- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1268-390/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. T., L. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2631-877/2013 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu, leidimo įteisinti rekonstrukciją be atsakovės sutikimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, G. T., L. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą prašydama S. P. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti rekonstrukciją pagal UAB „Kauno projektas“ 2011 m. parengtą Statinio (gyvenamojo namo dalies, buto-patalpos) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, pripažinti neteisėtu ir pripažinti ieškovei R. A. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės S. P. sutikimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 metų sausio mėnesį ėmus skilinėti namo stogo šiferiui ir įgriuvus virš ieškovės buto esančiai stogo daliai, per lubas ėmė varvėti vanduo, vietos buvo labai mažai (bute gyveno 8 asmenys), ieškovė nutarė įsirengti gyvenamąsias patalpas buto palėpėje, todėl atliko buto rekonstrukcijos darbus tikslu padidinti buto plotą ir uždengti naują stogą. Tam tuo metu neprieštaravo ir kaimynai - 1 bute gyvenusi S. P. ir 4 bute gyvenanti L. K. motina V. P.. Prieš pradedant rekonstrukcijos darbus, kreipėsi į seniūnijos atsakingus darbuotojus ir buvo atsakyta, kad pagal galiojančius įstatymus gali nedelsiant rekonstruoti stogą, o po to bus galima rekonstrukciją įteisinti, išsipirkus žemės sklypo dalį, parengus projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą statybai. Gavus tokį atsakymą, pirko medžiagas, darbams samdė žmones, atliko stogo rekonstrukciją, šiek tiek pakeliant sienas ir įrengiant gyvenamąsias patalpas mansardiniame aukšte. Nei vykstant statybos darbams, nei vėliau atsakovė S. P. jokių pretenzijų dėl atliktos rekonstrukcijos nereiškė, priešingai, sakė, kad dėl atliktos rekonstrukcijos bendras namas atrodo gražiau. 2008 metais po konflikto su kaimyne V. P. Kauno apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriui buvo pateiktas jos dukters L. K. skundas dėl ieškovės savavališkos rekonstrukcijos. Tuo pagrindu KAVA ieškiniu kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydama įpareigoti G. T. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos buto rekonstrukcijos padarinius, t.y. nugriauti pastatytą antrą aukštą ir atstatyti pakeistą stogo konstrukciją į pradinę prieš tai buvusią padėtį. 2012-05-08 prašymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę dėl savavališkai rekonstruotos buto dalies įteisinimo, 2012-05-24 Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus raštu Nr. U8D-313 buvo informuota, kad prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą galės pateikti tik gavusi bendraturčių rašytinius sutikimus. Nors kreipėsi į atsakovę gražiuoju tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau ji sutikimo įteisinti buto rekonstrukciją nedavė, nesutikimo priežasčių nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino R. A. teisę įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus (gauti statybą leidžiantį dokumentą) pagal UAB „Kauno komprojektas“ 2011 m. parengtą Statinio (gyv. Namo dalies, buto- patalpos) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą be S. P. sutikimo. Teismas nustatė, jog atsakovė atsisako duoti sutikimą, nes atlikus savavališką rekonstrukciją jai pablogėjo apšviestumas bute, priestatas užstoja saulę, dienos šviesą, o dėl nepakankamos garso izoliacijos bei patalpose įrengtų laiptų nuolat girdisi iš ieškovės buto sklindantis triukšmas. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš atsakovės pateiktų į bylą ieškovės patalpų nuotraukų teismas nustatė, kad medinių laiptų konstrukcijos dalis, kuri liečiasi prie bendros su atsakove sienos, yra pagaminta kaip atskira, kiekviena laiptų pakopa nėra prie minėtos sienos pritvirtinta, todėl mažai tikėtina, kad lipant laiptais atsirastų vibracija ar girdėtųsi triukšmas. Iš posėdžio metu liudytoju apklausto ieškovės sutuoktinio D. A. paaiškinimų nustatė, kad siena buvo apšiltinta bei padengta garsą ir drėgmę izoliuojančiomis medžiagomis, laiptai prie kaimynės sienos tik priglausti, o pritvirtinti prie mūro sienos tarp patalpų 3-6 ir 4-8; patalpas 1-7 ir 3-6 skirianti siena yra dėl minėtos izoliacijos įrengimo storesnė, lyginant su