Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2016-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-443/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
1-49-443/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-443/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69928-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.1.7.2.3.; 2.10.1.3. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 18 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015-03-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirta 564,90 Eur dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 376,60 Eur dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. T. nežymiai sutrikdė savo tėvui A. T., sveikatą, tai yra 2015-12-19 apie 21.00 val. tėvui priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno dalis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. T. visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. T. parodymais ir kitais byloje surinktais dokumentais.

Kaltinamasis E. T., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m., gruodžio 19 d. apie 21.00 val. jis atėjo pas savo tėvą A. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo girtas, tą dieną miestelyje sužinojo, kad mirė jo mama K. T. ir jis atėjo papriekaištauti tėvui kodėl jis jam apie mamos mirtį nieko nepasakė. Jis alkoholį vartoja apie 4 mėnesius be sustojimo. Tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu juodu apsistumdė. Jis dėl girtumo visko tiksliai nepamena, bet neneigia, kad sudavė savo tėvui ranka kelis smūgius, tačiau nepamena kiek smūgių ir į kurias kūno vietas. Taip pat nepamena ar tėvas nuo jo smūgių pargriuvo. Tačiau jeigu tėvas parodė, kad nuo smūgio pargriuvo jis to neneigia. Savo kaltę pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis tėvo mušti neketino, sudavė matyt dėl to, kad buvo girtas ir nesusivaldė sužinojęs faktą apie motinos mirtį. Jis tėvo A. T. atsiprašė, šis jam atleido (b. l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs A. T. parodė, kad 2015-12-19 apie 21.00 val., atėjęs į jo namus sūnus E. T. pradėjo priekaištauti jam dėl to, kad jis nepasakė sūnui apie motinos K. T. mirtį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. T. trenkė jam kumščiu į veidą. Jis nuo smūgio pargriuvo ant grindų. Tada prie jo gulinčio priėjo sūnus ir keletą kartų ranka sudavė į įvairias kūno vietas, tuo metu jis jautė fizinį skausmą. E. T. po incidento išėjo. Į medikus jis nesikreipė, nes rytojaus dieną buvo žmonos šermenys. Gruodžio 21 dieną kreipėsi į Šakių ligoninės priėmimo skyrių, medikai jam nustatė daugybinius kūno sumušimus. E. T. sutiko tik po 2 dienų, jis jo atsiprašė. Jis atleido E. T., bet norėtų kad sūnus būtų sudrausmintas įstatymų numatyta tvarka, nes tai kartojasi ne pirmą kartą (b. l. 12).

Iš specialisto išvados Nr. G 436/15(10) 2015-12-22, nustatyta, kad A. T. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame antakyje-akies vokuose, dešinėje ausyje, pečiuose, kairiame dilbyje su giliu odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje, pogleivinė kraujosruva kairės akie obuolyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausia šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje galėjo būti padaryti ir krentant, griūnant. Kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma, mažiau nei 10 dienų (b. l. 8).

E. T. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buitinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno dalis savo tėvui A. T., tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą E. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam E. T. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 30).

Skiriant kaltinamajam E. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, baigtas, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis E. T. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, nedirba, Šakių rajono savivaldybės administracijos Kriūkų seniūnija nurodė, kad E. T. veda netinkamą gyvenimo būdą, nesilaiko visuomenėje nustatytų gyvenimo normų, bendrauja su neigiamai charakterizuojamais draugais, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškimas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. T. skirtini 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Arturas Rauktys