- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 1-221-840/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00261-12 medžiagą, kur
V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (DUOMENYS NESKELBTINI) (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
- Kauno m. apylinkės teismo 2005-01-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 63 str., skirta 50 MGL (6250,00 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas jo suimtu išbūtas laikas, galutinė bausmė ? 46 MGL (5700,00 Lt) dydžio bauda (baudą sumokėjęs);
- Kauno m. apylinkės teismo 2008-04-17 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., skirta 20 MGL (2500,00 Lt) bauda (baudą sumokėjęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., kodas: (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., kodas: (duomenys neskelbtini)) vadovu bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galiojančio nuo 2002-01-01) 19 str. 1 ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
- 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 10 str. 1 d. (valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo (toliau vadovas) ir 12 str. 1 d. (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veikos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įsakymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija);
- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: apyvartos žiniaraščius, kasos knygas, sąskaitų, kasos orderių, mokestinių pavedimų registracijos knygas, inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 m. po sutarties įvykdymo; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas) (galiojo nuo 1996-12-31 iki 2010-12-31, nuo 2011-01-01 galiojo 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė),
ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apimties ir struktūros, t.y. 2008 m. rugsėjį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kaltinamasis V. A. pervežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus buhalterinės apskaitos dokumentus į naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj. sav., saugoti ir 2010 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nutraukęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, paliko juos nesaugomose patalpose ir taip jų neišsaugojo.
Kaltinamasis V. A., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis 2008 m. rugsėjį į suremontuotą pastatą, esantį adresu: „(duomenys neskelbtini), kuriame veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš Kauno atgabeno jam priklausančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą buhalterinės apskaitos dokumentaciją ir ten ją saugojo. Apie 2010 m., prasidėjus ekonominei krizei, įmonės veiklą teko stabdyti. Kol įmonė vykdė veiklą, pastatą saugojo pasamdyti trys sargai. Kai įmonės veikla buvo sustabdyta, sargus teko atleisti, pastatas liko saugomas tik užraktais ir aptverta tvora. Jis į nurodytą pastatą atvykdavo retai, kartą per tris mėnesius. Iš pradžių viskas buvo tvarkinga, aplinka atrodė saugi, dokumentai taip pat buvo saugūs. 2011 m. vasarą, atvažiavęs prie minėto pastato, pastebėjo, kad yra išmontuota tvora ir išlaužtos biuro bei gamybinės patalpos, dingusios materialinės vertybės, taip pat dingę ir dokumentai. Dėl vagystės jis kreipėsi į policiją (t. 2, b. l. 67-68).
Be kaltinamojo V. A. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 5-12) matyti, kad įvykio vieta – pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. paaiškino, kad 2011-08-10 jis susitiko su kaltinamuoju V. A. prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., norėdamas išsinuomoti pastatą. Įėjęs į vidų, apžiūrėjo tuščias patalpas: metalo dirbimo staklių nebuvo, jis nieko nematė, veikla nebuvo vykdoma. Pastato teritorija buvo apaugusi aukšta žole, tvoros nebuvo. Kaltinamasis V. A. jam pasakė, kad pastatas yra apvogtas (t. 1, b. l. 19-21).
Apklaustas liudytojas S. P. paaiškino, kad jis kartu su liudytoju V. M. 2011-08-10 prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., dėl pastato nuomos susitiko su pastato savininku – kaltinamuoju V. A.. Kaltinamasis V. A. pamatė išlaužtas pastato vartų duris, buvo nustebęs. Jie visi įėjo į pastato vidų ir kaltinamasis pasakė, kad trūksta kažkokių staklių, kad jos pavogtos (t. 1, b. l. 22-23).
