Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria L. V. skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimo panaikinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas 2012 m. rugsėjo 17 d. L. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, esančioje privačioje miško valdoje (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) priklausančioje I. V., būdamas miško valdos savininkės įgaliotuoju asmeniu, 2012 metais organizavo miško kirtimą, kurio metu neteisėtai per du atvejus nukirto augančių medžių: pirmuoju - birželio mėn. pradžioje - iškirto 8,194 m³ medienos, antruoju - rugpjūčio mėn. pradžioje - iškirto 26,454 m³, medienos. Abiem atvejais be leidimo ir nepranešęs apie šių medžių kirtimą Valstybinei miškų tarnybai iš viso nukirto 34,648 m³ augančių medžių, medieną iš miško ištraukė ir išvežė. Tuo L. V. pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., ir 21 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d.

Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas 2012 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. V. pripažino kaltu padarius ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę subendrintą 2500 Lt baudą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu L. V. skundu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi pažeidimų jis nepadarė.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi L. V. skundą atmetė, nutartyje teismas konstatavo, jog L. V. už medžių nukirtimą (kirtimo organizavimą), kurių kirsti jis leidimo neturėjo nubaustas pagrįstai.

L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo nutartimi bei Institucijos priimtu nutarimu, kadangi jis jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė. Apelianto teigimu, abiem atvejais jis turėjo leidimus kirsti mišką. Leidimą kirsti mišką Nr. 089518, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. birželio 5 d., būtent tą pačią dieną išdavė Valstybinių raiškų tarnybos vyresnysis specialistas E. M. Vadovaujantis 2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymu Nr. Dl-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ 42.2 p. „Pagrindiniams miško kirtimams naudojami valksmai, prakirsti vykdant ugdomuosius miško kirtimus, arba Įrengiami nauji valksmai. Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 % biržės ploto. Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai . 43 punktu „Atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržėse iš valksmų leidžiama iškirsti ne daugiau 50% bendro medyno iškertamo tūrio“. 44 p. „Važiuoti ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima nuvažiuoti nuo valksmų užtikrinant gyvybingo pomiškio išsaugojimą“. Anot L. V., jis siekdamas nepažeisti Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-79, 42.2; 43; 44 punktų reikalavimų, vykdant plynąjį pagrindinį miško kirtimą, įsirengė būtent valksmą, kurios įrengimui buvo iškirstas ir 8,194 m³ medienos. Jokiame kitame normatyviniame akte nėra aptartos taisyklės apie kokius tai dar papildomus derinimus, ar papildomų leidimų įsigijimus, įsirengiant valksmas, išskyrus Miško, kirtimo taisyklėse, todėl šiuo atveju, jo nuomone, jis nepažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20; 21 punktų. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 21 p. nurodo, kad „Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis“.

Pažymi, kad leidimą kirsti mišką Nr. 089536, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 31 d., būtent tą pačią dieną išdavė Valstybinių miškų tarnybos vyresnysis specialistas, E. M. Vykdant šį kirtimą, jis pastebėjo, kad yra 15 eglių, kurių yra nuo vėjo nulūžusios viršūnės, t. y., šios eglės yra priskiriamos vėjalaužoms. Pasak apelianto, jis vadovaudamasis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20; 20.2 p. pastarąsias nupjovė ir išvežė, kadangi vadovaujantis aukščiau minėtų taisyklių punktais leidimas nėra reikalingas, ir už šitokį kirtimą administracinė atsakomybė neatsiranda. Tuo tarpu pareigūnas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad rėmėsi tais faktais, jog ant žemės, kirtavietėje rado paliktas šakas, iš kurių išsidėstymo ir nustatė apie medžių stovį, visa tai prieštarauja logikai, kadangi pagal paliktas šakas buvo nuspręsta koks yra medžių stovis.

