- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- 1-1273-1183/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48897-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- G. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamoji G. J. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2024 gegužės 1 d. 00.00 val. iki 2024 gegužės 17 d. 12.35 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš rakinamo seifo atrakindama jį jai patikėtu raktu, pasisavino jos žinioje buvusius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus - 5680 eurų, tokiu būdu padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5680 eurų turtinę žalą.
2. Kaltinamoji G. J. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog viskas prasidėjo šių metų gegužės mėnesio pradžioje, kai ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėja, pradėjo iš raktu rakinamo seifo, kuris buvo jos kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), savo poreikiams įvairiomis sumomis išiminėti nuo 20 eurų iki 700 eurų. Šioje įmonėje pradėjo dirbti nuo kovo 7 d., kur buvo priimta nuolatiniam darbui, įmonėje be jos dar dirbo pardavėjos. Išiminėti pinigus pradėjo, pasidavusi pagundai ir juos išleido savo poreikiams: maisto prekėms, rūbams, taksi paslaugos. Viskas tęsėsi iki jos išsidarbinimo gegužės 17 d. Įmonėje jai buvo patikėta iš kasų išinkasuoti pinigus ir įdėti juos į seifą, kol susikaups didesnė suma, o paskui atiduoti inkasatoriams. Prie tų pinigų galėjo prieiti ir kasininkės, tačiau ji pati pinigus išimdavo iš kasos ir nunešdavo į seifą. Būdavo atvejų, kad jai nebūnant, kasininkė išimdavo pinigus, tada jų sumą sužinodavo paskaičiavusi, t. y. kasininkė jai palikdavo stalčiuje vokelį, o ji įdėdavo į seifą. Seifas yra rakinamas, ji jį atrakindavo ir užrakindavo raktu, vienintelį raktą laikė stalčiuje, juo naudodavosi tik ji. Kiti darbuotojai žinojo apie seifo raktą, bet juo nesinaudojo, nors jos kabinetas nerakinamas. Po to jai išėjus iš darbovietės, su ja susisiekė A. Č. ir pranešė, kad seife trūksta pinigų. Pinigų, kuriuos paėmė, nebėra likę. Pripažįsta 5680 eurų civilinį ieškinį bei prašymą dėl 210 eurų procesinių išlaidų, tačiau nei iš dalies šių sumų nėra atlyginusi. Šiuo metu gauna nedarbingumo 320 eurų, išlaikytinių neturi, turto taip pat neturi, tačiau ieškosi darbo. Bandė tartis su įmonės atstovais, tačiau pastarieji nori, kad ieškinius atlygintų per metus laiko, bet ji neturi tokių galimybių. Labai blogai vertina savo elgesį, tai pirmas toks atvejis. Sutiktų su viešųjų darbų bausme, nes šiuo metu neturi darbo. Ji buvo susisiekusi su buvusios darbovietės atsakingu asmeniu dėl mokėjimo grafiko sudarymo, bet pastarieji su juo nesutiko.
