Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-31 · Byla Nr. ATP-75-491/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
ATP-75-491/2012
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00359-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Pažeidėjas
A. G.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-75-491/2012Proceso Nr. 4-26-3-00359-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėjas Virginijus SkaraitisPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2590 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus (2,79 ‰) girtumas). Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas cituoja skundžiamą nutarimą, pateikia byloje esančių įrodymų analizę ir teigia, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko stipriai apsvaigo, todėl įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Pažeidėjas mano, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 126 str. 4 d. Be to, Pažeidėjas teigia, kad skirdamas nuobaudą apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 30² str. nuostatas ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, jog pažeidimą padarė neįgalus (II grupės invalidas) ir sulaukęs 65 metų amžiaus asmuo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas – glaustai cituoja skundžiamo nutarimo rezoliucinę dalį, dėsto Pažeidėjo apeliacinio skundo esmę ir teigia, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Institucija nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes, todėl tinkamai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Taip pat Institucija nurodo, kad po šioje byloje padaryto pažeidimo Pažeidėjas padarė naują pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai jam ši teisė buvo atimta, už ką jam buvo paskirta 1500 litų bauda. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Institucija prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Pažeidėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 126 str. 4 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis ar sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir neigia, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nes būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Tokią savo poziciją jis iš esmės grindžia liudytojo E. G. parodymais, nes pats apie įvykį dėl girtumo teigia nieko neatsimenąs. Liudytojas E. G. apylinkės teisme iš esmės parodė, kad tai jis vairavo Pažeidėjo automobilį iki įvykio, tuo metu buvo blaivus. Abu su Pažeidėju tądien buvo pas jo močiutę (Pažeidėjo mamą), vėliau važiavo į parduotuvę pirkti jai maisto. Automobiliui įvažiavus į griovį jis bandė išvažiuoti pats, nepavykus stabdė pravažiuojantį automobilį, o šiam nesustojus, išėjo pas močiutę. Po kiek laiko grįžęs į įvykio vietą nei automobilio, nei Pažeidėjo neberado. Tada grįžęs pas močiutę paklausė jos, kur yra Pažeidėjas, tačiau šiai atsakius, kad ji nežino, sėdo į savo automobilį ir išvyko į Kupiškį (55 b.l.).

Tačiau tokius liudytojo E. G. parodymus paneigia policijos pareigūnų M. U. ir L. A. bei liudytojo I. M. parodymai. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad įvykio vietoje Pažeidėjas sakė, jog automobilį vairavo jis pats. Kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo jokių kitų asmenų, išskyrus patį Pažeidėją, ir kad pagal įvykio vietoje buvusius automobilio pėdsakus buvo matyti, kad jis bandė išvažiuoti automobiliu iš griovio, kad automobilis buvo užvestas ir t. t., patvirtino ir liudytojas I. M.. Visi minėti šie dalyviai nuosekliai teigė, kad įvykio vietoje Pažeidėjas nurodė vykstąs į Kupiškį, o ne į parduotuvę, kaip teigė liudytojas E. G.. Be to, nė vienam iš įvykio vietoje buvusių proceso dalyvių Pažeidėjas neminėjo, jog automobilį vairavo jo sūnus E. G.. Atvirkščiai, policijos pareigūnams jis nurodė, kad pats nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį (56–58 b.l.). Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tikint liudytojo E. G. parodymais apie įvykio aplinkybes, būtų sunku paaiškinti jo paties elgesį, kuomet jis, grįžęs iš močiutės ir įvykio vietoje neradęs nei girto savo tėvo, nei automobilio, visiškai nesirūpino Pažeidėju ir neieškojo nei jo, nei automobilio, o vietoje to, suvokdamas, kad Pažeidėjas dėl savo fiziologinės būklės pats grįžti į kitame rajone esančius namus negalės, sėdo į savo automobilį ir palikęs nežinia kur esantį savo tėvą grįžo į namus. Teismo manymu, toks liudytojo E. G. elgesys būtų neadekvatus jo paties nurodytai situacijai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vieni kitus papildė. Be to, nei policijos pareigūnai, nei liudytojas I. M., nėra susiję su Pažeidėju jokiais ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais) ir nėra suinteresuoti jam kaip nors pakenkti. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti jam pakenkti, savo skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą.

Tuo tarpu tiek paties Pažeidėjo, tiek ir liudytojo E. G. parodymai iš esmės prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Paminėtas liudytojas yra Pažeidėjo sūnus, kartu su pačiu Pažeidėju suinteresuotas bylos baigtimi. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai šių asmenų (Pažeidėjo ir liudytojo E. G.) parodymus iš esmės įvertino kaip Pažeidėjo gynybinę poziciją, jų siekį palengvinti Pažeidėjo teisinę padėtį ir priimdamas skundžiamą nutarimą jais nesirėmė.

Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl Pažeidėjo kaltės padarius minėtą pažeidimą konstatuoti, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d. Apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, šių išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Tačiau skundžiamas nutarimas keičiamas kitu pagrindu. ATPK 31 str. 1 d. 10 p. nustato, kad tai, jog teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų, yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Skirdamas pagrindinę ir papildomą nuobaudas šioje byloje apylinkės teismas nenustatė jokių Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimo metu Pažeidėjui buvo 65 metai, o jo darbingumas yra 35 % (25 b.l.), kas prilyginama II invalidumo grupei. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes, tačiau savo sprendimo nepripažinti jų Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe visiškai nemotyvavo (63 b.l.). Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad Pažeidėjas pažeidimą padarė esant ATPK 31 str. 1 d. 10 p. numatytai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, todėl skundžiamas nutarimas keičiamas pripažįstant jau minėtą Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jam paskirtų pagrindinės bei papildomos nuobaudų dydžius nustatant mažesnius už ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytus šių nuobaudų vidurkius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus ir būdamas neįgaliu.

Sumažinti A. G. paskirtą baudą iki 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) litų ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus