- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- e2-737-1124/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05029-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Hilsta“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CF&S Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hilsta“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Hilsta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CF&S Lithuania“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „Hilsta“ 2 330 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją (skolos išieškojimo išlaidas), 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo paslaugos. Atsakovė 2025 m. gegužės 22 d. elektriniame laiške nurodė, kad krovinį reikia paimti 2025 m. gegužės 23 d. iš dviejų skirtingų vietų Lietuvoje ir pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystė, vėliausiai iki 2025 m. gegužės 29 d., suderinta kaina už paslaugas – 2 300 Eur. Ieškovės darbuotoja informavo atsakovę, kad krovinį gali pristatyti 2025 m. gegužės 30 d.. Minėta data atsakovei tiko ir šalys patvirtino užsakymą. 2025 m. gegužės 23 d. krovinys iš nurodytų pasikrovimo vietų Lietuvoje buvo paimtas. 2025 m. gegužės 29 d. vilkiko vairuotojas informavo ieškovę, kad vėluos atvykti į atsakovės nurodytą išsikrovimo vietą ir krovinys atsakovės nurodytu adresu bus pristatytas ne penktadienį (2025 m. gegužės 30 d.), o pirmadienį (2025 m. birželio 2 d.) ryte. Šis vėlavimas įvyko ne dėl nuo ieškovės priklausančių veiksmų, o dėl to, kad kitoje (kito užsakovo krovinio iškrovimo) vietoje krovinys nebuvo iškrautas. Apie krovinio pristatymo vėlavimą ieškovės darbuotoja nedelsiant elektroniniu paštu informavo atsakovę. 2025 m. birželio 2 d. krovinys buvo pristatytas ir iškrautas atsakovės nurodytoje išsikrovimo vietoje Norvegijos Karalystėje, tą patvirtina CMR važtaraštis. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir 2025 m. gegužės 30 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūra Nr. RKU00468 2 330 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas baigėsi 2025 m. birželio 29 d.. PVM sąskaitą–faktūra Nr. RKU00468 (toliau – Sąskaita) atsakovei buvo išsiųsta 2025 m. birželio 10 d.. Atsakovė, gavus Sąskaitą, 2025 m. birželio 10 d. atsiuntė reikalavimą ieškovei atlyginti dėl krovinio pristatymo vėlavimo neva patirtus 9 013,90 Eur nuostolius. 2025 m. birželio 11 d. vykusiame susirašinėjime ieškovė paprašė atsakovės pateikti informaciją, ar krovinio pervežimo paslaugos užsakymo metu tarp šalių buvo sutarta dėl baudų, nuostolių kompensavimo ir pan.. Ieškovės prašoma pateikti informacija nebuvo gauta, nes jokio susitarimo tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo ir (arba) baudų mokėjimo vėluojant pristatyti krovinį nebuvo. Negavusi apmokėjimo iki Sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pabaigos, ieškovė 2025 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, ragindama atsiskaityti. Atsakovė tą pačią dieną atsiuntė sąskaitą dėl nuostolių kompensavimo ir papildomus vidinius dokumentus: apyvartos žiniaraštį, suderinimo aktą ir delspinigių apskaičiavimo pažymą. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų ir susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių buvo susitarta tiek dėl ieškovės teikiamų paslaugų – krovinio pervežimo, tiek dėl atsiskaitymo (2 330 Eur) už krovinio pervežimo paslaugas. Tuo tarpu ieškovė niekada nesutiko kompensuoti atsakovės neva patirtų nuostolių. Tarp šalių nebuvo susitarimo nei dėl nuostolių kompensavimo, nei dėl baudų mokėjimo už vėlesnį (nei sutarta) krovinio pristatymą. Ieškovė savo pareigą pristatyti krovinį įvykdė ir įgijo teisę gauti už suteiktas paslaugas sutartą atlygį, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.