Liudytoja K. K. nurodė, kad ji kaltinamojo V. A. įmonėse dirbo vyriausia finansininke nuo 2001-05-15. Pradėjusi dirbti, ji perėmė visą buhalterinę dokumentaciją iš prieš tai dirbusios buhalterės. Buvo surašytas visos buhalterinės dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktas. 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervadinta į UAB „Avitecha“ ir visa įmonės veikla buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kaišiadorių raj. Į kokias patalpas kaltinamasis V. A. perkėlė visą veiklą, ji nežinojo. Visa buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma kompiuterine sistema, buvo daroma buhalterinių dokumentų archyvinė nomenklatūra. Ją darė ji, kaip vyriausioji finansininkė. Pirminiai dokumentai buvo segami į archyvinius aplankus. Šie visi segtuvai buvo dedami į kartonines dėžes. Į kiekvieną dėžę būdavo įdedamas sudėtų dokumentų aprašas. Visos šios dėžės buvo paliktos įmonėje, adresu: „(duomenys neskelbtini. Už visą buhalterinę dokumentaciją, jų saugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Kai kaltinamasis V. A. perkėlinėjo visą buhalterinę dokumentaciją į „(duomenys neskelbtini, Kaišiadorių raj., ji, kaip vyriausioji finansininkė, surašė buhalterinės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktą, kurį paliko įmonėje vadovui pasirašyti. Ar kaltinamasis V. A. pasirašė aktą, ji nežinojo. Visi buhalteriniai dokumentai buvo perkelti į „(duomenys neskelbtini, Kaišiadorių raj. Kada buvo pervežta visa dokumentacija, ji nežino, dokumentų pervežime nedalyvavo, tą padarė pas įmonės savininkas ? kaltinamasis V. A.. Kada buvo pervežti visi įrenginiai, ji taip pat nežino. Ji nuo 2008 m. birželio pradėjo dirbti kitur. Apie įvykdytą vagystę iš UAB „Avitecha‘‘, esančios (duomenys neskelbtini) kaime Kaišiadorių raj., ji sužinojo iš buvusio UAB „Avitecha“ darbininko, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Jis jai sakė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato viskas pavogta (t. 1, b.l. 24-26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. paaiškino, kad jis dirbo kaltinamojo V. A. įmonėje sargu. Saugojo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj. Pastato teritorija buvo aptverta tinklo tvora, pastate signalizacija nebuvo įrengta. Kaltinamasis V. A. į pastatą visą inventorių parvežė iš Kauno. Tai buvo įvairūs metalo įrenginiai, metalo pjaustymo staklės, įvairūs metalo suvirinimo įrenginiai. Kaltinamasis V. A. tuo metu vertėsi su metalais susijusia gamyba. Veiklą šiame pastate įmonė vykdė apie du metus. Kadangi kaltinamasis V. A. jam nesumokėjo atlyginimo, jis atsisakė pas kaltinamąjį dirbti ir išėjo iš darbo. Po kurio laiko tame pastate veikla buvo sustabdyta ar visiškai nutraukta. Pastato antrame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, kur buvo laikoma buhalterinė dokumentacija ? ji buvo susegta į segtuvus ir sudėta į lentynas. Apie įvykusią vagystę iš kaltinamajam V. A. priklausančio pastato jis nieko nežinojo (t. 1, b. l. 27-28).
Apklaustas liudytojas B. Š. paaiškino, kad jis kurį laiką dirbo sargu (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj., saugojo kaltinamajam V. A. priklausančias patalpas, kuriose kaltinamasis vykdė veiklą, susijusią su gamyba iš metalo. Nutraukus veiklą, kaltinamojo V. A. pastatas buvo paliktas likimo valiai. Nebuvo įjungta signalizacija, pastate nebuvo sargų, kurie prižiūrėtų pastatą. Apie pačią vagystę iš įmonės pastato jis nieko nežino. Dėl buhalterinių dokumentų liudytojas paaiškino, kad kaltinamojo V. A. buhalteriniai dokumentai mėtėsi apie visą pastatą lauke, jie nebuvo susegti į segtuvus. Šiuos kaltinamojo V. A. buhalterinius dokumentus vėjas atnešdavo net iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), praeidami tuo keliu, esančiu netoli pastato, žmonės rinko buhalterinius dokumentus prakūroms (t. 1, b. l. 29-31).
