikalauja informacijos bei dokumentų, kurie buvo priimti iki jo atstovaujamam asmeniui įgaunant nuosavybės teises į aukščiau minėtą Name esantį butą ar nuo įgaliojimo pasirašymo dienos, kadangi dauguma prašomos informacijos ir dokumentų buvo ir yra teisiškai reikšmingi ir Pareiškėjo prašymų pateikimo dieną Bendrijai. Priešingu atveju, asmenys, anksčiau tapę butų ir kitų patalpų savininkais turėtų platesnės apimties teises gauti informacija iš bendrijos, nei vėliau nuosavybės teisę įgiję asmenys ar vėliau prisijungę prie bendrijos, kas prieštarautų visų savininkų teisių lygybės principui ir būtų apribotos savininko teisės, pavyzdžiui, apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, reikalauti, kad bendrijos valdymas atitikti) savininkų interesus ir pan. Šiuo atveju bendrija, gavusi Prašymus privalėjo pateikti visą, pilnos apimties informaciją nuo bendrijos įsteigimo, o ne nuo teisės teikti tokį prašymą atsiradimo momento.

Taip pažymėtina, kad Skyrius ne kartą bandė tarpininkautis tarp L. G. ir Pareiškėjo, tačiau reikalauti dokumentai bei informacija nebuvo pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimu konstatuojama, kad Bendrijos pirmininkė L. G. pažeidė Pareiškėjo atstovaujamo asmens teisę gauti informaciją apie Bendrijos veiklą, nevykdė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtintų Bendrijos pirmininko pareigų teikti informaciją, todėl padarė nusižengimą numatytą ANK 349 straipsnio 2 dalyje ir tokie veiksmai Bendrijos pirmininkei L. G. užtraukia 200 eurų baudą.