siena 2-7 ir 4-8 (45 priedo l.), o atliekant buitinį eksperimentą ir vaikams bute triukšmaujant bei atsakovės bute klausantis, didelio triukšmo nebuvo girdėti. Konstatavo, kad atsakovė savo patalpose neatliko triukšmo tyrimų ir nepateikė įrodymų, kad jie viršytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlytas variantas laiptus įsirengti priestate, kuris buvo nugriautas, Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijai nustačius, jog priestatas šalia gatvės yra pastatytas be pamatų ir yra avarinės būklės (b.l. 83) yra neatitinkantis dabartinės faktinės situacijos, o trečiajam asmeniui G. T. priklausančioje buto dalyje yra nemotyvuotas, kadangi ieškovė jai dovanotoje buto dalyje įsirengdama patalpas su atskiru įėjimu nuo G. T. priklausančių patalpų siekė suformuoti atskiras patalpas, užtikrinant savo šeimos gyvenimo privatumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė rekonstrukcijos darbus atliko 2006 m., atsakovės nurodytos priežastys ilgą laiką atsakovei nebuvo pakankamas veiksnys, sudarantis pagrindą ginti savo bendrosios nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pripažintino nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neišsiaiškino ar ieškovės užsakymu parengtas projektas atitinka įstatymo reikalavimus, ar jis suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, ar pagal jį galima būtų registruoti objektą. Darbus atliko privatūs asmenys be projekto. Palėpė buvo rekonstruota neatsižvelgiant į elektros instaliacijos reikalavimus, garso izoliacijos pralaidumą, priešgaisrinius reikalavimus. Nesant suderinto projekto nei atsakovė, nei teismas negali konstatuoti, kad daugeliu aspektų gyvenimo sąlygos nepablogės, nepasidarys net pavojingos. Naujai sukurtos patalpos vertintos tik pagrindinių laikančių konstrukcijų aspektu, o tai tik viena iš daugelio svarbių aplinkybių.
Teismas visiškai neįvertino, kad suteikęs teisę ieškovei įsiregistruoti kito buto patalpas, esančias namo palėpėje , apribojo bendraturčiams teisę į bendrojo naudojimo palėpę. Name buvo keturi butai. Atitinkamai , kiekvienas iš butų turėjo lygiai tokią pačią teisę naudotis palėpe. Šiuo metu palėpės plotas neteisėtai užimtas vieno iš buto bendraturtės, jai suteikta teisė įteisinti patalpas, todėl akivaizdu, kad ne tik L. K. , bet ir S. P. sumažinta teisė į palėpės ploto dalį.
Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog priestatas yra labai didelis ir visai šalia S. P. buto lango- užstoja saulę, dienos šviesą.
Patalpose įrengti laiptai, todėl namuose pastoviai girdisi iš ieškovės namų sklindantis bent menkiausias triukšmas, neįmanoma normaliai gyventi, pailsėti, ramiai išsimiegoti. Teismas be pagrindo vadovavosi liudytojo, ieškovės sutuoktinio D. A. parodymais, kad triukšmas nesigirdi. Teismas privalėjo įvertinti G. T. paaiškinimus atsakovės naudai, kuriais ji pripažino, kad dukros šeimoje nuolat triukšmas, vaikščiojama vėlai ir paryčiais, kad ji nesutiksianti dėl to kitoje vietoje leisti įrengti laiptus. Akivaizdu, kad jeigu mama, stojusi R. A. pusėje, to paties buto bendratutė, kuri leido dukrai vykdyti neteisėtas statybas, nesutinka kitoje vietoje įsirengti laiptus, tai rodo, kad gyvenimo sąlygos yra pasikeitusios esmingai tik į blogąją pusę. Teismas taip pat neįvertino, kad iš tikrųjų rekonstrukcija buvo atlikta G. T. nuosavybės laiku, o dabar ji nesutinkanti kitaip spręsti laiptų įrengimo problemą.
Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl laiptų tvirtinimo. Nors teismas nurodo, kad triukšmo nėra, kad laiptų pakopos kiekviena jų nėra pritvirtinta prie sienos, kad yra tarpas iki sienos, tačiau tai yra tik teismo prielaidos, kurios prieštarauja faktinei tikrovei. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad laiptai yra iš kelių dalių ir kelių krypčių , jie neturi atskirto tvirtinimo tik prie lubų , grindų , tačiau jie turi ir laiptų aikštelę, kuri nėra ant pastolių. Yra laiptų aikštelė , kuri tvirtinama prie sienos , besiribojančios su S. P. butu. Teismas neįvertino, kad namas buvo suprojektuotas ir pastatytas vieno aukšto, pertvaros tarp butų yra plonos, nėra storų kapitalinių sienų.
Laiptus galima įrengti tiek priestatui esant, tiek nesant. Teismas neįvertino, kad į rekonstruotą butą yra du įėjimai, todėl ir buvo reali galimybė įrengti laiptus kitoje vietoje.
Teismas visiškai neįvertino L. K., kaip bendraturtės, interesų.
Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia įstatymus, poįstatyminius aktus reglamentuojančius statybos darbams keliamus reikalavimus, o bendraturtis, kurio teisės yra pažeistos atsisako duoti sutikimą - neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, todėl statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. bendraturtis turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos to teisės akto, pažeidimas. (Civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010). Ieškovė, net nebūdama savininkė, nesilaikydama statybą reglamentuojančių įstatymų, poįstatyminių aktų sukūrė objektą .Iš ieškovės neteisėtų veiksmų negali jai kilti teisė prašyti pripažinti nesutikimą nepagrįstu ir nesuteikia jai teisės prašyti be sutikimo leisti įteisinti rekonstrukciją. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.
Teismai visiškai neįvertino, kad statybų vykdymo metu R. A. nekilnojamojo turto atžvilgiu nebuvo net savininkė, nuomininkė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Atsakovei ir teismui pateiktas projektas nėra galutinis, tai, kaip ir nurodyta jo tituliniame lape, yra „Projektiniai pasiūlymai“. Šiame etape gyvenamojo namo gretimų butų savininkams yra teikiamas projektinis pasiūlymus tuo tikslu, kad jie susipažintų ir nuspręstų, ar toks rekonstrukcijos įteisinimas pagal pateiktą projektinį pasiūlymą nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų. Susipažinus, atsakovė turėjo arba duoti sutikimą, arba atsisakydama duoti sutikimą, motyvuoti, kuo yra pažeidžiamos jos teisės. Šiame projekto etape nėra reikalavimo projektinį pasiūlymą derinti su tam tikromis institucijomis, projektiniai pasiūlymai parengti atestuotos projektavimo įmonės kvalifikuotų specialistų, kurių kompetencija abejoti nėra pagrindo.
Pateikto projekto aiškinamojo rašto 5 dalyje yra aprašyta gaisrinės saugos reikalavimai, kurių ieškovei privaloma laikytis.
Jei atsakovei kilo įtarimų ar abejonių dėl pateikto projekto tinkamumo, dėl elektros instaliacijos atitikimo reikalavimams ar garso izoliacijos pralaidumo, ji, jau dvejus metus turėdama projektinio pasiūlymo kopiją, galėjo konsultuotis su atitinkamais specialistais, prašyti apklausti juos teisme kaip liudytojus, bet ji to nepadarė, jokio projektinio pasiūlymo neatitikimo įstatymų reikalavimams neįrodė.
Šioje byloje yra nagrinėjamas privatus ginčas tarp bendraturčių, todėl teismas, vadovaujantis CPK nuostatomis, nėra aktyvus, kaip darbo ar šeimos bylose, jis neprivalėjo dėti pastangų, kaip nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde, aiškintis projekto atitikimo įstatymo reikalavimams ir pan. Atsakovė pati privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias ji nurodo kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismui leidus įteisinti rekonstrukciją, buvo pažeistos atsakovės teisė į bendrojo naudojimo palėpę neatitinka tikrovės, nes kiekvieno iš keturių name esančių butų savininkai turi teisę naudotis namo palėpės plotu, proporcingai atitinkančiu jiems priklausančio buto plotui. Kadangi šis gyvenamasis keturių butų, vieno aukšto namas yra pastatytas taip, kad kiekvienas iš butų yra skirtingose namo dalyse, turi atskirus įėjimus, tai atitinkamai ir kiekvienam iš butų priklausanti palėpė yra virš tų butų. Ieškovės atlikta rekonstrukcija netrukdo atsakovei naudotis virš jai priklausančių 1 ir 2 namo butų esančiu palėpės plotu.
Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad rekonstrukcijos eigoje buvo įrengtas labai didelis priestatas šalia S. P. lango, kuris užstoja saulę, dienos šviesą. Šis priestatas stovi dar nuo 2000 metų, t.y. jis stovėjo dar šešis metus iki rekonstrukcijos, dėl jo atsakovė jokių priekaištų niekada nereiškė. Šis priestatas saulės atsakovei neužstoja, tai pripažino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu kai nurodė, kad vienintelis atsakovės teisių pažeidimas yra nepakankama sienų garso izoliacija. Atlikus nurodytą rekonstrukciją, siena, skirianti ieškovei ir atsakovei priklausančius butus, pastorėjo, nes buvusi siena buvo papildomai izoliuota putų polistirolui ir dvigubu gipso-kartono plokštės sluoksniu, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. A. bei matyti iš projekto pirmojo aukšto plano.