Liudytojas A. A. paaiškino, kad jis 2008 m. liepą įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj. Pradėjus dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate jau buvo suvežti gamybos įrengimai, tai: skardos lankstymo staklės, suvirinimo aparatai, dar vienos staklės darbui su metalu, taip pat rankiniai šlifuokliai. Iš pradžių buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato teritorija, kažkiek ir pastato vidus. Pastato teritorija buvo aptverta vieliniu tinklu, įrengti metaliniai vartai, rakinamai iš pradžių paprasta spyna, o po to, kodine. Vartų spynos kodą žinojo tik kaltinamasis V. A.. Iš pradžių pastatas buvo saugomas visą parą, laikui bėgant, sargas ateidavo tik vakare. Pastatą saugojo trys sargai. 2008 m. rugpjūtį iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo atvežti baldai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, vieni jų buvo susegti į segtuvus, kiti ? palaidi ir sudėti į popierines dėžes. Visus daiktus pervežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu sunkvežimiu. Visi išvardyti daiktai ir dokumentai buvo sukrauti vienoje iš angaro patalpų, viskas buvo sumesta į vieną krūvą. 2008 m. rugsėjį įmonė pradėjo gaminti metalinius laiptus privatiems asmenims. Iš viso buvo pagaminti 4 metaliniai laiptai, kurie buvo išvežti į Vievį, Vilnių, Prienus, prie Vilniaus esančią sodų bendriją. Metalinių laiptų gamyba buvo vykdoma iki 2009 m. sausio pradžios. Vėliau, gamyba sustojo. Nebuvo mokamas darbo užmokestis. Paklausus kaltinamojo V. A., kodėl neišmokamas darbo užmokestis, jis vis sakydavo, kad pinigus sumokės kitą savaitę. Vėliau, darbininkams buvo pasakyta, kad įmonė nutraukia gamybinę veiklą ir darbuotojai daugiau nereikalingi, liks tik sargai saugoti pastatą. Liudytojas 2009-01-30 išėjo iš darbo. Tuo metu visi gamybos įrenginiai buvo likę pastate. Apie įvykdytą vagystę iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj., jis nieko nežino (t. 1, b.l. 32-34).
Apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio pareigose įsidarbino 2008 m., rugsėjo mėnesį. Darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj. Jam pradėjus dirbti, įmonėje jau dirbo penki žmonės, kurie gamino metalinius laiptus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo įrengtas antrame pastato aukšte. Ofise buvo suvežtos ir sustatytos senos medinės kėdės, mediniai stalai, taip pat buvo medinės spintos, kuriose buvo laikomi dokumentai susegti į segtuvus. Taip pat ofiso kampe ant grindų buvo sudėti seni nenaudojami kompiuteriai. Seifo nebuvo. Pastate signalizacija nebuvo įrengta. Pastatą saugojo naktimis, švenčių dienomis ir savaitgaliais trys sargai. Pats pastatas buvo aptvertas metaline tvora ir didieji pastato teritorijos vartai buvo rakinami koduota spyna, kurios kodą žinojo tik įmonės savininkas – kaltinamasis V. A.. Didieji pastato teritorijos vartai būdavo užrakinti, darbuotojai vaikščiodavo pro mažuosius pastato vartelius. Į pastatą buvo galima patekti ir įvažiuoti tik pro didžiuosius pastato teritorijos vartus, jokio kito įvažiavimo į pastatą nebuvo. Liudytojas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2009-01-30, nes nebuvo mokamas sutartas darbo atlyginimas. Apie įvykdytą vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų jis nieko nežino (t. 1, b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad 2008 m., lapkričio mėn., jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Darbovietė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj. Patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką – kaltinamąjį V. A., jis pamatė tik po 3 darbo savaičių. Jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, įmonėje jau dirbo du žmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo įrengtas antrame pastato aukšte. Ofise buvo suvežtos ir sustatytos senos medinės kėdės, mediniai stalai, taip pat buvo keturios medinės spintos, kuriose buvo laikomi į segtuvus susegti dokumentai. Tai pat ofiso kampe ant grindų buvo sudėti apie dešimt senų nenaudojamų kompiuterių. Seifo nebuvo. Taip pat dokumentai buvo laikomi ir šio pastato pirmame aukšte, atskirame kambaryje, kurie buvo sudėti į ant žemės sustatytas popierines dėžes. Kokie tai buvo dokumentai, nežino. Šis kambarys nebuvo rakinamas, jame nebuvo durų. Pastate signalizacija nebuvo įrengta. Pastatą saugojo naktimis, švenčių dienomis ir savaitgaliais trys sargai. Pastatas buvo aptvertas metaline tvora ir didieji pastato vartai buvo rakinami koduota spyna, kurios kodą žinojo tik kaltinamasis V. A.. Liudytojas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2009-01-30, nes nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Apie įvykdytą vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų jis nieko nežino (t. 1, b. l. 36-37).