3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes G. J. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
4. Be pačios kaltinamosios G. J. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:
4.1. G. J. apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2024-03-07 pradėjo dirbti UAB agrofirmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuo pirmos įsidarbinimo dienos pradėjo eiti parduotuvės vedėjos pareigas. Prieš pradedant dirbti parduotuvėje jai buvo paaiškintos jos funkcijos joje, ką ji turės daryti ir už ką bus atsakinga. Ji nuo pirmos darbo dienos žinojo, kad turės galimybę disponuoti įmonei priklausančiais pinigais, nes turės juos atiduoti inkasatoriams, atlikti kitus su savo darbo funkcijomis susijusius veiksmus. Jai buvo įteiktas raktas nuo parduotuvėje esančio seifo, kur laikomi pinigai, taip pat parodyta, kur pinigai yra laikomi. Parduotuvėje dirbusi beveik du mėnesius, nuo apytiksliai gegužės 1 dienos, tikslaus laiko neprisimena, ji pradėjo iš parduotuvėje esančio seifo, kuris buvo vedėjos kabinete, imti įvairias pinigų sumas. Imdavo įvairiai nuo 20 EUR iki 700 EUR. Per kelis kartus juos paėmė pasakyti negali, nes nepamena. Paimtus pinigus išleisdavo įvairioms prekėms, t. y. pirko maisto produktus, namų apyvokos prekes, judriojo ryšio telefoną Samsung Z FOLD 5, kurį pirko išsimokėtinai, bet pradinis įnašas, kurį reikėjo sumokėti - 600 EUR buvo iš įmonės pinigų, taip pat į darbą pradėjo važinėtis taksi automobiliais. Tuo metu ji gaudavo apie 664 EUR atlyginimo ir 100 EUR avanso. Paimti jos žinioje esančius pinigus jos niekas nevertė, ėmė pati, savo noru. Dabar tiksliai neprisimena, kiek jų paėmė, bet buvo virš 5000 EUR. Pinigus paėmė todėl, kad norėjo įsigyti įvairių prekių, tačiau joms įsigyti jos pajamų neužtekdavo. Imdama pinigus galvojo, kad parduotuvėje dirbs ilgiau ir turės galimybę juos grąžinti atgal į seifą tam tikromis dalimis. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir pripažįsta ėmusi pinigus, kurie buvo jai patikėti kaip parduotuvės vedėjai. Taip pat nori pasakyti, kad yra pasiruošusi atlyginti įmonei padarytą žalą ir grąžinti visus paimtus pinigus. Nurodo, kad yra pasiryžusi įmonei grąžinti po 100 eurų kiekvieną mėnesį tol, kol yra registruota užimtumo tarnyboje, tačiau šiuo metu aktyviai ieškosi darbo, kai turės darbą ir stabilias pajamas, įsipareigoja įmonei grąžinti po 200 eurų kas mėnesį. Nurodo, kad įmonei padarytą turtinę žalą įsipareigoja atlyginti iki 3 metų laikotarpiu. Ji niekur nesiruošia išvykti iš Lietuvos, yra pasiruošusi bendradarbiauti (1 t., b. l. 177-180).
4.2. G. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad ji nuo 2024-03-07 pradėjo dirbti UAB agrofirmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ vedėja, adresu (duomenys neskelbtini). Be jos dar buvo dvi darbuotojos. Nuoširdžiai prisipažįsta, kad laikotarpyje nuo gegužės mėnesio 1 d. iki 17 d. ji pradėjo iš parduotuvėje esančio seifo, kuris buvo vedėjos kabinete, imti inkasuotus už prekes įvairias pinigų sumas. Imdavau įvairiai nuo 20 EUR iki 700 EUR. Per kelis kartus juos paėmė pasakyti negali, nes nepamena. Paimtus pinigus išleisdavo įvairioms prekėms, t. y. nuo maisto produktų iki judriojo ryšio telefono Samsung Z FOLD 5, į darbą pradėjo važinėtis taksi automobiliais. Šį telefoną pasiėmė išsimokėtinai, bet pradinis įnašas, kurį reikėjo sumokėti-600 EUR. Jos atlyginimas „į rankas“ 664 eurų su centais. Pinigus ėmė nieko neverčiama. Juos ėmė todėl, kad ji norėjo įsigyti įvairių prekių, o tam jos pajamų neužtekdavo. Dėl to labai gailisi ir nuoširdžiai prisipažįsta ėmusi iš seifo parduotuvės pinigus. Taip pat nori pasakyti, kad ji pasiruošusi grąžinti pagrobtą pinigų sumą. Dabar tiksliai nepamena, kiek jų paėmė, bet buvo apie 6000 EUR. Kadangi jos pajamos nėra didelės, todėl norėtų, jog būtų sudarytas lankstus žalos atlyginimo grafikas. Pasiruošusi bendradarbiauti. Ji niekur nesiruošia išvykti iš Lietuvos (1 t., b. l. 132-135).
