Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ir atsakovės J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. L., I. L., Ž. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė solidariai iš atsakovų J. L., I. L. ir Ž. L., ieškovo naudai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 27 d. buvo nužudyta ieškovo motina V. P.. Tiriant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė atsakovas J. L.. Atlikus V. P. lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad jos mirties priežastis - uždusimas suspaudus kaklą kilpa. Atsakovas J. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d, padarymo, savo kaltę dėl V. P. nužudymo pripažino visiškai. Pažymi, kad nors ieškovas ir augo vaikų globos namuose, tačiau jo santykiai su motina buvo geri. Ieškovas dažnai lankydavosi motinos namuose, bendravo tiek su ja, tiek su mažuoju broliu. Ieškovas vis labiau pritapo prie mamos ir jaunesnio broliuko gyvenamosios aplinkos, su šeimos nariais jį ėmė sieti vis glaudesnis ryšys. Žinia apie mamos žūtį ieškovui buvo labai netikėta ir skaudi, kadangi mama buvo jauno, darbingo amžiaus, apie kokias nors problemas ieškovui nebuvo pasakojusi. Dar labiau ieškovas sutriko, paniro į depresiją dėl to, kad jo santykiai su mama vis gerėjo, tačiau tolimesnės galimybės ją pažinti, dalyvauti svarbiuose mamos gyvenimo įvykiuose, ieškovas negalės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėjo, jog su tėvu ryšių nepalaiko. Tuo metu, kai ieškovas sužinojo apie mamos mirtį, jis turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų, todėl susidėję sunkūs įvykiai sukėlė ieškovui daug neigiamų emocijų. Kad atsigautų po žinios, jog neteko mamos, ieškovas turėjo vartoti streso požymius, nerimą malšinančius maisto papildus. Po mamos nužudymo ieškovas negali susikaupti, susikoncentruoti veiklai, yra paniręs į gilų liūdesį. Ieškovui ypač skaudu galvojant, kad mamos gyvybė buvo atimta žiauriu būdu. Dėl negalėjimo susikoncentruoti, ieškovui tenka dažnai keisti darbus. Patirtą neturtinę žalą A. P. vertina 10 000 Eur suma.Atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie ieškinio pridėtas 2015-12-29 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. Š. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra teismo įsiteisėjęs nuosprendis, patvirtinantis J. L. kaltę, padarius jam inkriminuojamą veiką. Atsakovės teigimu, šiuo atveju nei ji, nei jos nepilnamečiai vaikai neatliko jokių įstatymo draudžiamų veiksmų ir pagrįstai mano, kad negali civilinės teisės prasme būti atsakingi už J. L. veiksmus. Nurodė, kad ieškovas gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl kompensacijos išmokėjimo į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą su atitinkamu prašymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui A. P. solidariai iš atsakovų J. L., I. L. ir Ž. L., atstovaujamo J. L., 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, kad ieškovas yra nužudytosios V. P. sūnus. V. P. mirė 2015 m. spalio 1 d. Ieškovas 2015 m. spalio 16 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54110-15 buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu patyrusiu 50 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes įtariamasis J. L. 2015 m. spalio 04 d. mirė. Iš nutarimo matyti, jog J. L. pripažino padaręs galimai nusikalstamą veiką – atėmęs gyvybę ieškovo motinai V. P.. Byloje esančiais duomenimis bei liudytojos S.M. S. parodymų, teismas nustatė, jog ieškovas nors ir gyveno Vilniaus vaikų socialinės globos namuose, tačiau su mirusia motina bendravo. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas praleido LR CK 5.63 str. nustatytą terminą pareikšti savo reikalavimus paveldėtojams, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas savo reikalavimus buvo pareiškęs įstatymo nustatytu terminu ikiteisminiame tyrime, kad terminas baigėsi dar nesibaigus ieškovo teisių gynimui ikiteisminiame tyrime, kad ieškinį pareiškė nedelsdamas po ikiteisminio tyrimo procedūrų pabaigos, kad terminas praleistas nežymiai, sprendė, jog ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, todėl praleistą terminą atnaujino. