Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1254-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo; trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „Kretingos maistas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“ sąlygų 1 priedo „Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas, apie kurias ieškovas buvo informuotas perkančiosios organizacijos 2012 m. kovo 27 d. CVP IS pranešimu, ir ex officio įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustačiusi maitinimo paslaugų kainos apskaičiavimo modelį, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją dėl pirkimo sutarties sudarymo, taip pat pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei viešųjų pirkimų tikslą.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties, kol nebus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad moksleivių maitinimo paslauga yra susijusi su viešuoju interesu. Šis interesas nėra mažiau vertingas negu būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismo nuomone, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neadekvačių jų paskirčiai neigiamų pasekmių, jas pritaikius būtų pažeistas ekonomiškumo principas ir viešasis interesas. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, tačiau šiuo atveju, t. y. kai ginčas kilo dėl atitinkamos savivaldybės teritorijoje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo teisėtumo, teismo nuomone, pirmiausia turi būti užtikrinamas proporcingumo principas, nes bent laikinai sustabdžius bendrojo lavinimo mokinių maitinimo paslaugos teikimą ir įpareigojus atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties, galimos tokios neigiamos pasekmės, kurios būtų neproporcingos ieškovo galimiems nuostoliams. Teismas konstatavo, kad siūlomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bet kuriuo atveju galima teigti, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas daro neigiamą įtaką viešajam interesui, tačiau įstatymų leidėjas nustato specialų reguliavimą, kad vykdant viešuosius pirkimus ir tuo tenkinant viešuosius poreikius (interesą), vis dėlto galimas viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas, kaip priemonė, leidžianti realiai ir veiksmingai įvykdyti teismo sprendimą iki pirkimo procedūrų pabaigos. Viešojo intereso apsauga viešųjų pirkimų ginčų atvejais yra susijusi ir su paties viešųjų pirkimų reguliavimo tikslo ir principų užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje yra reali grėsmė, kad atsakovas su viešųjų pirkimų tikslų neatitinkančiu tiekėju sudarys pirkimo sutartį. Ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju bus apsunkinta galimybė ieškovą ir atsakovą grąžinti į pradinę padėtį arba ji taps išvis neįmanoma. Ieškovo nuomone, pirkimo procedūrų sustabdymas nepažeistų viešojo intereso, o, atvirkščiai, jį apsaugotų.

2. Esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, ieškovas turėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kuri nėra labai didelė, pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamos sumos yra labai nedidelės ir jokiu būdu nepadengia realiai patirtų nuostolių. Draudimas sudaryti pirkimo sutartį atsakovo vykdymo pirkimo metu yra ieškovo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl pirkimo sąlygų ir procedūrų pažeidimo, kol pirkimo procedūros dar nepasibaigusios ir nėra sudaryta pirkimo sutartis. Priešingu atveju, ieškovo teisėtų interesų gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma.

3. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tai suponuoja būtinumą įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Analizuojant Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus, pažymėtina, kad šis teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytos pirkimo procedūros, yra teisėta (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-738/2011). Tiekėjų teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti įpareigoti perkančiąja organizaciją nesudaryti pirkimo sutarties yra svarbi, nes pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis. Pagrindinis teismo argumentas, kad dėl atsakovo įpareigojimo nesudaryti pirkimo sutarties kils neigiamos pasekmės, kurios būtų neproporcingos ieškovo galimiems nuostoliams, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas neprašo stabdyti visų pirkimo procedūrų ar stabdyti šiuo metu atsakovui kito tiekėjo teikiamų mokinių maitinimo paslaugų. Teismas klaidingai suprato prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jų prasmę. Ieškovas pritaria, kad bet koks moksleivių maitinimo sustabdymas galėtų sukelti neigiamas pasekmes, tačiau atkeiptinas dėmesys, jog ši paslauga teikiama nenutrūkstamai iki paaiškės konkurso laimėtojas. Šiame pirkime ketinama pasirašyti kitą ilgalaikę pirkimo sutartį, kuri galios 36 mėnesius, todėl itin svarbu, kad tokios trukmės sutartis būtų sudaryta teisėtai. Be to, atsakovas savo veiklos vykdymui reikalingų maitinimo paslaugų poreikį gali patenkinti ne neteisėtu būdu skubiai sudarydamas pirkimo sutartį, o sudarydamas laikiną pirkimo sutartį, kuri galios tol, kol vyks bylos nagrinėjimas, ar pratęsdamas anksčiau sudarytas sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo. Atsakovas turi teisę įvykdyti skubų viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų (apklausos) būdu laikinam reikalingų paslaugų įsigijimui (VPĮ 92 straipsnis).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas. Lietuvos teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nuosaikingai ir aiškiai susiformavusi, o būtent, pritaikius minėtas priemones būtų pažeistas viešasis interesas, t. y. nutrūktų nemokamas mokinių maitinimas, kas sąlygotų tokias neigiamas pasekmes, kurios būtų neproporcingos ieškovo galimiems nuostoliams. Pažymėtina, kad pagrindinė žala šiuo atveju atsirastų ne atsakovui, o tretiesiems asmenims, o būtent – mokiniams.