Nesutikdama su nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad G. K. niekada nebuvo daromos kliūtys gauti informaciją ir susipažinti su reikiamais dokumentais. Į G. K. prašymus yra atsakyta, pridedami atsakymai. G. K. 2016 m. spalio 29 d. buvo pateiktos Bendrijos dokumentų kopijos, tačiau dalį šių dokumentų jis grąžino Bendrijai. G. K. buvo informuotas, kad Bendrijoje yra renkami laiptinės įgaliotiniai, jis nei karto nesikreipė į savo laiptinės įgaliotinę. G. K. nuolatos nurodoma, kad Bendrijos pirmininkas ir vyr. finansininkas priima kiekvieną trečiadienį 18-20 val., kiekvienas bendrijos gyventojas turi galimybę atvykti ir susipažinti su visais dokumentais, užduoti klausimus, gauti informaciją. G. K. nuolat ateidavo į Bendrijos kontorą, filmuodavo, šią informaciją skelbdavo internete, su pirmininke bendravo nepagarbiai. Nei karto neprašė sudaryti grafiko dėl susipažinimo su reikalaujamais dokumentais, o tokių yra maždaug 250 vnt. dokumentų. Svarbi aplinkybė yra ta, kad dalis jo prašomų dokumentų yra Bendrijos vidaus administravimo dokumentai, kuriems taikomi dokumentų saugojimo terminai pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintą Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, taigi dalis G. K. prašomų dokumentų jau yra nebesaugomi, nes pasibaigę jų saugojimo terminai, todėl Bendrija ir negali jų pateikti. Bendrija neginčija G. K. teisės susipažinti su Bendrijos dokumentais, tačiau jis nesutinka mokėti už šių dokumentų kopijų padarymą Bendrijos nustatyto mokesčio. Be to, Bendrijos nuomone, ne visus G. K. reikalaujamus dokumentus Bendrija privalo pateikti kiekvienam buto savininkui. Bendrijų įstatyme įsakmiai nustatyta, kada Bendrija turi teikti dokumentus, kitais atvejais nurodoma, kad teikiama informacija. Dalis Bendrijos informacijos yra skelbiama viešai, Bendrijos kontoros skelbimų lentoje, bei ją turi laiptinės įgaliotiniai, t. y. su šia dalimi informacijos susipažinti nėra jokių kliūčių. Skunde taip pat pateikiama nuomonė, jog G. K. piktnaudžiauja savo teisėmis.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad savivaldybės atlieka bendrijų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę, t. y. turėjo teisę tikrinti Bendriją ir teikti jai privalomus vykdyti nurodymus dėl informacijos pateikimo. Institucija gavo G. K. pretenziją dėl L. G., kaip Bendrijos pirmininkės veiksmų, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad jam pateikti dokumentai neatitinka jo teiktų prašymų. Institucija įpareigojo L. G. atsakyti G. K. į visus jo prašymuose nurodytus klausimus ir supažindinti su visais prašomais dokumentais. Bendrija informavo, kad G. K. gavo teisę gauti informaciją tik nuo 2016-06-02. Institucija pakartotinai įpareigojo L. G. atsakyti į klausimus ir sudaryti sąlygas susipažinti su dokumentais. G. K. pakartotinai kreipėsi į Instituciją, nurodydamas, kad L. G. pateikti dokumentai neatitiko prašomos dokumentacijos, buvo grąžinti, Bendrijos pirmininkė nevykdo savo funkcijų, neteikia informacijos. Institucija vėl įpareigojo L. G. pateikti informaciją, šios pareigos ji ir toliau nevykdė. Bendrijų įstatymas įpareigoja Bendrijos pirmininką užtikrinti, kad savininkams būtų suteikta visa pagal teisės aktus teiktina informacija, ir (arba) sudaryta galimybė susipažinti su visais Bendrijos dokumentais. Bendrijos argumentas, kad G. K. teisę gauti informaciją gavo tik nuo 2016-06-02, teisiškai nepagrįstas, nes jis turi teisę gauti informaciją, susidariusią nuo Bendrijos įsteigimo, o ne nuo jo teisės atsiradimo. Įstatymas nenumato, kokia forma teikiama informacija, tačiau ji turėtų būti teikiama atsižvelgiant į jos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo prašo ją suteikti, asmuo, prašantis informacijos, bei ją teikiantis, turi teisę pasirinkti informacijos teikimo formą pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus. Byloje nustatyta, kad Bendrijos narys teikė ne vieną prašymą gauti informaciją, tačiau L. G. atsisakydavo ją suteikti. Nors pirmininkė informavo, kad G. K. turi galimybę susipažinti su Bendrijos dokumentais bendrijos patalpose, Bendrijos narys šia galimybe buvo pasinaudojęs, tačiau atvykus į bendrijos patalpas informacija nebuvo suteikta. Kadangi L. G. jau yra gavusi nuobaudą pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, ji padarė šį nusižengimą pakartotinai, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje L. G. savo skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad jai neaišku, kokių dokumentų ji nepateikė. Daliai dokumentų jau suėję saugojimo terminai. Ginčai su G. K. vyksta seniai, iš Institucijos ji nesulaukė jokios pagalbos. Užprašyti dokumentai sudaro virš 700 vnt. Dalis jų suarchyvuoti. Niekas nepasidomėjo, kaip galima tokį kiekį dokumentų pateikti. G. K. neatvyksta į susirinkimus. Atėjęs į bendrijos kontorą elgėsi netinkamai – pareiškė, kad dokumentus pasiims pats, stumdė ją ir pradėjo lįsti į lentynas. Jam buvo pateikta krūva dokumentų, jis atėjo, pasakė, kad šie jam nereikalingi ir padėjo ant stalo. Elgiasi chuliganiškai. Savivaldybės atstovai nei karto neatvažiavo į Bendriją, netikrino, kokia reali situacija, kodėl šis asmuo nuolat skundžiasi

Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Institucija gavo G. K. pretenziją, vykdė savo pareigas pagal pretenzijos faktą. Buvo ne kartą kreiptasi į bendrijos pirmininkę. Į teismo klausimu, koks nusižengimo laikotarpis, kokie dokumentai nebuvo pateikti, kokie konkrečiai pažeidimai padaryti, negalėjo atsakyti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. skundas tenkintinas iš dalies – nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai.

Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Visų pirma, pažymėtina, kad buvo pažeista atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai ginti. Kaltinimas turi būti aiškus ir išsamus. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad nutarime net nėra aiškus L. G. inkriminuojamo nusižengimo, kuris yra trunkamojo pobūdžio, padarymo laikas. Nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodyta laikas nuo 2017-05-26 iki 2018-05-14, t. y. laikas nuo tada, kai gautas pirmas L. G. atsakymas į Institucijos raštą, kuriuo ji įpareigota suteikti informaciją Institucijai ir G. K.. Tačiau nusižengimo esmėje nurodoma, kad L. G. neatsakė į G. K. 2016-06-08, 2016-06-22, 2016-06-29 raštus, taip pat visuose Institucijos raštuose Bendrijos pirmininkė įpareigojama teikti G. K. informaciją būtent pagal šiuos jo 2016 metų prašymus. T. y. nusižengimo esmėje aprašomas ankstesnis laikotarpis. Pažymėtina, kad L. G. patraukta atsakomybėn už informacijos nesuteikimą bendrijos nariui, kas, kaip nurodoma nutarime, nevykdoma nuo 2016 metų, o ne informacijos nesuteikimą Institucijai (už ką atsakomybė numatyta ANK 505 straipsnyje), kas nevykdoma nuo 2017-05-26. Institucijos atstovė teismo posėdyje į teismo klausimą, už kokį laikotarpį atsakomybėn patraukta buvo L. G., atsakyti negalėjo.

Antra, nutarime nėra aišku, kokios konkrečiai informacijos G. K. nesuteikė L. G.. Nutarime nurodyta, kad G. K. nurodė, jog jam pateikti ne visi prašyti dokumentai ir informacija. Vadinasi, dalis jo reikalaujamos informacijos visgi buvo pateikta. Tačiau kokia informacija buvo pateikta, kokia ne – nenurodyta. To Institucija tyrimo metu net nenustatinėjo, tik kiekvieną kartą gavusi G. K. pretenziją tiesiog įpareigodavo L. G. pateikti jo 2016 m. prašymuose reikalaujamą informaciją, nors dalis jos jau buvo pateikta, kaip nurodoma nutarime (pažymėtina, kad teismas Institucijos ir L. G. susirašinėjimą vertina tik šios bylos kontekste, t. y. tiek, kiek jame kalbama apie informacijos G. K. (ne)teikimą, nes susirašinėjama ir dėl kitų klausimų, tačiau šioje byloje nėra analizuojami kiti veiksmai). Teismo vertinimu, kadangi atsakomybėn patrauktas asmuo ginasi, kad dalis dokumentų nebėra saugomi, kiti yra labai didelės apimties, dar kitų, jos manymu, teikti neprivalo, tiriant nusižengimą, surašant protokolą ir vėliau nutarimą, turi būti aiškiai nustatyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. kokių tiksliai dokumentų ir informacijos, kurią buvo reikalaujama pateikti, ir kurią privalo pateikti pagal teisės aktus, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė. Tik tokiu atveju galima būtų tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nustatyti, kurie dokumentai ir kokiu pagrindu privalėjo būti teikiami, o kokie ne, kokius dokumentus apskritai buvo įmanoma pateikti, kokių ne. Pažymėtina, kad Institucijos atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kokia informacija nebuvo teikiama, ir kokius konkrečiai pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo.

Trečia, Institucija nutarime nepateikė jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad dalis reikalaujamų pateikti dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka nebėra saugomi, todėl jų pateikti negalima. Kadangi, kaip minėta, nėra aišku, kokie dokumentai nebuvo pateikti, nėra galimybės nustatyti, ar jie turi būti saugomi.