Be to, patikrinimas atliktas jam nedalyvaujant. Taip pat nurodo, kad Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. kurio, pažeidimu jis yra kaltinamas, yra išvardinta, kokiais atvejais nėra reikalingas leidimas kirsti mišką, todėl šio punkto pažeidimas iš viso yra neįmanomas. Be to, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodytas konkretus Nuostatų 20 punkto papunktis, todėl neaišku, kuo jis yra kaltinamas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismui jis pateikė 2004 m. minėtų sklypų miško taksoraštį, iš kurio akivaizdžiai matosi kokio tūrio tuo metu buvo medžiai, ir, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, negalėjo per aštuonis metus medžiai priaugti tokio tūrio, koks pateikiamas, neteisėtai nupjautų medžių žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), medienos tūrio skaičiavimo lentelėse. Apskaičiuojant medienos tūrį, reikia žinoti du būtinus dydžius – kelmo plotį/medžio storį ir medžio aukštį, apie šiuos duomenis administracinėje byloje neužsimenama, todėl tikėtina, kad jam inkriminuojamų nukirstų medžių tūris yra ženkliai mažesnis nei pateiktas, lentelėje, juolab medžių viršūnės buvo pažeistos, todėl skaičiavimus nebuvo tikslo atlikti.

L. V. teigimu, 2012 m. rugpjūčio 29 d. jis, ir jo žmona pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) biure, sklypą kurio miškų ūkio paskirtis, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pardavė V. Č. 2012 m. rugsėjo 12 d. jis gavo šaukimą iš kurio sužinojo, kad jau ne jam priklausantį žemės sklypą, 2012-09-05, tikrino Valstybinės miškų tarnybos, Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyr. specialistas K. B., ir nustatė miško kirtimų pažeidimus. 2012-09-17 jam nuvykus pas aukščiau nurodytą pareigūną, jis pastarajam paaiškino, kad minėtas sklypas patikrinimo metu jam jau nepriklausė, o iškirsti medžiai buvo vėjalaužos, kurių buvo nulūžusios viršūnės. Su jam pateiktu kelmų matavimo ir kirtavietės tikrinimo aktu jis nesutiko, kadangi šis aktas surašytas ne jam priklausančiame sklype, kuriame jis jokių juridinių įsipareigojimų nebeturėjo.

Apelianto nuomone, taip pat buvo pažeista ir Nuostatų 32.8 punkte įtvirtinta jo, kaip buvusio miško savininko, teisė dalyvauti kartu su privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiais pareigūnais, kai buvo tikrinama jo buvusio miško valda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visiškai nenurodytas nukirstų medžių kiekis, rūšis, o tik nurodoma kubatūra, kuri iš tiesų kiekvieno medžio yra skirtinga, kas atsiliepia ir skiriamos baudos dydžiui, bei padarytos žalos įvertinimui. Pažymi, kad jo kirtavietėje, kurioje jis vykdė miško kirtimą, nebuvo tokio kiekio ir tokių didelių medžių, kurie galėtų sudaryti tiek daug, tariamai nukirstos medienos, matuojant kubiniais metrais. Be to, teisminio nagrinėjimo metu, pareigūnai negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu jis buvo 2012 m. liepos 31 d. priverstas pildyti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kurį įregistravo Nr. 258, jeigu toks pranešimas nėra visiškai jokiu šiuo metu galiojančiu įstatymu reglamentuotas, tuo tarpu tokie dokumentai kaip įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, visiškai niekur neregistruoti, pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto reikalavimus „Dokumento registravimas - dokumento įtraukimas į apskaitą, suteikiant jam atskirą numerį ir taip užtikrinant jo oficialumo įrodymą. Visa tai įrodo, jog jo veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 62¹ str. 2 d., 62 str. 2 d., dalyje įvykio ir sudėties.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. V. kaltė, padarius ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta, veikos kvalifikuotos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties bei Institucijos nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo.

