Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-04-04 · Administracinė byla Nr. eI3-198-505/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
eI3-198-505/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01809-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
K. Š.
Trečiasis asmuo
R. Š.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-198-505/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo K. Š. atstovui advokatui A. B.,atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-434 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. AD5-13702 „Dėl 2022-07-08 privalomojo nurodymo PN-434 panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2022 m. liepos 8 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-434 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame įpareigojo pareiškėją išgabenti iš saugomos teritorijos, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), du kilnojamuosius daiktus (pavėsines be pamatų). Teigė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu privalomuoju nurodymu, pateikė skundą atsakovui, kuris 2022 m. liepos 20 d. sprendimu nutarė, kad Privalomasis nurodymas pagrįstas. Pastebėjo, jog minėtame žemės sklype nėra jokių pavėsinių, o Privalomajame nurodyme nurodytos koordinatės yra visai kitame žemės sklype. Pažymėjo, kad esminis Privalomojo nurodymo reikalavimas yra neva neteisėtas lauko baldų buvimas konkrečioje vietoje, t. y. konkrečiame žemės sklype, kad reikalavimas pašalinti lauko baldus iš kito žemės sklypo, kuris didele dalimi nepatenka į draustinio teritoriją ir jam visiškai netaikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyti apribojimai, yra aiškiai netikslus ir prieštaringas. Mano, kad teisinės aplinkybės, nurodytos Privalomajame nurodyme, neatitinka faktinės situacijos ir tai yra esminis Privalomojo nurodymo trūkumas, dėl kurio jis yra neteisėtas. Toks Privalomasis nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinam teisėtumo principui, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Paaiškino, kad Privalomajame nurodyme tariamai įvardytos pavėsinės yra kilnojamieji daiktai, t. y. šie daiktai yra be pamatų, todėl jie negali būti laikomi pavėsinėmis, nes pavėsinėmis yra vadinami tik nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas negali išgabenti Privalomajame nurodyme nurodytų daiktų (pavėsinių be pamatų), nes jie yra visiškai netiksliai pavadinti, kadangi tai tėra tik lauko baldai, kuriuos laikyti teisinis reglamentavimas nedraudžia. Paminėjo ir tai, kad, jei ir būtų nustatyta, jog lauko baldai yra pastatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jų išgabenti taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės paskirtis. Tai leidžia žemės sklype net tik laikyti lauko baldus, bet ir statyti pastatus ir (ar) inžinerinius statinius, susijusius su rekreacija. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, aiškinimas, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyti apribojimai taikomi be išlygų visiems kilnojamiesiems daiktams, susijusiems su žmogaus buitimi, reikštų absoliutų nuosavybės ribojimą ir konstitucinių teisių pažeidimą, kas yra visiškai neteisėta ir neteisinga. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal gautą skundą 2022 m. liepos 7 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 1), ir rekreacinio naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 2). Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklype 2, kurio dalis patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio teritoriją, draustinio ribose pastatytos dvi kilnojamos pavėsinės be pamatų (ginčo objektai) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. dėl užfiksuotų pažeidimų pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagamino lauko baldus ir juos pastatė namų valdos sklype (Sklype 1), nes tokios pat paskirties sklype, Dubysos pakrantėje, 2019 m. Dubysos regioninio parko direkcija leido statyti lauko baldus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad lauko baldus patrauks iš saugomos teritorijos. Pastebėjo, jog 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo akte užfiksuotiems pažeidimams pašalinti, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punktu, pareiškėjui buvo duotas Privalomasis nurodymas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. išgabenti iš saugomos teritorijos draudžiamoje vietoje pastatytus du kilnojamuosius daiktus (pavėsines be pamatų). Apie įvykdytą nurodymą pareiškėjas turėjo informuoti Privalomąjį nurodymą davusį pareigūną (instituciją). Akcentavo, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, t. y. ginčo objektai, buvę Sklype 2, kurio dalis patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio teritoriją, patraukti iš saugomos teritorijos ribų.