4.3. Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra įmonės UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ mažmeninės prekybos vadovas, yra atsakingas už visas parduotuves Lietuvoje. Atvyko į Šiauliuose esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vadovu R. J.. Atvyko su tikslu į (duomenys neskelbtini), parduotuvę vedėjai G. J. pranešti, kad jos darbo sutartis nebus pratęsta, nes ji bandomuoju laikotarpiu savo pareigas atlikto netinkamai, tačiau ji paprašė išeiti iš darbo savo noru, jis šį prašymą priėmė. 2024-05-17 buvo jos paskutinė darbo diena. G. J. netinkamai atlikdavo parduotuvės vedėjos pareigas, todėl įmonei buvo netinkamai darbuotoja. G. J. dirbo minėtoje parduotuvėje nuo 2024-03-07. 2024-05-17 apie 10:30 val. skaičiavo parduotuvės seife esančius pinigus, nes pagal įmonės procedūras, darbuotojui išeinant iš darbo yra perskaičiuojami pinigai. Skaičiuojant pinigus buvo nustatyta, kad parduotuvės seife pagal buhalterinė programą „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti 7300 eurų, kokiomis kupiūromis, nežino, tačiau seife rado tik 1620 eurų, todėl rastas neatitikimas/trūkumas 5680 eurų, kupiūrų nominalų nežino. Skaičiuojant pinigus kabinete, kuriuos skaičiavo R. J., taip pat buvo G. J.. Seifas buvo parduotuvės viduje, vedėjos kabinete, už įėjimo į kabinetą durų. Seifas yra rakinamas raktu, seifo viduje yra dar viena seifo dalis, kuri taip pat rakinama raktu. Šioje seifo dalyje buvo pinigai. Vedėja G. J. turėjo abu raktus, nes pagal einamas pareigas ji turėjo galimybę disponuoti parduotuvės pinigais įmonės reikalais. Vedėjos G. J. pareiga buvo surinkti, suskaičiuoti ir perduoti pinigus inkasatoriams, dėl šios priežasties ji turėjo seifo raktus, galėjo bet kuriuo metu jį atsirakinti. Daugiau apsaugos priemonių be užrakto siefe nebuvo. Paskutinį kartą pinigus inkasatoriams G. J. perdavė 2024-05-14. Inkasatoriams buvo perduoti 8000 eurų. Pati G. J. jam paaiškino, kad pinigų neėmė, o po pinigų perdavimo inkasatoriams, ji neskaičiavo, kiek pinigų liko, tačiau pasak jos, pinigų buvo daug. Minėtus likusius pinigus G. J. įdėjo atgal į seifą. Kas galėjo paimti pinigus, G. J. teigė nežinanti. Pinigai buvo sudėti į medinę rudos spalvos dėžutę. Mano, kad pinigus galėjo pasisavinti parduotuvės vadovė G. J.. Kokiu laikotarpiu pinigai galėjo būti paimami iš parduotuvės seifo, tiksliai pasakyti negali, tačiau paskutinį kartą pinigai buvo skaičiuoti perduodant parduotuvę vedėjai G. J., t. y. 2024-03-07. Raktai nuo seifo buvo padėti tame pačiame vedėjos kabinete, pirmajame rašomojo stalo stalčiuje. Apie ten laikomus raktus taip pat žinojo parduotuvės pardavėjos A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel nr. (duomenys neskelbtini), ir U. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). Kol kas iš parduotuvės yra dingę tik minėti pinigai, nes parduotuvėje dar nėra padaryta inventorizacja. Nurodo, kad įmonei UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala yra 5680 eurų. Jis yra mažmeninė prekybos vadovas, todėl pareiškimą pateiks įmonė vėliau. Įmonės turtas draustas. Prideda aktą apie pinigų trūkumą (1 t., b. l. 35-37).