Šalies argumentai
Apeliantė klaidingai vertina trečiojo asmens G. T. paaiškinimus, duotus teisme, nurodydama, kad ši nesutinka įrengti laiptų kitoje buto dalyje dėl triukšmo. G. T. nurodė, kad neįmanoma įrengti laiptinės į mansardinį aukštą kitoje vietoje, kurią nurodė atsakovės atstovė - iš namo galo esančiame mediniame priestate, nes priestatas yra be pamatų ir dėl avarinės būklės visiškai netinkamas naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino laiptų, vedančių į mansardinį aukštą būklę ir aplinkybes, kad šie laiptai nėra pritvirtinti prie sienos, skiriančios ieškovei ir atsakovei priklausančius butus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisių pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė bei tretieji asmenys L. K. ir G. T. yra daugiabučio vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų bendraturtės. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1 ir 2 butai, o ieškovei priklauso 3 butas. Byloje trečiasis asmuo L. K. nuosavybės teise valdo 4 butą. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovė jai priklausančiose patalpose savavališkai atliko rekonstrukciją. 2009 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės užsakymu UAB „Ekspertika“ statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 09-08/09 nustatė, kad ginčo įrengtos mansardos virš buto Nr. 5-3, esamų pagrindinių statybinių konstrukcijų būklė gera ir tenkina S T R 2.01.01 ( 1 ); 2005 statinio reikalavimus. Vėliau ieškovės užsakymu UAB „Kauno projektas“ parengė gyvenamojo namo dalies, buto – patalpos rekonstrukcijos projektą, kuris pateiktas bylos priede. Tam, kad ieškovė galėtų įteisinti rekonstrukciją, reikalingas namo visų bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Atsakovė viena iš visų bendraturčių nesutinka duoti sutikimo dėl statinio rekonstrukcijos motyvuodama tuo, kad priestatas užstoja jos buto langą, o nuo naujai įrengtų laiptų girdisi triukšmas.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jo sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesusitarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M. ir kt, bylos Nr. 3K-3-267/2012 bei kitose).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Pabrėžtina, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl įpareigojimo atsakovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki tol kol bus išnagrinėta ši byla. Statybos inspekcija atsakovei yra nurodžiusi, kad tik gavus statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimus ji galės kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, ieškovei išlieka galimybė šalinti savavališkos statybos padarinius. Nagrinėjamu atveju, atsakovė turi teisę atsisakyti duoti sutikimą ieškovei atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, tačiau toks jos atsisakymas turi būti pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą darė išvadą, kad atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisių pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti statybos darbus pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliantės apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Atsakovė įrodinėja, kad atlikus rekonstrukciją jai pablogėjo apšviestumas bute, dėl įrengtų laiptų ir nepakankamos izoliacijos girdisi triukšmas, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir apylinkės teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad atsakovei priklausančiose patalpose nebuvo atlikti jokie tyrimai dėl triukšmo buvimo, todėl teigti, kad yra pažeisti higienos standartų reikalavai dėl triukšmo nėra pagrindo. Teismas nagrinėdamas bylą ir tenkindamas ieškinį įvertino ir kitus atsakovės atsikirtimams teikiamus įrodymus, tame tarpe fotonuotraukas ir nustatė, jog laiptais naudojantis mažai tikėtina vibracija ir triukšmo atsiradimas. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad teismas priimdamas sprendimą ir įvertindamas įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis ) įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais turėjo pagrindą ieškovės ieškinį patenkinti.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad priimtu sprendimu yra leista ieškovei įteisinti palėpės rekonstrukciją, o taip pat ieškovei leista įteisinti didesnę ploto dalį. Visų pirma, tarp namo bendraturčių ginčo palėpe naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turės teisę įteisinti didesnę palėpės ploto dalį ir tuo bus pažeistos apeliantė teisės. Antra, ginčijamu sprendimu nėra leista įteisinti rekonstrukciją ieškovei, o tik pastaroji be atsakovės sutikimo turi teisę įteisinti savavališkai atliktus remonto ir rekonstrukcijos darbus. Tai reiškia, kad ieškovė tik įgijo galimybę atlikti kitus veiksmus, būtinus siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be bendraturčių sutikimo, ieškovė statybą leidžiančiam dokumentui gauti turės pateikti ir kitus dokumentus, išvardytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje.
Pagal CPK 177 straipsnį teismas priima įrodymus ir nustato aplinkybes tik turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl apeliantės skunde nepagrįstai akcentuojama, jog teismas priimdamas sprendimą netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, ar ieškovės pateiktas projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar yra suderintas su tam tikromis institucijomis. Kiti apeliantės apeliaciniame skunde minimi argumentai galutiniam ginčui tarp šalių išspręsti nėra reikšminti, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, naikinti tokį sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles atsakovei S. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)