Paaiškino, kad 2022 m. liepos 7 d., patikrinus užfiksuotą vietą pagal nurodytas koordinates, nustatyta, kad ši vieta yra ne Sklype 1, kaip nurodo pareiškėjas, o būtent Sklype 2, kaip nurodyta Privalomajame nurodyme. Sutiko, jog užfiksuota vieta yra arti Sklypo 1 ribos, tačiau užfiksuotos koordinatės neginčytinai įrodo, kad ši vieta Privalomajame nurodyme užfiksuota ir įvardyta teisingai. Nurodė, jog iš 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo metu užfiksuotų fotonuotraukų matyti, kad ginčo objektai nebuvo vien tik lauko baldai (stalas, kėdės, suolai, skėčiai ir pan.). Pagamintas įrenginys, kilnojamasis objektas, turi ne tik stalą ir suolus atsisėsti, bet ir stogą bei rėmą. Akivaizdu, kad jo paskirtis yra maitinimui, poilsiui ar kitiems tikslams. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, įvykdęs Privalomąjį nurodymą, privalėjo apie tai informuoti Privalomąjį nurodymą davusį pareigūną (instituciją), o ne piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir teikti skundus atsakovui bei teismui, neva Privalomasis nurodymas ir ginčijamas sprendimas yra nepagrįsti. Pabrėžė, jog pagal teisinį reglamentavimą nėra numatyta galimybė panaikinti jau įvykdytą Privalomąjį nurodymą. Atsakovo atstovės nuomone, Privalomasis nurodymas pareiškėjui duotas pagrįstai, todėl nei pačio Privalomojo nurodymo, nei ginčijamo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 8 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-434 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. AD5-13702 „Dėl 2022-07-08 privalomojo nurodymo PN-434 panaikinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 3 d. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės architektūros skyrių (toliau – ir Savivaldybė), Dubysos regioninio parko direkciją (toliau – ir Direkcija) ir Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu dėl planuojamos veiklos vykdymo. Prašė pritarimo dėl turistinės stovyklavietės įrengimo sklypuose (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (nuosavybės teise priklauso R. Š. ir R. Š.) (toliau – ir Sklypas 1) ir rekreacinio naudojimo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (nuosavybės teise priklauso R. Š.) (toliau – ir Sklypas 2). Prašyme pareiškėjas nurodė, jog šiuose sklypuose nori įrengti keletą 1-os kategorijos nesudėtingų statinių (stoginių-pavėsinių), laužavietes, lauko baldus, kilnojamus biotualetus. Prie plano pridėjo sklypų nekilnojamojo turto registro išrašus, preliminarią išdėstymo schemą bei nesudėtingų statinių, lauko baldų ir laužaviečių pavyzdžius.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad:

1. Sklypas 1 priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, ichtiologinis draustinis, gamtinis ir kompleksinis draustinis, paviršinių vandens telkinių apsaugos zona. Šiame sklype pagal pareiškėjo pateiktą planą ketinama pastatyti dvi „pavėsines / stogines 1-os kategorijos nesudėtingus statinius“.

2. Sklypas 2 – rekreacinio naudojimo žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, potvynių grėsmės teritorija, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos apsaugos zona, paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, ichtiologinis draustinis, gamtinis ir kompleksinis draustinis, miško žemė. Šiame sklype pagal pareiškėjo pateiktą planą ketinama pastatyti dvi „pavėsines / stogines 1-os kategorijos nesudėtingus statinius“, tačiau pagal pateiktą planą jos galimai nepatenka į gamtinio ir kompleksinio draustinio apsaugos zoną.

