- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2-10240-996/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00611-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. I. (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 475,12 Eur žalą, kurią sudaro išieškota 294 Eur bauda ir 181,12 Eur vykdymo išlaidos, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą pakeisti jam skirtą 294 Eur baudą į 49 valandas viešųjų darbų, kuris įsiteisėjo 2016 m. kovo 20 d., antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – antstolis) vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00858 įvykdė VMI reikalavimą dėl 294 Eur baudos išieškojimo, taip pat priskaičiuodamas 181,12 Eur vykdymo išlaidas. Nurodė, kad VMI 2016 m. kovo 3 d. pranešimu dėl baudos, su kuriuo jis supažindintas nebuvo, o vėliau 2016 m. gegužės 25 d. išduodama vykdomąjį dokumentą ir atiduodama vykdyti antstoliui padarė klaidą, nes bauda jau buvo pakeista į viešuosius darbus, todėl, ieškovo manymu, yra akivaizdu, kad perduodant antstoliui neegzistuojančiu pagrindu (klaidingą) vykdomąjį dokumentą, VMI sukėlė jam finansines pasekmes, padarydama jam žalą dėl išieškotų 294 Eur baudos ir 181,12 Eur vykdymo išlaidų. Teigė, kad VMI nusprendė priverstinai išieškoti baudą, kurios mokėjimui nėra pagrindo. Pažymėjo, kad jis, pasitikėdamas teismais ir teisiniu reguliavimu, kad teismų nutartys ir sprendimai privalomi visoms institucijoms ir asmenims (tame tarpe ir VMI), pagrįstai tikėjosi, kad VMI yra prisijungusi prie teismų sistemos EPP ir gauna ją liečiančias teismų nutartis ir sprendimus; teisės aktai neįpareigoja jo informuoti VMI apie tai, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Paaiškino, kad apie prievarta nuskaitytas lėšas jis sužinojo tik 2019 m. lapkričio mėnesį ir kreipėsi į VMI dėl klaidos atitaisymo, išieškotųjų lėšų sugrąžinimo ir žalos, padarytos nepagrįstai vykdant negaliojantį dokumentą, atlyginimo, 2019 m. gruodžio 31 d. VMI jį informavo, kad laukia atsakymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato ir gavusi atsakymą spręs lėšų grąžinimo klausimą, tačiau iki šiol VMI jam lėšų negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad VMI iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) 2016 m. kovo 3 d. gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovui 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą, kurios sumokėjimo terminas 2016 m. balandžio 9 d., apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą VMI internetinės svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI ieškovui buvo pateiktas 2016 m. kovo 3 d. pranešimas, o neturint duomenų apie baudos už administracinį nusižengimą pakeitimą viešaisiais darbais, 2016 m. balandžio 19 d. buvo paskelbtas pranešimas apie nesumokėtą prievolę (294 Eur baudą už administracinį nusižengimą), nesumokėjus baudos už administracinį nusižengimą ir negavus pranešimo iš ANR apie baudos už administracinį nusižengimą pakeitimą viešaisiais darbais, VMI 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą iš turto, su kuriuo ieškovas supažindintas paskyroje Mano VMI, sprendimas išieškoti baudą už administracinį nusižengimą iš turto 2016 m. gegužės 25 d. perduotas vykdyti antstoliui, antstolis sprendimą įvykdė ir 2019 m. rugsėjo 6 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 294 Eur sumą. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) protokolą surašė ir duomenis apie administracinį nusižengimą į ANR turėjo suvesti Vilniaus apskrities VPK; VMI, priimdama 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo duomenų apie ieškovui paskirtos baudos pakeitimą viešaisiais darbais, nes šie duomenys nebuvo suvesti į ANR, VMI informaciją apie tai, kad paskirta bauda yra pakeista viešaisiais darbais, sužinojo tik 2019 m. gruodžio 6 d. gavusi ieškovo skundo, adresuoto Vilniaus apskrities VPK, kopiją, gavusi šią informaciją, VMI inicijavo ANR duomenų patikslinimą, VMI per ANR sąsajas duomenis, kad ieškovui paskirta bauda pakeista į viešuosius darbus, gavo tik 2020 m. kovo 5 d. VMI 2020 m. kovo 5 d. gavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto rašto kopiją, kuriame nurodyta, kad ieškovas nemokamų viešųjų darbų neatliko, todėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo ieškovui paskirtas 49 valandas nemokamų viešųjų darbų pakeisti į baudą. Mano, kad VMI, vykdymą teismo paskirtos baudos išieškojimą, elgėsi rūpestingai, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų, ieškovas buvo informuojamas apie VMI atliktus veiksmus, VMI, neturėdama informacijos apie tai, kad ieškovas atliko paskirtus viešuosius darbus, bei žinodama, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas prašo teismo ieškovui paskirtas 49 valandas nemokamų viešųjų darbų pakeisti į baudą, pagrįstai negrąžino ieškovui 294 Eur išieškotos baudos ir 181,12 Eur vykdymo išlaidų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti visiškai. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, už padarytą pažeidimą jam paskiriant 294 Eur baudą, tuo pačiu nutarimu teismas paskirtą baudą pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigodamas juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, teismo priimtas nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 20 d. Nurodė, kad iš ANR duomenų matyti, jog 2016 m. vasario 29 d. teismo nutarimo nuorašas 2016 m. kovo 3 d. buvo įkeltas į ANR, taip pat suvesti duomenys apie tai, jog paskirta bauda buvo pakeista į nemokamus viešuosius darbus (priešingu atveju, t. y. duomenų neįvedus į ANR, VMI neturėtų informacijos apie ieškovui paskirtą nuobaudą). Pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 334 straipsnio nuostatas, pažeidėjas, kuris vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, privalo sumokėti ankstesniu nutarimu jam paskirtą baudą ar jos dalį, už kurią nebuvo atlikti nemokami viešieji darbai, šiuo atveju įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų atlikimas, teikimu sprendimą priima organas (pareigūnas), paskyręs nemokamus viešuosius darbus, tačiau 2016 m. gegužės 25 d. tokio sprendimo nebuvo, todėl VMI neturėjo teisėto pagrindo pradėti priverstinį baudos išieškojimą. Teigė, kad Vilniaus apskrities VPK neturi duomenų, kokio turinio pranešimą (pabrėžtina – automatinį) VMI gavo iš ANR, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojo dokumento galią turi ne sistemos pranešimas, o įsiteisėjęs nutarimas (šiuo atveju – teismo) administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl mano, kad turi būti atmestas VMI atsiliepimo argumentas, jog 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu VMI neturėjo duomenų apie ieškovui paskirtos baudos pakeitimą viešaisiais darbais, kadangi, pirma, minėto sprendimo priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo nuorašas neabejotinai buvo įkeltas į ANR, antra, preziumuotina, jog sprendimus dėl priverstinio administracinės nuobaudos vykdymo priima ne sistema, o tam įgaliotas pareigūnas, kuris privalo susipažinti su nutarimu skirti administracinę nuobaudą bei įvertinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, ir trečia, paskirta piniginė bauda buvo pakeista į nemokamus viešuosius darbus tuo pačiu nutarimu, o ne atskiru vėliau priimtu procesiniu dokumentu. Nurodė, kad VMI, tinkamai neįvertinusi ANR esančių duomenų, nesusipažinusi su 2016 m. vasario 29 d. teismo nutarimu ir nesuėjus viešųjų darbų įvykdymo terminui, savo iniciatyva 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo ieškovui padarydama turtinę žalą, kurią turi atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalimi (esant visų šalių sutikimams dėl rašytinio bylos nagrinėjimo) dėl COVID-19 situacijos šalyje bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovui administracinę nuobaudą – 294 Eur baudą ir kartu tuo pačiu nutarimu paskirtą 294 Eur baudą pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d., VMI 2016 m. kovo 3 d. surašė ieškovui adresuotą pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą, VMI 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą, antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00858 įvykdė VMI reikalavimą dėl 294 Eur baudos išieškojimo, taip pat išieškojo ir 181,12 Eur vykdymo išlaidas, 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą su teikimu prašydamas pakeisti ieškovui paskirtą administracinę nuobaudą į kitą ir nurodė, kad ieškovas neatliko nemokamų viešųjų darbų ir nesumokėjo baudos, teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi tokio prašymo netenkino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ATPK 304 straipsnyje nustatyta, kad pažeidėjas, kuris vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, privalo sumokėti ankstesniu nutarimu jam paskirtą baudą ar jos dalį, už kurią nebuvo atlikti nemokami viešieji darbai. Šiuo atveju įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų atlikimas, teikimu sprendimą priima organas (pareigūnas), paskyręs nemokamus viešuosius darbus.
