- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- 1-206-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00381-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. A.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. A., mušdamas, kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
2013m. gegužės 15d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo motiną-pil. I. A., kurią su delnu pastūmė į krūtinę, po ko pastaroji, griūdama, į suolo atlošą užsigavo stuburą, o nukentėjusiajai bandant paskambinti į policiją, jis(kaltinamasis R. A.) su ranka sugriebė nukentėjusiajai I. A. už sprando, ko pasekoje dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai I. A. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaip matyti iš kaltinamojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. gegužės 15d. jis svečiavosi pas kaimyną, su kuriuo išgėrė vieną 0,7 ltr talpos butelį degtinės Grįžęs į namus, jis susipyko su motina I. A.. Konfliktas kilo dėl pinigų ir perrašyto buto, kurį motina buvo palikusi jo seseriai N. T.. Jiems besiginčijant virtuvėje, jis susinervino ir su rankos delnu pastūmė motiną ties krūtine, kuri, krisdama, į suolelio atlošą užsigavo nugarą. Tada motina jam pagrasino, kad iškvies policiją, tačiau jis jai liepė to nedaryti. Motina atsikėlė nuo grindų ir nuėjo į koridorių prie telefono, norėdama paskambinti. Tada jis, norėdamas motiną sulaikyti, su dešine ranka sugriebė jai už megztinio apykaklės. Kada motina apie jo smurtavimą pranešė seseriai Nijolei, pastaroji iškvietė policiją(b.l. 22).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. A. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios I. A. ir liudytojos N. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 9, 11), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 5), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 6-7), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 12) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. gegužės 15d., apie pietus, į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sūnus R. A.. Tarp jos ir sūnaus virtuvėje kilo konfliktas. Sūnus R.jai priekaištavo, kad ji savo pensiją atiduoda dukrai, kuriai užrašė ir savo butą. Sūnus ją užsipuolęs, su ranka pastūmė į krūtinę, po ko ji, griūdama, į suolo atlošą užsigavo nugarą. Tada ji norėjo paskambinti į policiją, tačiau sūnus R. jai su ranka suėmė už sprando ir neleido prieiti prie telefono. Dėl pavartoto fizinio smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas(b.l. 9).
Kaip matyti iš liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2013m. gegužės 15d., apie pietus, jai paskambino motina I. A. ir papasakojo, kad girtas brolis R. namuose triukšmauja ir stumdosi. Motina buvo išsigandusi, prašė jos atvažiuoti. Vakare nuvykus pas motiną į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pastaroji jai skundėsi, kad brolis R. ją pastūmė, po ko motina, griūdama, į suolo atlošą užsigavo stuburą, kurį jai skauda. Po to, motinos žodžiais, jai skambinant į policiją, brolis R. su ranka buvo jai suėmęs už sprando. Vėlesnio pokalbio su broliu R. metu paaiškėjo, kad jis ant mamos pyko dėl to, kad ši jai(liudytojai N. T.) ir seseriai testamentu buvo užrašiusi butą, todėl jis, būdamas neblaivus, nesusivaldė ir motiną apstumdė(b.l. 11).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra pil. I. A. priklausantis butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), ir kambaryje jokių grumtynių pėdsakų nerasta(b.l. 4-5).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios I. A., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 6-7).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito), kad, patikrinus 2013m. gegužės 15d., 19³⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo R. A. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 3,10 promilės girtumas(b.l. 12-13).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. A., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motiną-nukentėjusiąją I. A., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas jį mušant.
Kaltinamojo R. A. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamasis R. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 34-35).
Sankcijoje už kaltinamajam R. A. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Sprendžiant kaltinamojo R. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra laikytina tai, kad kaltinamasis R. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi teismui nėra privaloma nei prokuroro, nei kaltinamojo nuomonė apie siūlomos ar pageidaujamos bausmės rūšies dydį, t.y. teisėjas baudžiamuoju įsakymu gali skirti tokią siūlomos bausmės trukmę, kokia jam atrodo teisinga, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo R. A., kaip darbo biržoje registruoto ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, tačiau paskiriant mažesnę nei galimos skirti straipsnio sankcijoje įstatymo numatytos bausmės vidurkis laisvės apribojimo bausmę, kartu nustačius platesnį kaltinamajam paskirtinų pareigų ratą(LR BK 48 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. A. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam R. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. gegužės 15d., 19³⁰ val., iki 2013m. gegužės 16d., 13⁰⁰ val., t.y. 1(vieną) kardomojo(suėmimo) kalinimo dieną, kada kaltinamasis R. A. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.