Raseinių rajono savivaldybė 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. (12.E)R5-3028 „Dėl planuojamos vykdyti veikos“ pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog pagal pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją ir pateiktus dokumentus, atsižvelgiant į preliminarią planuojamų I grupės statinių išdėstymo schemą, pavėsinių / stoginių statybai schemoje nurodytose vietose Sklype 1 ir Sklype 2, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 papunkčiu, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pažymėjo, kad Sklypuose 1 ir 2 taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurių privaloma laikytis planuojant vykdyti atitinkamą veiklą. Informavo, kad Savivaldybė neprieštarauja dėl minėtoje teritorijoje planuojamos vykdyti veiklos, jei bus laikomasi Statybos įstatyme ir kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Direkcija, gavusi pareiškėjo prašymą, 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) su skundu dėl veiklos valstybiniame Dubysos ichtiologiniame draustinyje, prašydama Departamento atlikti tyrimą ir įvertinti atliekamų darbų teisėtumą ir (ar) padarytą žalą. Skunde nurodė, jog, gavus pareiškėjo prašymą dėl planuojamų vykdyti darbų, buvo patikrinta minėta teritorija ir užfiksuota, kad Sklypuose 1 ir 2 vykdomi krūmų / medžių kirtimo darbai, dalyje teritorijos sunaikinta žolinė danga, ant betoninių nuolaužų pastatytos pavėsinės su lauko baldais (ginčo objektai). Direkcija skunde paaiškino, kad dalis Sklypų 1 ir 2 teritorijos patenka į Dubysos ichtiologinį draustinį bei į Buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Taip pat abu sklypai patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, kuri dėl išskirtinio reljefo maksimaliai dengia abu sklypus.

Pagal Direkcijos gautą skundą Departamento pareigūnai 2022 m. liepos 7 d. atliko neplaninį patikrinimą Sklypuose 1 ir 2. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklype 2, kurio dalis patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio teritoriją, ne pagal Direkcijai pateiktą preliminarų planą draustinio ribose pastatytos 2 kilnojamos pavėsinės be pamatų (ginčo objektai) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu dalyvavęs pareiškėjas įspėtas, kad jam bus duotas privalomasis nurodymas patraukti šiuos kilnojamuosius daiktus iš saugomos teritorijos ribų.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. Departamento pareigūnams dėl užfiksuotų pažeidimų pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagamino lauko baldus ir juos pastatė namų valdos sklype (Sklype 1), nes tokios pat paskirties sklype Dubysos pakrantėje 2019 m. Direkcija leido turėti lauko baldus. Nurodė, jog lauko baldus patrauks iš saugomos teritorijos.

Departamentas 2022 m. liepos 7 d. patikrinimo akte užfiksuotiems pažeidimams pašalinti pareiškėjui davė Privalomąjį nurodymą vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punktu (Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šiame punkte nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus; c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti; d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą; f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką): išgabenti iš saugomos teritorijos draudžiamoje vietoje pastatytus 2 kilnojamus daiktus - pavėsines be pamatų. Privalomasis nurodymas privalo būti įvykdytas iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir apie įvykdymą pareiškėjas turi informuoti Privalomąjį nurodymą davusį pareigūną (instituciją).

