- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-268-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Raimundas Jurgaitis
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- UAB „Saurida“
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Audrius Bandzaitis
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 44.5.1; 121.18
N U T ARTIS
2009 m. birželio 15 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui UAB „Saurida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. S. ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašė už atliktas tarpininkavimo paslaugas pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. 138 PR-05-B iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisti 6722,82 Lt nesumokėtą atlyginimą pagal pateiktą 2006 m. rugsėjo 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 6214270 ir 5502,05 Lt nesumokėtą atlyginimą pagal pateiktą 2006 m. spalio 30 d. kvitą Nr. 6214271.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad šalių sutartiniai santykiai, atsižvelgiant į prisiimtų kiekvienos ginčo šalies įsipareigojimų turinį, vertintini kaip komercinio atstovavimo civiliniai teisiniai santykiai (LR CK II knygos XII skyrius). Ieškovo teikiamos paslaugos pagal 2005-05-02 tarpininkavimo sutartį Nr. 138 PR-05-B vertintinos kaip prekybos agento paslaugos (LR CK 2.152 str. 1 d.). Atsakovo atsiskaitymai su ieškovu patvirtina aplinkybę, jog komercinio atstovavimo santykiai tarp šalių atsirado dar iki Sutarties pasirašymo. Kadangi byloje nėra duomenų apie prekybos agento atlyginimo dydį už surastus klientus iki Sutarties pasirašymo, teismas taiko LR CK 2.158 str. 4 d. ir laiko, jog per 2006 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpį atsakovės ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas 4373,26 Lt atlyginimas nuo pelno, gauto iš UAB „Liemonta ir ko“, UAB „Stiebas“, UAB „Translenva“, UAB „Vėtrūnėlė“, M. G. įmonės „Gelsva“, ŽŪK „Dovainonių agroservisas“, UAB „Gudobelė“ ir UAB „Siuntinėlis“ atitinka protingumo kriterijus. Be to, ieškovas pripažįsta, jog atsakovas už 2006 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpį sumokėjo 6952,52 Lt, įskaičiuojant ir atlyginimą nuo pelno iš aukščiau minėtų įmonių, todėl 4373,26 Lt dydžio atlyginimas už paslaugas, suteiktas iki Sutarties pasirašymo, ieškovui nepriteistinas. Reikalavimą dėl atlyginimo už klientus, surastus po Sutarties pasirašymo, ieškovas grindžia suderinimo aktais bei jo paties išrašytais kvitais. Teismui pateikti suderinimo aktai šalių nepasirašyti, jie neatitinka Sutarties 3.2. punkto formos reikalavimų, todėl vertintini kritiškai. Dėl šių motyvų teismas nesirėmė pateiktais suderinimo aktais kaip įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo reikalavimą. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti kvitai yra vienašališki aktai ir nepatvirtina atsakovo prievolės masto. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas jam skolingas 12224,87 Lt. Ieškinyje ieškovas prašė pareikalauti iš atsakovo pateikti suderinimo aktus nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 metų liepos 1 d. bendrovių, kurios pirko iš atsakovo naftos produktus jam tarpininkaujant ir paskaičiavimą, koks priklauso jam atlyginimas už tarpininkavimą. Šis prašymas abstraktus, posėdžių metu ieškovui buvo siūloma konkrečiai nurodyti, kokių įrodymų prašo išreikalauti iš atsakovo. Ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, atsisakydamas išreikalauti ieškovo prašomus įrodymus, neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, nepadėjo jam apginti savo teises, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo valdomos informacijos tikrumo. Sudarydamas sutartį ieškovas pasikliovė atsakovo sąžiningumu, bet paaiškėjo, kad atsakovas sąžiningai bendravo tik pradžioje, o vėliau pradėjo to vengti, neatsakė net į raštišką kreipimąsi ir pateikė teismui tik tuos įrodymus, kurie jam atrodė reikalingi, nepateikdamas išsamios ataskaitos apie jo per sutarties galiojimo laikotarpį su klientais, kuriems tarpininkavo ieškovas, sudarytas sutartis, iš tų sutarčių gautą pelną ir pagal šias sutartis vykdytus atsiskaitymus. Tik turint šią tikslią informaciją yra įmanoma nustatyti, ar atsakovas sąžiningai atsiskaitė su ieškovu. Priimdamas sprendimą, teismas tokios informacijos neturėjo, jos išreikalauti iš atsakovo atsisakė, o vadovavosi vien atsakovo išsakyta prielaida, kad dauguma ieškovo nurodytų klientų vėlavo atsiskaityti, todėl komercinio tarpininkavimo atlyginimas nepriklauso.