- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-693-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- M. P., A. A.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovams M. P. ir A. A. (A. A.) dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. A. 2008-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė: nustatyti, kad A. A. (A. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. P.; panaikinti Vilniaus miesto CM skyriaus įrašą apie A. A. tėvystę gimimo liudijime; įpareigoti Vilniaus miesto CM skyrių įregistruoti M. P. A. A. tėvu; priteisti iš M. P. išlaikymą A. A. po 1700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2008-05-07, ir išlaikymo įsiskolinimą 31200 Lt nuo A. A. gimimo dienos iki 2008-05-07. Nurodė, kad ieškovė 2003-07-18 įregistravo santuoką su A. A., tačiau jų santykiai nuo 2004 metų pašlijo. 2005 m. pradžioje ieškovė susitikinėjo su M. P. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. A.. Tuo metu, kai gimė sūnus, M. P. buvo išvykęs, o ieškovė oficialiai susituokusi su A. A., todėl vaiko gimimo liudijime, vadovaujantis teisės aktais, tėvu buvo įrašytas A. A.. Šie duomenys neatitinka tikrovės, kadangi biologinis vaiko tėvas yra M. P., ką patvirtina 2008-03-20 atlikti DNR tyrimai. M. P. pripažįsta savo tėvystę, bet vengia išlaikyti sūnų. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, viena augina du vaikus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, pastovaus pajamų šaltinio, todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi ženkliai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Apytiksliai išlaidos vaikui per mėnesį sudaro 2340 Lt.
Atsakovas M. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 2005 m. pradžioje susitikinėjo su ieškove, o 2006-02-03 išvyko į Jungtinę Karalystę. Ieškovė elektroniniu paštu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką. Jis 2006-06-24 grįžo į Lietuvą, tačiau nebuvo tikras, kad vaikas yra jo, todėl neprisidėjo prie jo išlaikymo. 2008 m. pradžioje ieškovė internetu paprašė atvykti į Lietuvą, kadangi ji nori išsiskirti su vyru ir nuginčyti A. A. tėvystę A. A. atžvilgiu. Atsakovas, atvykęs į Lietuvą, ieškovei pasakė, kad teisme gali patvirtinti tėvystę ir atvykti į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau ieškovė paprašė atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas sutiko ir ekspertizė buvo atlikta. Su ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma - 31200 Lt sutinka iš dalies, nes, išvykęs į Airiją, ilgai negalėjo įsidarbinti, turėjo skolų. Atvykęs į Lietuvą įsidarbino tik 2008-10-07 ir dabartinis atlyginimas siekia 1900 Lt per mėnesį. Kitų pajamų neturi. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaidas, susijusias su DNR tyrimų atlikimu (901,50 Lt), nes šis tyrimas buvo atliktas ieškovės iniciatyva, o atsakovas ir be tyrimų pripažino bei patvirtino tėvystės faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad A. A. nėra nepilnamečio A. A. tėvas; nustatė atsakovo M. P. tėvystę A. A. atžvilgiu ir pripažino M. P. A. A. tėvu, o A. A. M. P. vaiku; priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečio A. A. išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2008-05-23) iki jo pilnametystės ir 8102 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovės naudai 648 Lt ir 1143 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į DNR ekspertizės išvadą ir nustatytų faktų visumą, nustatė, kad A. A. nėra A. A. tėvas, nes A. A. tėvas yra M. P.. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė nepakankamai įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo dydį, prašomą priteisti įsiskolinimo sumą vertino kaip nepagrįstai užaukštintą ir, vadovaudamasis LR Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, iš atsakovo priteisė 8102 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismas, taip pat įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, padarė išvadą, kad, nors tėvų padėtis ir nėra finansiškai stabili, tačiau atsakovas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus, yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Teismas konstatavo, kad visa ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, tačiau atsakovo siūlomas išlaikymas realiai nebūtų pakankamas vaikui ir visa nepilnamečio vaiko išlaikymo našta būtų nepagrįstai perkelta ant ieškovės pečių, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė O. A. prašo sprendimą iš dalies pakeisti, t.y., siekiant užtikrinti vaiko poreikius, palikti apylinkės teismo priteisto išlaikymo dydį 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir leisti A. A. uzufrukto teise gyventi viename iš kambarių atsakovui M. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš M. P. išlaikymo įsiskolinimą po 800 Lt A. A. naudai nuo jo gimimo iki 2008-05-23, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi vaiko gimimo metu atsakovas metus ir aštuonis mėnesius dirbo užsienyje, o duomenis apie pajamas tuo laikotarpiu pateikė tik iš LR bankų. Atsakovas visą laiką vengė išlaikyti sūnų, nepranešė apie išvykimą į užsienį, jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą nepaliko, nuo 2006 m. iki 2008-03-03 tarpusavio ryšiai buvo nutrūkę. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai įvertino vaiko ir tėvo interesus, kadangi dabar, esant pinigų infliacijai, priteisiama mažesnė pinigų suma. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pateikti įrodymai apie vaiko sveikatos būklę, kurie įrodo, jog vaikui reikalingas didesnio dydžio išlaikymas. Atsakovas nepareiškė noro rūpintis vaiku ir prisidėti prie jo auklėjimo, visi rūpesčiai, susiję su vaiko auklėjimu, ugdymu, slaugymu, krenta ant ieškovės pečių, todėl negalima skirti vienodo išlaikymo dydžio iš abiejų tėvų. Ieškovė yra bedarbė, mėnesinės pajamos sudaro 900 Lt, iš kurių turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto ir automobilio neturi, tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis geresnė, gaunamos pajamos yra didesnės, jokių išlaikytinių neturi. Atsakovas turi dviejų kambarių butą Vilniuje, todėl teismas turėtų leisti atsakovo sūnui A. A. uzufrukto teise gyventi viename iš šiame bute esančių kambarių, paliekant teismo priteisto išlaikymo dydį, nes sumažėtų išlaidos buto nuomai ir padidėtų vaiko poreikiams skiriamos lėšos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. P. prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo, tinkamai vertino bylos įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai priteisė 8102 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovės teiginiai apie tai, kad teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kadangi piniginių santaupų užsienio bankuose jis neturi. Teismas taip pat tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrindė savo išvadas dėl priteisto išlaikymo dydžio. Ieškovė išlaidas gyvenamojo būsto nuomai ir auklės paslaugoms apmokėti vertina neatsižvelgdama į nepilnamečiam vaikui tenkančią šią išlaidų dalį. Ieškovė pateikė gyvenamosios patalpos sutartį, kurios galiojimas baigėsi 2009-01-17. Iš 2008-09-01 sutarties dėl auklės paslaugų neaišku, kokia dalis paslaugų tenka atsakovo sūnui A. A.. Ieškovė, reikšdama naują reikalavimą - leisti nepilnamečiam A. A. uzufrukto teise gyventi viename iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto kambarių, prieštarauja CPK 312 straipsnio nuostatoms. Be to minimas butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje jis, sukūręs šeimą, gyvena. Jame gyvena ir močiutė, kuri, būdama atsakovo rūpintoja, padėjo įsigyti šį butą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovas ir jo atstovė - prašė skundą atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai (b.l. 200-213): Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 2005-10-19 raštas Nr.S7-982 „Dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo“, paskolos grąžinimo grafikas, 2009-03-10 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, MRU Strateginio valdymo ir politikos fakulteto pažyma apie studijas, 1998-06-25 buto pirkimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, gyvenamosios patalpos orderis, Vilniaus miesto mero (duomenys neskelbtini) potvarkis (duomenys neskelbtini) dėl globos steigimo, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, namų knygos išrašas, gimimo ir santuokos liudijimų nuorašai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės O. A. apeliacinio skundo ribose, t.y. dalyje dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir keisti teismo sprendimą apskųstoje dalyje.