Liudytojas R. P. paaiškino, kad nuo 2011-11-28 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau dirbo penki žmones, kurie gamino metalinius laiptus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo įrengtas antrame pastato aukšte. Ofise buvo suvežtos ir sustatytos senos medinės kėdės, mediniai stalai, taip pat buvo keturios medinės spintos, kuriose buvo laikomi dokumentai susegti į segtuvus. Tai pat ofiso kampe ant grindų buvo sudėti seni nenaudojami kompiuteriai. Seifo nebuvo. Pastate signalizacija nebuvo įrengta. Pastatą saugojo naktimis, švenčių dienomis ir savaitgaliais trys sargai. Pats pastatas buvo aptvertas metaline tvora ir didieji pastato vartai buvo rakinami koduota spyna, kurios kodą žinojo tik kaltinamasis V. A.. 2009-01-09 liudytojas išėjo iš darbo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Apie įvykdytą vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino (t. 1, b. l. 38-39).
Apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad UAB „PTI „Baltija“ firmoje jis dirbo nuo 2006 m., inžinieriaus pareigose. Firma buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini)to. Kai jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ceche, jame buvo lenkimo staklės, plazmos pjovimo įrenginys, du suvirinimo operatoriai, kompresorius, rankiniai gręžtuvai, kniedijimo įrankiai, pjovimo įrankiai, metalo kirtimo įrankiai, šlifuokliai, metalo lakštai ir t. t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo medienos džiovyklų gaminimu ir surinkimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla į Kaišiadorių raj. buvo perkelta apie 2009 m. Tiksliai, kada visi dokumentai ir įrenginiai buvo pervežti į Kaišiadoris, neprisimina. Mažesnius daiktus ir įrenginius pervežė patys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai automobiliu, kuris priklausė firmai. O didesnius firmai priklausančius įrenginius pergabeno samdyti sunkvežimiai. Persikėlus į Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) kaimą, firma pradėjo vykdyti vidaus laiptų gamybą, produkcija buvo parduodama fiziniams asmenims. Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančios gamybinės patalpos iš pradžių buvo saugomos sargų. Pastato teritorija buvo aptverta. Teritorija buvo rakinama, vartai taip pat. Vartai per kuriuos įvažiuodavo į firmos teritoriją buvo rakinama spyna, kurioje buvo kodas. Toliau buvo dar viena patalpa tai yra įėjimas į cechą, kur buvo užraktas su raktu. Ofiso kambariukai, kur laikomi dokumentai buvo rakinami raktu. Vartų spynos kodą žinojo sargai bei meistras, kuris vadovavo darbininkams bei užsakinėjo medžiagas. Liudytojas nieko nežino apie įrenginių iš Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) kaimo, vagystę, pardavimą ar pervežimą. Jam taip pat nežinoma, dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“( t. 1, b.l. 40).