Kaip jau teismo nustatyta aukščiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovui administracinę nuobaudą – 294 Eur baudą ir kartu tuo pačiu nutarimu paskirtą 294 Eur baudą pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d., VMI 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą, tačiau, akivaizdu, šio VMI sprendimo priėmimo metu buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ir nebuvo priimtas joks sprendimas dėl baudos sumokėjimo neatlikus viešųjų darbų (tuo labiau, viešųjų darbų atlikimo terminas nebuvo suėjęs), vadinasi, VMI neturėjo pagrindo pradėti priverstinį baudos išieškojimą. Nors VMI teigia, kad į ANR nebuvo suvesti duomenys apie baudos pakeitimą viešaisiais darbais, tačiau, pastebėtina, dėl to nebuvo priimtas joks kitas nutarimas, o būtent tuo pačiu nutarimu teismas skyręs baudą, ją pakeitė į viešuosius darbus, be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė Vilniaus apskrities VPK, vykdomojo dokumento galią turi ne sistemos pranešimas, o įsiteisėjęs teismo nutarimas. Taipogi, sutiktina su ieškovo teiginiu, jog joks teisės aktas neįpareigoja jo informuoti VMI apie priimtą teismo nutarimą. Pažymėtina, kad VMI, prieš priimdama 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą, turėjo pareigą susipažinti su teismo nutarimu, bet, akivaizdu, VMI tinkamai neįvertino ANR duomenų, nesusipažino su teismo nutarimu ir nesant sprendimo dėl baudos sumokėjimo neatlikus viešųjų darbų (net nesuėjus viešųjų darbų atlikimo terminui) savo iniciatyva priėmė 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą ir perdavė antstoliui vykdymui, kurį pastarasis įvykė ir išieškojo iš ieškovo 294 Eur baudą ir 181,12 Eur vykdymo išlaidas. Pastebėtina, kad nėra duomenų, jog net iki pat šios dienos skirti viešieji darbai ieškovui būtų pakeisti į baudą. Vadinasi, dėl VMI neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta iš viso 475,12 Eur turtinė žala. Kartu pastebėtina ir tai, kad pati VMI negali nuspręsti, jog pagal jos duomenis ieškovas neatliko viešųjų darbų, todėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimą laikyti kaip teisėtai atliktą, nes tai nėra VMI pareiga (nes ne VMI buvo paskyrusi viešuosius darbus) pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, (įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų atlikimas, teikimu sprendimą priima organas (pareigūnas), paskyręs nemokamus viešuosius darbus).
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl valstybei, atstovaujamai VMI, pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Byloje nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio valstybei, atstovaujamai VMI, nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl 475,12 Eur turtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, 475,12 Eur turtinę žalą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, ieškovo sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį. Kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Kadangi ieškovas iš viso buvo sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 15 Eur, likusi dalis sumokėto žyminio mokesčio – 8 Eur permoka, ieškovui grąžinama, informuojant, kad žyminį mokestį grąžina VMI remdamasi teismo sprendimu.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. I. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) 475,12 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir dvyliko euro centų) turtinę žalą ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8 Eur (aštuonių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2020 m. kovo 6 d., išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.