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Saurida“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas privalėjo pateikti teismui įrodymus, kuriais remdamasis apskaičiavo savo patirtą žalą (skolą). Teismas vien dėl ieškovo nesugebėjimo aiškiai suformuluoti savo prašymų, net kelis kartus atidėliojo bylos nagrinėjimą ir siūlė ieškovui pateikti aiškius prašymus dėl duomenų išreikalavimo iš atsakovo ar kitų šaltinių. Atsakovas tinkamai įvykdė visus teismo įpareigojimus ir pateikė visus duomenis, kurių iš jo buvo prašoma, tų duomenų pagrindu teismui įrodė, jog atsakovas ieškovui nėra skolingas. Prie apeliacinio skundo pridėtos dokumentų kopijos, kurių ieškovas neprašo laikyti rašytiniais įrodymais ir prijungti prie bylos, paaiškindamas, kodėl šių įrodymų nepateikė anksčiau, nekeičia pirmosios instancijos byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog nemaža dalis ieškovo surastų klientų nevykdė sutarties sąlygų ir vėluodavo atsiskaityti už parduotus naftos produktus, kai tuo tarpu pagal 2005 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo sutarties 3.4. punktą atlyginimas tarpininkui nemokamas, jeigu klientas pažeidė sutarčių dėl kuro pirkimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vienas iš esminių civilinio proceso principų, kuriuo privalo vadovautis tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek ir bylos šalys, yra civilinio proceso kodekse įtvirtintas rungimosi principas, numatantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Šios nuostatos yra pakartojamos ir civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose įrodinėjimo tvarką, šalims tenkančias pareigas pateikti įrodymus (LR CPK 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas K. S. ieškinio reikalavimus priteisti 6722,82 Lt ir 5502,05 Lt dydžio nesumokėtus atlyginimus iš esmės pagrindė pateiktomis 2006 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių priedų prie sutarties Nr. 138PR-05-B ir 2006 m. rugsėjo 29 d. bei 2006 m. spalio 30 d. ieškovo išrašytų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų kopijomis (b. l. 8-15). Vertinant šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikti suderinimo aktai nepripažintini tinkamais įrodymais, laikytina pagrįsta, kadangi šie dokumentai yra šalių nepasirašyti, be to, tarp bylos šalių sudarytoje 2005 m. gegužės 2 d. sutartyje Nr. 138 PR-05-B vienareikšmiškai numatyta (3.2 p.), jog apmokėjimo pagrindas yra tarpusavyje pasirašytas sutarties priedas – suderinimo aktas (b. l. 6). Savo ruožtu, vertindamas ieškovo išrašytų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų įrodomąją reikšmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai yra vienašališki aktai, kurie nepatvirtina atsakovo prievolės masto.
Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškė prašymą pareikalauti iš atsakovo UAB „Saurida“ pateikti teismui suderinimo aktus nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio iki 2008 metų balandžio 1 d. bendrovių, kurios pirko iš UAB „Saurida“ naftos produktus ieškovui tarpininkaujant ir paskaičiavimą, koks priklauso ieškovui atlyginimas už tarpininkavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutarties Nr. 138 PR-05-B sąlygas įsipareigojo surasti klientus, kurie iš atsakovo pirktų naftos produktus (sutarties 2.1 p.), be to, sutartyje numatyta, jog į aktą nauju įrašomas tik toks klientas, kurį Tarpininkas (ieškovas) nurodė Bendrovei (atsakovui) kaip jo surastą prieš pasirašant kuro pirkimo-pardavimo sutartį ir jei Klientas patvirtina, kad jis sutartį su Bendrove (atsakovu) sudaro tarpininkaujant Tarpininkui (ieškovui) (3.2 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kuro pirkimo-pardavimo sutartys tarp atsakovo ir ieškovo surastų klientų buvo sudaromos tarpininkaujant ieškovui, todėl ieškovui turėjo būti žinomi šių įmonių (pagal sutartį – Klientų) duomenys. Tuo tarpu ieškovo suformuluotas prašymas įpareigoti atsakovą pateikti suderinimo aktus, nenurodant konkrečių įmonių, kurių atžvilgiu ieškovas atliko tarpininkavimo pagal 2005 m. gegužės 2 d. sutarties Nr. 138 PR-05-B sąlygas paslaugas, laikytinas abstraktaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, iš esmės neatitinkančiu įstatyme įtvirtinto įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylos šalims principo, t. y. ieškovui tenkančios pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pareikštus reikalavimus. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso stadijoje (2008 m. rugsėjo 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, b. l. 105, 106) pagrįstai ir teisėtai nurodė ieškovui pateikti įrodymus arba tiksliai suformuluoti reikalavimus, kuriuos teismas turėtų išreikalauti. Ieškovui neįvykdžius šio įpareigojimo, laikytina, kad ieškovas nesilaikė įstatymu nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas bylos šalims visapusiškai ir pagrįstai išaiškinti bylos aplinkybes – buvo paskirti trys parengiamieji teismo posėdžiai bei du teismo posėdžiai, todėl ieškovas turėjo visas galimybes pateikti papildomus įrodymus. Teismas neapribojo ieškovo teisių, todėl atsakomybė už netinkamą naudojimąsi šiomis teisėmis ir dėl to atsiradusias teisines pasekmes tenka pačiam ieškovui.
Teismas, spręsdamas teisminį ginčą ir priimdamas procesinį sprendimą, yra saistomas bylos šalių pateiktais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bylos nagrinėjimą, šalims buvo suteiktos galimybės pateikti visus pageidaujamus įrodymus, ieškovo prašymu į teismo posėdį buvo iškviesta liudytoja. Teismas, spręsdamas bylos šalių ginčą, pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais. Nenustatyta, jog pagrįsdamas priimtą sprendimą, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo principus (LR CPK 183, 185 str.). Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą, dėl ko teismo atsisakymas patenkinti ieškinį laikytinas pagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo šio sprendimo panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.