4.4. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pardavėja nuo kovo mėnesio. Kai pradėjo dirbti, parduotuvėje dirbo: vedėja G. J. ir V., pavardės nepamena. Maždaug po savaitės, nuo darbo pradžios V. jai pasakė, kad kasoje trūksta 150 eurų. Vedėja šį trūkumą sutvarkė, nežino kokiu būdu, bet jai mokėti nereikėjo. Tada jos dirbo visos trys, o ji dar buvo ir naujokė, todėl viena dirbti negalėjo. Po to įvykio V. jai pasakė, jog maždaug prieš savaitę, tą dieną nedirbo, iš kasos buvo dingę 50 eurų. Kaip buvo sutvarkytas šis trūkumas. Po kurio laiko, V. jau nedirbo, vedėja jai telefonu pranešė, kad kasoje trūksta 60 eurų. Ji jai pasakė, jog nesijaudintų. Darbo pabaigoje ji perskaičiavo pinigus kasoje ir jokio trūkumo nebuvo. G. sutvarkė trūkumą. Po šio karto daugiau trūkumų iš kasos nebuvo. Apie tai, kad iš seifo dingo 5680 eurai sužinojo tą pačią dieną, kai G. buvo atleidžiama iš darbo, t. y. 2024-05-17. Ją į kabinetą pasikvietė vadovas A.. Vedėja jau buvo išėjusi, tuo metu buvo salėje ir matė ją išeinant. G. buvo atleista už pareigų nevykdymą. Kai ji išėjo, pasikvietė ją ir pasakė, jog ją perkelia į vedėjos pareigas. Kabinete buvo vadovas iš Vilniaus A. ir kitos parduotuvės Šiauliuose vadovas-R.. Tuo metu ji ir pasakė, kaip ji gali tapti vedėja, kai nepadaryta inventorizacija ir nežino ką priima. Tada ir buvo atliktas patikrinimas bei nustatytas 5680 eurų trūkumas seife. Seifą atidaryti galėjo visi dirbantys, nes raktas buvo stalo stalčiuje, vedėjos kabinete. Ji asmeniškai pinigų į seifą nedėdavo, o kasdieną išimtus pinigus iš kasos, sudėdavo į voką ir padėdavo į stalčių, o G. juos padėdavo į seifą. Inkasatoriams pinigus iš seifo paduodavo pati G.. Ji jų neperduodavo. Kita pardavėja-U., taip pat jų neperduodavo. Ji su U. dirbo kartu, nes ji atėjo dirbti po manęs ir dar mokėsi. Kažkur balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje pastebėjo, kad G. pradėjo iš darbo ir į darbą važinėti taksi automobiliu, nusipirko naują mobilųjį telefoną. Sakė, jog mokėjo apie 800-900 eurų. Taip pat nusipirko odinį rankinuką. Močiutei nupirko auksinę apyrankę. Taip pat pasakojo, kad pirko naują dujinę, žoliapjovę, indus. Daug pirko ir iš jų parduotuvės. Pirko dideliais kiekiais sėklas, tvorelę ir kitus daiktus. Anksčiau to nebūdavo. Vedėjos atlyginimas 1020 eurų neatskaičius mokesčių. Ji vedėja kol kas netapo. Atidėta iki tyrimo pabaigos. Mano, jog ir ji gaudavo panašiai. Būdavo, kad pas ją ateidavo ir vyras į darbą. Pati yra mačiusi vieną kartą, bet ji jai pasakodavo, jog vyras ateidavo pas ją. Pas ją vyras nėra atėjęs, o pas U. buvo atėjęs vieną kartą, bet jis buvo bendroje salėje. Mano, jog pinigus galėjo paimti G.. Iki jos pirkinių, ji pinigų smarkiai neleisdavo. Dar prisiminė, kad ji sau pirko odinę striukę, pirko įvairių drabužių sau ir vyrui (1 t., b. l. 40-43).