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog J. L. atėmė gyvybę V. P. ją pasmaugdamas, todėl akivaizdu, jog gyvybės atėmimas yra neteisėtas veiksmas, ir tiesioginis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių egzistuoja. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus nustatė, jog ieškovo santykiai su mirusia motina buvo artimi ir jos mirtis sukėlė emocinius išgyvenimus, todėl teismo vertinimu, jis patyrė neturtinę žalą. Tačiau, teismas pažymėjo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės apie jo turimus įsiskolinimus, nepagrindžia asmens patirtos neturtinės žalos dydžio, bet gali rodyti norą pasipelnyti, pažeidžiant pilnutinio žalos atlyginimo principą, todėl sprendė, jog ieškovas patyrė 2 500 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas A. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo ir prašo jį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas svarbiomis aplinkybės nelaikė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo sunki padėtis, mirusioji žadėjo jam padėti finansiškai. Be to, teismo manymu, asmeninių ieškovo įsipareigojimų buvimas nepagrindžia finansinių įsipareigojimų. Pažymi, kad netekęs motinos, palūžo, išgyveno stiprų susijaudinimą. Tai, kad motinos mirtis buvo ieškovui labai netikėta, ypač tai, kad auką nužudžius, jos palaikai buvo išniekinti, ieškovui buvo ir tebėra itin skausminga. Atsižvelgiant į tai, neturtinė žala įvertinta per maža suma. Atsakovė J. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė I. L. yra byloje pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o atsakovas Ž. L. yra nepilnametis, savo vaikų interesus civilinėje byloje atstovaus ji pati. Pažymi, kad apelianto teiginiai apie jį siejančius glaudžius ryšius su žuvusia motina, dėl kurios mirties jis neva patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas gyveno globos namuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu netgi nesugebėjo nurodyti, kodėl motinos jis buvo atiduotas į globos namus ir kodėl motina, turėdama iš esmės jau naują šeimą, iš minėtų globos namų jo taip ir nepasiėmė. Atsakovės teigimu, kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra susijęs su dvasiniais ieškovo išgyvenimais dėl motinos, kuri iš esmės juo nesirūpino, mirties, o būtent, turint tikslą, prisiteisus atitinkamą žalos atlyginimą, šiais pinigais grąžinti turimas skolas. Atsakovės manymu, ji ir jos šeima patyrė didesnę moralinę žalą, sužinoję apie vyro ir tėvo neištikimybę bei vėliau netekusi šios neišmatuojamos moralinės žalos atsakovei ir jos šeimai niekas neatlygino ir neatlygins. Nurodo, kad šiuo atveju tiek turtinės, tiek ir neturtinės teisės yra neatsiejamai susijusios su jos buvusiu vyru J. L. ir jos negali būti paveldimos. Šiuo atveju atsakovai neatliko jokių įstatymo draudžiamų veiksmų ir pagrįstai mano, kad negali civilinės teisės prasme būti atsakingi už J. L. veiksmus. Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ raštas tik patvirtina, kad ieškovas bendravo su motina, tačiau iš šio rašto taip ir lieka neaišku, kodėl gi ieškovas toliau augo globos namuose, kokie iš tikrųjų buvo jų tarpusavio santykiai ir kuo buvo paremtas šis bendravimas. Liudytojos M. S. parodymus teismas taip pat turėjo vertinti kritiškai, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo. Tokiu būdu, netgi teismui pripažinus, kad atsakovams, kaip J. L. įpėdiniams, tenka prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą, pagrįstai manytina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai apie artimus, glaudžius ieškovo ir jo motinos santykius ir po jo motinos mirties ieškovui sukeltus didelius išgyvenimus bei emocinį sukrėtimą ir nepagrįstai neįvertinti įrodymai apie jo sunkią materialinę padėtį, asmenines skolas.

11. Atsakovės manymu teismas praleistą įstatymo terminą atnaujino nepagrįstai, padaręs išvadą, kad termino atnaujinimas esmingai negalėjo pažeisti atsakovų teisių. Pažymi, jog pradinis ieškinys mirusiajam J. L. buvo pareikštas sekančią dieną po to, kai įpėdiniams buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, nors įrašai apie nuosavybės teisių pasikeitimą buvo išviešinti tik po 11 dienų. Tai įrodo, kad ieškovas (jo atstovas) atidžiai sekė paveldėjimo procesą ir turėjo ar galėjo žinoti, kad J. L. palikimas buvo priimtas 2015-12-09.

