Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-671/2016 pagal ieškovų V. T., V. S. ieškinį atsakovei V. T. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. V. T. ir V. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami pripažinti, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1967 m., statybos pabaigos metai 1971 m., pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1967 m., statybos pabaigos metai 1971 m., kiti statiniai (inžineriniai) – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1967 m., statybos pabaigos metai 1971 m., esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė.Nurodė, kad ieškovų tėvai V. T. ir O. T. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta Mažeikių rajono liaudies teismo 1979-10-08 sprendimu, kuriame pažymima, jog jų bendrai statytas namas nėra priduotas. Pagal tuo metu galiojusią tvarką santuokos nutraukimas įsigaliodavo tik nuo ištuokos įregistravimo momento. Šiuo atveju V. T. ir O. T. santuokos nutraukimo įregistravę nebuvo, todėl nurodo, kad iki pat O. T. mirties (duomenys neskelbtini), jie tebebuvo sutuoktiniai. Pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamasis namas su priklausiniais yra pradėtas statyti 1967 m., baigtas statyti 1971 m. Tuo metu O. ir V. T. buvo santuokoje, jie kartu šį nekilnojamojo turto objektą sukūrė, todėl namas su priklausiniais turėtų būti pripažintas jų bendrąja jungtine nuosavybe. T. V. T. testamentu savo turtą paliko atsakovei. A. V. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovų tėvu V. T. susituokė 1992 m. Į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pas V. T. ji atsikraustė gyventi 1985 m. Iki tol jie tik draugavo, tačiau kartu negyveno. V. T. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), augino ir ūkiniame pastate laikė nutrijas. Kai ji atsikraustė, namas buvo pastatytas, jame buvo galima gyventi, tačiau nebuvo visiškai įrengtas. Namo statybos aplinkybių nežino. Teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkintas ieškinys, VĮ Registrų centras neregistruotų, nes: 1) jau 2012 m. yra įregistruota V. T. nuosavybė deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu; 2) šiuo metu namo nuosavybės teisė yra įregistruota atsakovės V. T. vardu; 3) asmenys, kurių bendrąja nuosavybe prašoma pripažinti daiktą, yra mirę; 4) neišspręstas klausimas dėl žemės sklypo. Namo statyba pagal minėtą deklaraciją baigta 2012 m. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti statybos pabaigos metai 1971 m. nesukelia teisinių pasekmių. Šiaulių apygardos teismas 2015-01-14 nutartyje pasisakė ne apie tai, kad neturi būti ginčijama teisinė registracija, o tai, jog turi būti ginčijamas teisinės registracijos pagrindas, t. y. būtent deklaracija apie statybos užbaigimą. Nenuginčijus fakto, jog namo statyba baigta tik 2012 m., negalima nustatyti ieškovų prašomo fakto. Pagal 1971-02-02 pažymą name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengti 3 kambariai 39 kv. m gyvenamo ploto ir virtuvė, o Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas namo plotas jau 101,01 kv. m, taigi po 1971 m. įvyko ženklūs namo statybos pokyčiai. Taip pat prieš reiškiant šį reikalavimą turėjo būti nuginčytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.