4.5. Liudytoja U. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo balandžio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ - pardavėja. Pradžioje dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o nuo balandžio 18 d. pradėjo dirbti parduotuvėje adresu, (duomenys neskelbtini). Pinigus už nupirktas prekes ji ir kolegė A. sudėdavo į voką ir ji jį padėdavo vedėjos kabinete į stalčių. Į seifą pinigų nedėdavo, ji net nežinojo kur yra seifas. Apie jį sužinojo tik įvykio dieną. Kadangi ji neseniai dirbo toje parduotuvėje, dirba bandomąjį laikotarpį, todėl jai turbūt ir nerodė. Apie tai, kad iš seifo dingo pinigai sužinojo iš A.. Vedėja-G. J.. Su ja susipažino tik pradėjusi dirbti. Su kolegėmis buvo tik darbiniai santykiai. Geriau sueidavo su A. V.. G. neatlikdavo savo pareigų, jas vykdė aplaidžiai. Yra girdėjusi, kai vedėjas R., iš kitos parduotuvės (duomenys neskelbtini), jai priekaištaudavo už neatliktus darbus. Jis buvo kaip ir (duomenys neskelbtini) vadovas. Jai dirbant kasoje nėra buvę trūkumų, bet A. pasakojo, kad anksčiau, būtent pradėjus G. vadovauti, kasoje kartais trūkdavo pinigų. Sumos būdavo nuo 50 iki 100 eurų. Kiek tiksliai kartų tai buvo, pasakyti negali. Jai pradėjus dirbti, atkreipė dėmesį į tai. kad G. pirkdavo prekes ir joms girdavosi bei jas rodydavo. Vieną dieną kartą parodė auksinę grandinėlę ant kaklo ir sakė, kad tai-močiutei dovana. Pirkdavo brangias sėklas iš jų parduotuvės su nuolaida, nors didelio ūkio kaip ir neturi. Girdavosi, jog perkasi sau drabužius. Jai A. dar sakė, kad G. nusipirko brangų mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pati jo nematė. Mano, kad pinigus galėjo paimti G.. Kad pas A. būtų kas nors atėję iš artimųjų nėra mačiusi, pas ją buvo vieną kartą atėjęs vyras. Pas G. matė vyrą ne kartą. Vieną kartą matė jos vyrą dar prieš pradedant darbą, jis buvo kabinete. Kada tai tiksliai buvo pasakyti negali (1 t., b. l. 46-49).
4.6. Skundu, prašyme, pareiškime nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 1 d. 00:00 val. iki 2024 m. gegužės 17 d. 12:35 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsirakinus įmonei UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį metalinį seifą, kurio raktas buvo parduotuvės vedėjos G. J. žinioje, iš jo buvo pasisavinti 5680 eurų grynaisiais pinigais. Įmonei padaryta turtinė žala - 5680 eurų (1 t., b. l. 5-9).
4.7. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, fotografuota, įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 19-30).
4.8. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota trijų banko sąskaitų, kurios priklauso G. J., išrašų apžiūra. Apžiūrime UAB (duomenys neskelbtini) (mobilioji bankininkystė) sąskaitos išrašą. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). kuri priklauso G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išrašas prasideda nuo 2022-06-01 iki baigiasi 2024-06-03. Apžiūros metu nustatyta, kad laikotarpy nuo 2024-05-01 iki 2024-05-17 didžiausia suma, kuria buvo papildyta sąskaitą-51.00 euras. Kitų papildymų nėra. (duomenys neskelbtini) (paskolų teikėjas) atsakyme nurodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini), AB (toliau – Bendrovė) G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2023-05-26 atsidarė el. pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis dokumento rengimo dieną yra 0.00 EUR ir patikslino, jog nuo sąskaitos atidarymo dienos iki šio dokumento rengimo dienos klientės el. pinigų sąskaitoje nebuvo vykdomų transakcijų, paskutinis prisijungimas prie paskyros fiksuotas 2023-05-26. (duomenys neskelbtini) banko išraše nurodoma, kad į banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini) , 2024-05-07 (duomenys neskelbtini), buvo įnešti 750 eurų ir 100 eurų 2024-05-15. 2024-05-08 664,30 EUR. Ši suma yra pervestas atlyginimas. Taip pat nustatyta, kad 2024-05-09 iš sąskaitos buvo nurašyti 384.99 EUR už pirkinį. 2024-05-11 atsiskaityta (duomenys neskelbtini). Daugiau didesnių sumų įnešta ar atsiskaityta už paslaugas nebuvo (1 t., b. l. 124-126).
4.9. Tarnybiniame pranešime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad susisiekus su UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu A. Č., šis paaiškino, kad nesutinka su G. J. pasiūlytomis įmonei padarytos žalos atlyginimo sąlygomis ir terminais, todėl palieka anksčiau ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį 5680 eurų sumai ir pageidauja bylos nagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 185-186).
5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios G. J. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. Č., A. V., U. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, skunde, prašyme, pareiškime užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji G. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 5680 Eur, tokiais veiksmais padarydama UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ 5680 Eur turtinę žalą. Teismo vertinimu bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad jis pasisavina svetimą, jai, kaip parduotuvės vedėjai patikėtą įmonės turtą – grynuosius pinigus iš įmonėje buvusio seifo, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų įmonei bus padaryta žala, tai yra UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ neteks turto ir kaltinamoji tokių padarinių norėjo. Taigi, tokiu būdu G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, jos veika kvalifikuota teisingai.
6. Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Kaltinamosios G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Skiriant bausmę kaltinamajai G. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 149-150, 151), jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta 5680 Eur turtinė žala, žala neatlyginta. G. J. nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė pati kaltinamoji, šiuo metu gauna tik bedarbės išmoką, turto neturi (1 t., b. l. 153, 155, 157, 163).
9. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 7, 8 punktuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad G. J. sutinka atlikti viešuosius darbus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 183 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, įpareigojant kaltinamąją per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
10. Įvertinus šio nuosprendžio 7, 8 punktuose numatytas aplinkybes, tai, kad G. J. niekur nedirba, neturi jokio turto, šiuo metu gyvena iš gaunamos nedarbo išmokos, jai šioje byloje pareikštas 5680 Eur civilinis ieškinys, pateiktas prašymas dėl 210 Eur proceso išlaidų priteisimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajai skirti prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kartu su G. J. skirtina bausme. Teismo vertinimu esamoje situacijoje prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas G. J. prieštarautų proporcingumo principui, nepadėtų siekti bausmės tikslų, o iš esmės reikštų papildomą G. J. nubaudimą.
11. Šioje byloje civilinė ieškovė UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajai G. J. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 5680 Eur sumai, kuri susidarė dėl įmonės pinigų pasisavinimo (1 t., b. l. 145).
11.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
11.2. Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji G. J. tyčia pasisavino jai patikėtą UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 5680 Eur, ši pinigų suma įmonei nėra gražinta. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamosios, liudytojų parodymai bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, nurodyti šio nuosprendžio 4 punkte. Teismas pažymi, kad byloje yra pateikti UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, iš kurių matyti, kad minėtos įmonės seife 2024 m. gegužės 17 d. buvo nustatytas 5680 Eur trūkumas (1 t., b. l. 11, 52-76). Taigi, minėti duomenys patvirtina, jog dėl įmonės pinigų pasisavinimo civilinė ieškovė patyrė 5680 Eur turtinę žalą. Kadangi kaltinamoji tyčia pasisavino UAB agrofirmos „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl dėl neteisėtų kaltinamosios G. J. veiksmų civilinė ieškovė patyrė 5680 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms civilinės ieškovės UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš G. J. civilinės ieškovės UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 5680 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.
12. Civilinio ieškovo UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą pripažinti įmonės patirtas 210 Eur išlaidas dėl jai suteiktų advokato teisinių konsultacijų, civilinio ieškinio parengimo byloje procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš G. J..
12.1. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
12.2. Nagrinėjamu atveju byloje civilinis ieškovas pateikė 2024 m. liepos 16 d. sąskaitą 210 Eur už advokato F. V. suteiktas civiliniam ieškovui teisines paslaugas šioje byloje. Teismas pažymi, kad tiesiogiai šioje byloje advokatas F. V. neatstovavo civiliniam ieškovui. Vis dėlto, įvertinus tai, kad civiliniam ieškovui buvo teikiamos teisinės konsultacijos šioje byloje, šios konsultacijos buvo reikalingos dėl G. J. įvykdytos nusikalstamos veikos civilinio ieškovo atžvilgiu, todėl teismas pripažįsta civilinio ieškovo patirtas išlaidas dėl jai suteiktų advokato teisinių konsultacijų procesinėmis išlaidomis ir jas nusprendžia priteisti iš G. J. civilinės ieškovės naudai. Teismo vertinimu pateiktas procesinių išlaidų dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis ar neadekvatus.
13. Daiktų nėra.
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. J. paskirti sumažintą bausmę – viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. J. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinės ieškovės UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. J. civilinės ieškovės naudai priteisti 5680 (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) Eur sumą turtinės žalos atlyginimą.
Civilinės ieškovės UAB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ patirtas 210 (dviejų šimtų dešimties eurų) Eur išlaidas dėl jai suteiktų advokato teisinių konsultacijų pripažinti procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti iš G. J. civilinės ieškovės naudai.
Išaiškinti G. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalį, 1 dalies 1-3 punktus viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti G. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4-6 dalis darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti G. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 dalį jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.