Ieškovė O. A., apeliaciniu skundu prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, vienu iš pagrindinių argumentų nurodo tai, kad tiek priteisto išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį, tiek priteistas išlaikymo įsiskolinimas - 8102 Lt sumoje pažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesus, kadangi nurodyti dydžiai nėra pakankami. Apeliantė teigia, kad gimus sūnui, jam išlaikyti ji skirdavo 1300 Lt, o šiuo metu išleidžia 1800 Lt vaiko poreikiams tenkinti. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė O. A., pirmosios instancijos teismo prašydama priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 1700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė tokiomis būtiniausiomis mėnesio išlaidomis – buto nuoma 433 Lt, komunaliniai mokesčiai 110 Lt, darželis 100 Lt, vaistai ir vitaminai 50 Lt, auklė 350 Lt, maistas 250 Lt, pramogos 150 Lt, drabužiai 150 Lt, higienos priemonės 30 Lt, kitos išlaidos 200 Lt. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė teismui pateikė gyvenamosios patalpos sutartį, medicininę pažymą apie nepilnamečio sūnaus sveikatą (b.l. 142-143), sutartį dėl auklės paslaugų (b.l. 164), mokesčių už komunalines paslaugas rodmenų kopiją, mokesčio už kabelinę televiziją kvito kopiją (b.l. 167-168), mokesčio už darželį sumokėjimą patvirtinančią banko sąskaitos išrašo kopiją (b.l. 170). Prašydama priteisti 31200 Lt įsiskolinimą, ieškovė nurodė, kad gimus sūnui, jo išlaikymui skyrė daugiau negu tūkstantį litų, išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 1200 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 1700 Lt suma nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, o prašomas priteisti įsiskolinimas vertintinas kaip nepagrįstai užaukštintas. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė O. A. šią savo procesinę pareigą vykdė nepakankamai, t.y. ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jos nurodytas mėnesio išlaidas šalių vaikui išlaikyti. Ieškovės nurodyta išlaidų suma sūnaus išlaikymui buvo nepastovi (ieškinyje nurodė, kad išlaikymui skiria 2340 Lt per mėnesį, teismo posėdyje - 1800 Lt). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nurodytas išlaidas pramogoms, drabužiams, kitoms reikmėms. Duomenys apie išlaidas mokesčiams už komunalines paslaugas ir vaikų darželį pateikti tik už vieną mėnesį, todėl nėra galimybės nustatyti vidutinio šių mokesčių dydžio. Sutartis dėl auklės paslaugų nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji už nepilnamečio sūnaus A. A. priežiūrą auklei kas mėnesį moka 350 Lt, o anksčiau mokėdavo 500 Lt, tuo labiau, kad vaikas lanko darželį. Buto nuomos sutartis pasibaigusi. Dėl to teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti vertina remdamasi protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdama ir tai, jog šalių sūnui dar tik treji metai, o ieškovė išlaiko dar vieną vaiką. Tokiu būdu, nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išlaidų šalių vaiko poreikiams tenkinti ir išlaikymo dydžio pagrįstumą, išlaikymo dydis turi būti orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovės išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, ir iš atsakovo priteisdamas vaiko išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatydamas išlaikymo įsiskolinimą 8102 Lt, minėtų įstatymo ir nutarimų nuostatų nepažeidė.
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 8102 Lt išlaikymo įsiskolinimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas po vaiko gimimo dirbo užsienyje ir nepateikė duomenų apie tuo metu gautas pajamas, kurios tuo metu buvo apie 5000 Lt per mėnesį. Todėl teismas, apeliantės teigimu, negalėjo tinkamai įvertinti atsakovo turtinės padėties. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini, nes iš 2008 m. gruodžio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo (b.l. 139) matyti, kad ieškovė pati atsisakė savo prašymo dėl šių duomenų išreikalavimo. Be to, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, pagrindinis kriterijus yra ne atsakovo buvusi turtinė padėtis, o ieškovės turėtos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurių dydžio (1200 Lt), kaip jau minėta, ieškovė iš esmės neįrodė.
Ieškovė, ginčydama priteisto išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo prašo šį dydį palikti nepakeistą, tačiau leisti šalių nepilnamečiam sūnui A. A. uzufrukto teise gyventi viename iš kambarių atsakovui priklausančio buto. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su CPK 321 straipsniu, šio apeliantės reikalavimo neturėtų nagrinėti. Tačiau, remdamasi CPK 376 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija nurodytą reikalavimą nagrinėja ir dėl jo pasisako. Išnagrinėjusi ieškovės argumentus dėl uzufrukto teisės nustatymo nepilnamečiam vaikui, atsakovo atsikirtimus atsiliepime į apeliacinį skundą ir ištyrusi atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktus ir teisėjų kolegijos posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka priimtus naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo ieškovės reikalavimą tenkinti. Kaip tvirtina pateikti duomenys, atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuriame pastoviai gyvena ne tik atsakovas ir jo sutuoktinė, bet ir atsakovo senelė T. G., kuri buvo jo rūpintoja ir finansiškai padėjo įsigyti butą. Byloje nebuvo paneigta, kad nurodytas butas yra reikalingas minėtiems asmenims gyventi ir kad gyventi mažamečiam vaikui šiame bute būtų netinkamos sąlygos. Ieškovė, prašydama nustatyti vaikui uzufrukto teisę į vieną iš ginčo buto kambarių, prašymo nekonkretizavo ir tokio prašymo tikslingumo nepagrindė. Taip pat ieškovė nepaaiškino tokio prašymo motyvų, nurodydama, jog butu naudosis tik mažametis šalių sūnus, o ji su kitu vaiku gyvens atskirai. Toks ieškovės aiškinimas yra nelogiškas, atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnui yra tik treji metai. Be to byloje nėra duomenų, kad minimas butas buvo šalių šeimos būstu. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas dėl uzufrukto nustatymo netenkintinas.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintas rekomendacijas, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovo naudai priteistina dalis - 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.