2. Dėl ieškovo teisėtų interesų teisminės gynybos pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, kas sąlygoja visų įmanomų neigiamų pasekmių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įvertinimą. Be to, apeliantas nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad buvo pažeistos viešojo pirkimo procedūros.

3. Apeliantas pateikia teismų praktiką, kaip nurodo pats apeliantas, sprendžiant analogiško pobūdžio klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto cituojamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl apelianto pozicijos, kad atsakovas galėtų laikinai įsigyti reikalingas paslaugas neskelbiamų derybų būdu, pažymėtina, jog nėra garantijų, kad kiti dalyviai neginčys tokio pirkimo rezultatų, be to, tai būtų dirbtinis konkursas, sąlygotas bylos nagrinėjimo, dėl ko tokių paslaugų teikimo laikotarpį bei jo pagrįstumą būtų sunku apibrėžti. Dėl šių motyvų nepagrįstas apelianto argumentas, kad būtų galima pratęsti anksčiau sudarytas sutartis dėl maitinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įvertinus perkamų paslaugų pobūdį ir tai, kad užtikrinant viešąjį interesą jos turi būti teikiamos nepertraukiamai, pagrįstai galima teigti, jog šių priemonių taikymas kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu šių priemonių netaikymas, nes tokiu atveju gali būti sutrikdyta normali mokyklų veikla, nukentės mokinių poreikiai. Apeliantas, ginčydamas viešojo pirkimo procedūras, siekia tik asmeninių tikslų. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas dėl tinkamo mokinių maitinimo organizavimo šiuo metu yra svarbesnis negu viešasis interesas garantuoti viešųjų pirkimų procedūrų tinkamą įvykdymą.

2. Apelianto argumentai dėl galimai neefektyvių kitų jo teisių gynybos būdų negali paneigti šioje byloje egzistuojančio viešojo intereso, todėl jie nėra pakankami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nenurodė naujų reikšmingų aplinkybių, o tik kitaip aiškino viešojo intereso sampratą. Tai, kad apeliantas ginčija perkančiosios organizacijos veiksmus, dar nereiškia, jog pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra išimtinė priemonė, kuri taikoma, kai stabdyti procedūras yra ekonomiškai tikslinga. Apelianto nurodomas viešojo pirkimo būdas – neskelbiamos derybos gali būti taikomos nenumatytais atvejais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovui mokinių maitinimo paslaugų poreikis buvo žinomas ir tai negali būti laikoma ypatingos skubos atveju.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priimta motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo vykdomo viešojo pirkimo objektas – moksleivių nemokamo maitinimo paslaugos – yra susijęs su viešuoju interesu, todėl įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties pažeistų viešąjį interesą. Apelianto teigimu, viešasis interesas reikalauja, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo reikalavimų, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kurias grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.

Bylos duomenimis, atsakovas vykdo viešąją pirkimą „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras arba įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, CPK 423⁷ straipsnis) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Tik nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų arba įpareigojimo perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties taikymo moksleiviai neteks nemokamo maitinimo paslaugų, galima laikyti, jog prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sustabdžius pirkimo procedūras arba įpareigojus perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties Plungės rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams nutrūktų nemokamas maitinimas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad užsitęsus šiam ginčui atsakovas moksleivių nemokamo maitinimo paslaugų poreikį gali patenkinti sudarydamas laikiną pirkimo sutartį, kuri galios tol, kol vyks bylos nagrinėjimas, ar pratęsdamas anksčiau sudarytas sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo. Be to, atsakovas turi teisę įvykdyti skubų viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu laikinam reikalingų paslaugų įsigijimui. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, sutrukdys nemokamo maitinimo paslaugų moksleiviams teikimą ir tokiu būdu pažeis viešąjį interesą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės – įpareigoti perkančiąją organizaciją Plungės rajono savivaldybės administraciją nesudaryti pirkimo sutarties viešajame pirkime „Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos“, kol nebus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.