Liudytojas J. A. paaiškino, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj., įsigijo maždaug prieš dešimt metų. Pastatas registruotas jo vardu, tačiau pagal panaudos sutartį pastatą jis perdavė sūnui – kaltinamajam V. A., eksploatacijai. Prieš įsigyjant pastatą, jame jokia veikla nebuvo vykdoma, tai buvo nebenaudojamas apleistas trąšų sandėlis. Ar pastate buvo saugomi buhalteriniai dokumentai, nežino, tačiau pastato priekyje buvo administracinės patalpos, kur ir buvo buhalterija (t. 1, b. l. 41-42).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-07-05 specialisto išvados Nr. 5-2/144 (t. 2, b.l. 50-57) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų matyti, jog, atsakant į klausimą, ar vadovas V. A. privalėjo pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės dokumentacijos apsaugą, konstatuota, kad: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. 1 d. nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 2 d. nurodyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 įst. Nr. IX-2084 redakcija) 10 str. 1 d. nurodyta, kad „valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo (toliau vadovas)“ ir 12 str. 1 d. nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veikos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio įsakymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1996-02-22 įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų nustatyta, kad „uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas – faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: apyvartos žiniaraščius, kasos knygas, sąskaitų, kasos orderių, mokestinių pavedimų registracijos knygas, inventorizacijos dokumentus ir kt.; prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 m. po sutarties įvykdymo; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“ (įsakymas galiojo nuo 1996-12-31 iki 2010-12-31, nuo 2011-01-01 galiojo 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė). Tuo tarpu kaltinamasis V. A. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie dingo ar buvo sunaikinti, nes dalis jų mėtėsi nesaugomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių raj., patalpose. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 2 d. nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 įstat. Nr. IX-2084 redakcija) 12 str. 2 d. nurodyta, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. VĮ Registrų centro kompiuterinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. A. paskirtas nuo 2007-02-02. Duomenų apie kito direktoriaus paskyrimą iš tyrimui pateiktų dokumentų nenustatyta. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. A. dirbo nuo 2003-05-27, atleistas iš darbo bendrovėje – 2010-04-01. Tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 1 d. nurodyta, kad „bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą“ ir 37 str. 3 d. nurodyta, kad „bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas)“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ asmens, atsakingo už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2010-04-01 nebuvo, nes V. A., būdamas vieninteliu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, iš bendrovės direktoriaus pareigų save atleido nuo 2010-04-01, tačiau kito bendrovės vadovo, kaip to reikalauja Įstatymo 19 str. 1 d., nepaskyrė. Tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. nurodyta, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“. Todėl vienintelis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. A., atleidęs save iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nepaskyręs kito asmens į šias pareigas, bei būdamas UAB „W. T.“ vadovu, turėjo užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal LR BAĮ 19 str. 2 d. ir LR dokumentų ir archyvų įstatymo 10 str. 1 d. ir 12 str. 1 d., laikantis Lietuvos archyvų departamento prie LRV direktoriaus 1996-02-22 įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (nuo 2011-01-01 pagal 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę).
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamojo V. A. neteisėta 2008-2011 m. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nes kaltinamasis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apimties ir struktūros.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. A. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda (t. 2, b.l. 96). Už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kuria kaltinamas s V. A., gali būti skiriama ir bauda.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam V. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė padarė neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 16 str., 223 str. 1 d.), kad prisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. A. anksčiau teismo teistas du kartus už tokias pat nusikalstamas veikas (t. 2, b.l. 74-75, 78-81, 84-86), yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 87-91), nusikaltimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau šiuo metu kaltinamasis dirba (t. 2, b.l. 95). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės baudos dydis ? 10 MGL (1300,00 Lt) (gerokai mažesnė negu vidutinio dydžio bauda, nustatyta už neatsargų nusikaltimą) yra tinkamas kaltinamajam (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
V. A., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.