Ketvirta, iš L. G. rašytinių ir žodinių paaiškinimų, bei byloje esančių rašytinių G. K. pretenzijų matyti, kad šių asmenų santykiai yra konfliktiški. Jie abu nurodo, kad G. K. nuolat atvyksta į Bendrijos būstinę, tačiau L. G. teigia, kad G. K. sudaromos galimybės susipažinti su informacija, o G. K. nurodo atvirkščiai. Institucija turi pareigą objektyviai ir nešališkai tirti administracinį nusižengimą, tačiau šių aplinkybių Institucija visiškai netyrė, rėmėsi tik G. K. rašytiniais paaiškinimais. G. K. 2017-11-23 pretenzijoje (b. l. 82) netgi nurodyta, kad jis turi susitikimo video įrašą, tačiau šio įrašo Institucija netyrė. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad Institucijai apskritai nėra žinoma, kad G. K. buvo nuvykęs į kontorą susipažinti su dokumentais.

Penkta, Institucija atsiliepime nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokia forma turi būti teikiama reikalaujama informacija, jos prašantis ir ją teikiantis asmuo turi teisę pasirinkti protingą informacijos teikimo formą, įvertinę jos naudojimo tikslą. Pažymėtina, kad Institucija netyrė ir nesiaiškino, kokia yra reikalaujamų pateikti dokumentų apimtis (L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių dokumentų (ne jų lapų) yra apie 700 vnt.). To nenustačius neįmanoma nustatyti ir to, kokia jų pateikimo forma atitinka protingumo kriterijus (ar būtina daryti fizines dokumentų kopijas ir pan.).

Šešta, atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, už dokumentų kopijų darymą bendrija yra nustačiusi mokestį, tačiau G. K. jo nesumoka. Institucija šios aplinkybės taip pat netyrė.

Septinta, byloje nėra administracinio nusižengimo protokolo, kurio surašymas šiuo atveju yra privalomas. Teismas įpareigojo Instituciją pateikti visą su byla susijusią medžiagą, tačiau tarp šių dokumentų protokolo nėra, nors jis yra vienas svarbiausių administracinio nusižengimo bylos dokumentų. Teismo posėdyje Institucijos atstovė taip pat negalėjo jo pateikti, paaiškino, kad negali atsakyti, ar jis apskritai buvo surašytas.

Aštunta, L. G. nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, t. y už pakartotinai padarytą 349 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Už šį nusižengimą ji nubausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-30 nutarimu, o šioje byloje, kaip minėta, nors nėra aiškus laikotarpis, už kurį ji traukiama atsakomybėn, tačiau jis prasideda ne vėliau kaip 2017-05-26. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, veikos kvalifikacija turėtų būti tikslintina.

Teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad nors G. K. teisę gauti informaciją įgijo tik nuo 2016-06-02, tačiau jis turi teisę gauti informaciją ir apie Bendrijos veiklą iki šios datos. Tačiau šis argumentas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakomybę L. G. dėl jau pirmiau minėtų administracinio nusižengimo bylos tyrimo trūkumų.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog Institucija tyrimą atliko formaliai, rėmėsi iš esmės vien pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, byloje yra nenustatytos reikšmingos aplinkybės, nutarime nėra aiškiai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai, kas užkirto kelią atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o Institucijai ir vėliau teismui – išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.

ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju, įvertinus jau minėtų argumentų visumą, darytina išvada, kad, nors dalį nurodytų netikslumų teismas galėtų pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pašalinti visus minėtus trūkumus teismas neturi galimybės. Be to, Institucijos atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti į teismo klausimus apie esmines bylos aplinkybes (kaip pažeidimo laikotarpis, konkretūs atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai), nors pareiga suformuluoti kaltinimą ir pagrįsti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą atitinkamais duomenimis kyla bylą inicijavusiai, tyrimą atlikusiai, protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai institucijai.

Atsižvelgus į tai, kad atitinkamas sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, taip pat į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 ir grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.