Departamentas 2022 m. liepos 13 d. gavo K. Š. atstovo advokato A. B. skundą „Dėl 2022 m. liepos 8 d. privalomojo nurodymo NR. PN-723 panaikinimo“. Skundo dalykas – Departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto E. B. 2022 m. liepos 8 d. duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-434, kuris įteiktas pareiškėjui elektroniniu paštu 2022 m. liepos 8 d.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Privalomąjį nurodymą ir visą su juo susijusią medžiagą bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas duotas pagrįstai, yra atitinkantis viešajam administraciniam raštui keliamus reikalavimus, todėl 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. AD5-13702 „Dėl 2022-07-08 privalomojo nurodymo PN-434 panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) Departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto E. B. duotą Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Privalomąjį nurodymą, nes jis neatitinka Privalomajam nurodymui keliamų reikalavimų, yra netikslus, klaidinantis. Privalomajame nurodyme nurodytos koordinatės, kur stovi kilnojamieji daiktai / pavėsinės (toliau – ginčo objektai) tariamai yra kitame žemės sklype (duomenys neskelbtini), o Privalomajame nurodyme fiksuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimas – jame jokių ginčo objektų nėra. Ginčo objektai nėra „pavėsinės be pamatų“ (kaip nurodyta Privalomajame nurodyme), yra tik lauko baldai, kurių naudojimo ir (ar) laikymo šioje vietoje teisės aktai nedraudžia, ir ginčo objektai nėra susiję su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytomis veikomis ir (ar) tikslais. Žemės sklypas, nurodytas Privalomajame nurodyme, yra rekreacinės paskirties, todėl leidžiama jame ne tik laikyti ginčo objektus, bet ir statyti pastatus ir (ar) inžinerinius statinius, susijusius su rekreacija.

Atsakovė prašo skundo netenkinti, nes Departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, 2022 m. rugpjūčio 12 d. atlikę patikrinimą, 2023 m. vasario 9 d. atlikę vietos apžiūrą kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistais, nustatė, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, t. y. ginčo objektai, buvę Žemės sklype 2, kurio dalis patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio teritoriją (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)), patraukti iš saugomos teritorijos ribų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 01 01) (toliau – ir AAVKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Priimant Privalomąjį nurodymą buvo vadovaujamasi AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes).

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog privalomame nurodyme turi būti įvardinta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

Pagal AAVKĮ 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo atlikti patikrinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą gavimo dienos, o jeigu informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta, – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Patikrinimas gali būti neatliekamas, kai neatlikus patikrinimo nustatoma, kad asmuo privalomąjį nurodymą įvykdė (AAVKĮ 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, informuojamas asmuo, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. Taip pat, privalomajame nurodyme darant įrašą apie jo įvykdymą, pateikiama informacija, kokiu būdu įsitikinta, kad privalomasis nurodymas įvykdytas (AAVKĮ 24 straipsnio 3 dalis).

Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas turi pareigą įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus iki jame nurodyto termino visa apimtimi, apie įvykdymą nustatyta tvarka informuoti instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. Departamento pareigūnams dėl užfiksuotų pažeidimų pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagamino lauko baldus ir juos pastatė namų valdos sklype (Sklype 1), nes tokios pat paskirties sklype Dubysos pakrantėje 2019 m. Direkcija leido turėti lauko baldus bei nurodė, jog lauko baldus patrauks iš saugomos teritorijos. Tai, kad pareiškėjas įvykdė Privalomąjį nurodymą, patvirtina Departamento Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas, t. y. ginčo objektai, buvę Žemės sklype 2, kurio dalis patenka į Dubysos ichtiologinio draustinio teritoriją (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)) patraukti iš saugomos teritorijos ribų, bei atsakovės 2023 m. kovo 6 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai (DOK-8461) ir juos patvirtinantys 2023 m. vasario 9 d. apžiūros aktas su fotonuotraukomis, žemės sklypo schema, fotonuotrauka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privalomajame nurodyme, kaip individualiame administraciniame akte, turi būti: a) įvardyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, b) nustatytos konkrečios priemonės toms grėsmėms pašalinti ir c) apibrėžtas valdingo patvarkymo galiojimas laike (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2016-13). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atveju, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pripažino, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą įvykdė, konstatuotina, kad Privalomasis nurodymas atitiko AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius privalomojo nurodymo turinio reikalavimus, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus (teisės normos susietos su objektyviais duomenimis, sudariusiais pagrindą įvykdyti privalomąjį nurodymą). Vadinasi, nebėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-434 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. AD5-13702 „Dėl 2022-07-08 privalomojo nurodymo PN-434 panaikinimo“, kadangi minėtų administracinių aktų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nepasisakant dėl skundo argumentų (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisDaina Kukalienė