Atsakovė teigia, kad jos šeima patyrė didesnę žalą, sužinoję apie vyro ir tėvo neištikimybę, bei vėliau jo netekusi. Teismui pateiktame 2015-12-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad „apklausta liudytoja J. L. parodė, kad ji su J. L. yra skyrybų procese. Ji su J. L. tiesiog gyvena viename bute, bet bendro ūkio neveda, tarp jų nėra jokių santykių“. Todėl atsakovės teiginiai apie „neišmatuojamą moralinę žalą“ neatitinka tikrovės ir būtent atsakovė klaidina teismą, keisdama savo paaiškinimus. Atsakovai praturtėjo po J. L., įvykdžiusio žiaurų smurtinį nusikaltimą, mirties. Atsakovų paveldėtas turtas yra daug didesnės vertės, nei teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl, net ir atlyginę ieškovui patirtą žalą, jie neatsidurtų blogesnėje turtinėje padėtyje. Tuo tarpu ieškovui su motina galimybės bendrauti nebebus tik dėl to, kad J. L. negailestingai atėmė jai gyvybę. Atsakovė nurodo, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nėra paveldima. Ieškovas nesutinka su šiuo atsakovės argumentu. J. L. prievolė jam priklausiusiu turtu atlyginti neturtinę žalą savo pobūdžiu yra turtinė prievolė. Ši turtinė prievolė nėra išskirtinai susijusi su asmeniu, tačiau gali būti įvykdoma ir kitų asmenų.Pažymi, jog po motinos mirties ieškovas visą laiką aktyviai rūpinosi savo teisių gynyba. Ieškovas niekaip negalėjo žinoti, kad J. L. palikimas buvo priimtas 2015-12-09, kadangi ši informacija nėra viešai skelbiama. Todėl atsakovės argumentai, jog teismas praleistą įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą reikalavimui pareikšti atnaujino nepagrįstai, atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

16. Nustatyta, kad 2015-12-29 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodė, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54110-15 byloje pagal 2015-09-28 pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimo, kad V. P. buvo nužudyta. Apklaustas liudytoju A. P. nurodė, kad nuo 10 metų gyvena vaikų globos namuose, V. P. buvo jo mama, jis pas mamą nakvodavo, ji lankydavo jį vaikų namuose, duodavo pinigų. Prašė jį pripažinti nukentėjusiu, nurodė, kad jam padaryta 50 000 Eur moralinė žala. 2015-09-29 J. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas įtariamuoju, J. L. savo kaltę pripažino pilnai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, įvykdė J. L.. Atsižvelgus į tai, kad įtariamasis J. L. yra miręs, o asmens, apie kurį yra pagrindas manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, mirtis yra aplinkybė, dėl kurios procesas negalimas, ikiteisminis tyrimas dėl J. L. padarytos veikos buvo nutrauktas. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra teismo įsiteisėjęs nuosprendis, patvirtinantis J. L. kaltę, tačiau daryti išvadą, kad tik nuosprendžiu nuteistas asmuo gali būti kaltas dėl nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir daryti išvadą, ar ieškovo nurodytas asmuo, kurio veiksmais jam padaryta žala, yra kaltas dėl jo motinos gyvybės atėmimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad J. L. atėmė gyvybę V. P., ją pasmaugdamas. Atsakovė nepateikė argumentų, jog ši teismo išvada būtų nepagrįsta, taip pat išvada, kad neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo ( LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kolegija, aiškindama LR CK 6.246 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad asmens civilinės atsakomybės konstatavimas galimas ne tik tuo atveju, kai asmuo nuteisiamas už nusikaltimo padarymą, bet ir tuo atveju, kai byla nutraukiama asmens, padariusio nusikaltimą, nereabilituojančiais pagrindais.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu 50 000 Eur sumai 2015 m. spalio 16 d. nutarimu. Įtariamasis J. L. mirė 2015 m. spalio 4 d. Ta aplinkybė, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo byloje jau buvo pareiškęs ieškinį, nors ir po įtariamojo mirties, negali nulemti teisės reikalauti iš asmenų, priėmusių asmens, padariusio žalą, palikimą, jo turtinių prievolių atlyginimo. Ieškovas tapo mirusiojo kreditoriumi nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. V. P. nužudymo dienos, todėl civilinio ieškinio pareiškimo terminas arba kreditorinių reikalavimų pateikimas palikimą priėmusiems asmenims terminas reglamentuojamas paveldėjimo teisinių santykių normomis. Teismo sprendime padarytos išvados dėl aplinkybės, ar ieškovas dėl svarbios priežasties praleido 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus skolininko turto paveldėtojams, ar yra pagrindas terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino atnaujinimo, todėl jų nekartoja. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovas atidžiai sekė paveldėjimo procesą ir turėjo ar galėjo žinoti, kad J. L. palikimas buvo priimtas, negali būti vertinama kaip pagrindas atmesti ieškovo prašymą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo negalimumo, nes tai, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą J. L. atžvilgiu įsiteisėjo tik 2016-01-18 d., o ieškinį ir kartu reikalavimus kaltininko turto paveldėtojams ieškovas pareiškė 2016 m. balandžio 11 d., prieš tai buvo pateikęs ieškinį ir atsakovu nurodęs mirusįjį J. L., leido teismui daryti išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vertintina ir tai, kad ieškinio pareiškimas turto paveldėtojams asmens, kuris pripažintas įvykdžiusiu nusikaltimą ikiteisminiame tyrime, teisine prasme buvo neeilinis atvejis.

18. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovo ryšio su motina nebuvimo ir tai, ar ieškovas apskritai patyrė neturtinę žalą, atmestini, nes byloje surinkti įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovo ryšiai su motina buvo geri. Tai, kad ieškovas su seserimi praktiškai nebendrauja, įtėvio neturi, su jaunesniuoju broliu T. bendravo, kai laiką leisdavo motinos namuose, tačiau dėl didelio amžiaus skirtumo santykiai su broliu nebuvo artimi, leido daryti išvadą, kad ieškovui artimiausiu žmogumi buvo jo motina. Pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad su mama ieškovas bendravo, kad ieškovas nuolat matydavosi su motina, su ja praleisdavo savaitgalius. Tai, kad ieškovas augo vaikų globos namuose, tačiau motina jį lankydavo reguliariai kas antrą savaitgalį, leido daryti išvadą, kad ieškovo santykiai su motina buvo geri, todėl tikėtina, kad jis dėl motinos mirties patyrė išgyvenimų, neturtinės žalos. Teismo išvada, kad ieškovas A. P. dėl smurtinės motinos žūties patyrė didelius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, kas vertintina kaip neturtinė žala, pagrįsta. Tai, kad ieškovas, teikdamas ieškinį paaiškino, kad turėjo įsiskolinimų, negali būti priežastimi vertinti reiškiamą reikalavimą kaip nepagrįstą, siekiant tik turtinės naudos.

19. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad sprendime neaptarta, ar ieškovas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo neturėtų kreiptis į Nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą su atitinkamu prašymu, nėra pagrindu naikinti teismo sprendimą. Tai, kad Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas 4 straipsnis numato smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir viena iš kompensavimo sąlygų yra ta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, leidžia daryti išvadą, kad pirmiausia nukentėjęs asmuo turi kreiptis dėl žalos atlyginimo ar prievolės įvykdymo į asmenis, kurie atsakingi dėl atsiradusios žalos ar kitaip, kaip šiuo atveju, turi pareigą įvykdyti pareigą nukentėjusiajam, tačiau tik nesant galimybės iš kaltininkų turto atlyginti žalai, valstybei atsiranda pareiga kompensuoti nukentėjusiajam tokią žalą. Šiuo atveju neišnaudotos galimybės iš kaltininko turto gauti žalos atlyginimą, todėl valstybei neatsirado pareigos mokėti kompensaciją nukentėjusiajam.

20 . Ieškovo skundas teismo sprendimo dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti 7500 Eur neturtinę žalą kaip skolą iš atsakovų atmesti pagrįstai, ieškovas , nurodęs, kad jam padaryta 10 000 Eur žala dėl motinos nužudymo, nurodė, kad teismas svarbiomis aplinkybės nelaikė tai, kad jo sunki padėtis, mirusioji žadėjo jam padėti finansiškai. Šie argumentai nėra reikšmingi, nustatant, kokio dydžio neturtinė žala padaryta asmeniui artimo žmogaus nužudymu. Žalos dydį lemia ne bloga turtinė nukentėjusiojo padėtis, o dvasiniai asmens išgyvenimai, netekus artimo žmogaus. Vertinant, koks turi būti atlygintinas žalos dydis, atsižvelgtina į tai, kad vienas iš atsakovų yra nepilnametis, kuris neteko tėvo, atsakovė I. L. yra jauno amžiaus ( gim. 1998 m. ), nėra duomenų, kad po kaltininko mirties jie paveldėjo didelės vertės turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydis atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms pagal pateiktus įrodymus .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.