ATPK 62¹ str. 2 d. inter alia numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Pagal ATPK 62² str. 2 d., savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 iki 4000 Lt su traukimo ar vežimo priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d. numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.6 p.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime, esančioje privačioje miško valdoje, nuosavybės teise (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) priklausančioje I. V., L. V. būdamas miško valdos savininkės įgaliotuoju asmeniu, organizavo miško kirtimą. Miško savininkei I. V. buvo išduoti leidimai kirsti mišką – leidimas Nr. 089518, kuris galiojo nuo 2012 m. birželio 5 d., kuriuo leista kvartalo 20/9, 20/9b sklypuose iškirsti apytiksliai 210 ktm medienos. Pagal šį leidimą buvo nustatyta kirtimo paskirtis – plynasis pagrindinis miško kirtimas (b. l. 14), ir leidimas Nr. 089536, kuris galiojo nuo 2012 m. liepos 31 d. ir kuriuo leista kvartalo 18/6a sklype iškirsti apytiksliai 19 ktm medienos (b. l. 15). Pagal šį leidimą buvo nustatyta kirtimo paskirtis – einamasis kirtimas. 2012 m. rugsėjo 5 d. Institucijos pareigūnui patikrinus miško valdą, nustatyta, jog 10 vnt. medžių, kurių medienos tūris yra 8,194 m³, nupjauti ne plyno kirtimo biržėje, tačiau 9b sklypo vakarinėje dalyje, tai yra pagrindinio atrankinio kirtimo sklype (biržėje), besiribojančiame su plynosios biržės sklypu Nr. 9a.

Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-79 43 p., numato, kad atrankinių pagrindinių miško kirtimų biržėse iš valksmų leidžiama iškirsti ne daugiau kaip 50 proc. bendro medyno iškertamo tūrio, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog L. V. šią nuostatą pažeidė.

Leidimu kirsti mišką Nr. 089518 20-ojo miško kvartalo 9b sklype atrankiniu kirtimu leista nukirsti Institucijos specialisto atrinktus ir kirtimui paženklintus medžius: pušis – 6 vnt., drebules – 2 vnt. ir beržus – 12 vnt., kurių likvidinės medienos tūris yra 7,474 m³. Šiame sklype yra prakirsti iš viso 2 valksmai, iš kurių vienas (8,194 m³), taigi konstatuota, jog neteisėtai prakirstas nebrandaus medyno (sklypo Nr. 9b) vakariniu pakraščiu. Palyginus medienos, leistos iškirsti, tūrius ne valksmuose (7,474 m³) ir iškirstos tik viename valksme (8,194 m³), akivaizdu, kad yra nesilaikyta Miško kirtimų taisyklių 43 p. reikalavimų., t. y. iš valksmų iškirsta daugiau kaip 50 proc. bendro medyno iškertamo tūrio. Esant tokiam iškertamos medienos santykiui, valksmai šiuo atveju negalėjo būti kertami.

Taigi nors apeliantas skunde tvirtina, kad turėjo leidimus kirsti mišką, tačiau pažymėtina, jog pažeidimai fiksuoti už iškirtimą tų medžių, kurie leidimuose kirsti nebuvo numatyti. Neginčijamai nustatyta, jog pirmuoju atveju, 20 miško kvartalo sklype Nr. 9b L. V. neteisėtai nukirto 10 augančių medžių, kurių medienos tūris yra 8,194 m³. Šie medžiai nukirsti ne valksme vykdant plynąjį pagrindinį miško kirtimą, priešingai nei skunde tvirtina apeliantas, tačiau atrankinio kirtimo sklype Nr. 9b, besiribojančiame su plynosios biržės sklypu Nr. 9a. Šį faktą Institucijos specialistas neabejotinai nustatė ir tai konstatavo 2012 m. rugsėjo 5 d. kirtavietės tikrinimo ir kelmų matavimo akte, be to šį faktą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas V. Č.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog L. V. pagrįstai nubaustas už tai, jog abiem atvejais be leidimo ir nepranešęs apie medžių kirtimą Valstybinei miškų tarnybai iš viso nukirto 34,648 m³ augančių medžių, medieną iš miško ištraukė ir išvežė.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra netiksliai nurodyta pažeidimo esmė, nenurodyti medžių kiekiai bei rūšys. Tuo aspektu pasakytina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, o byloje yra pateikti išsamūs duomenys apie matuotus medžius.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jis einamojo kirtimo sklype (Nr. 6) pastebėjęs 15 vnt. eglių nulūžusiomis viršūnėmis, todėl jas nupjovęs ir išvežęs be leidimo ir be pranešimo Institucijai, kadangi, apelianto manymu, leidimas tam nebuvo privalomas atmestinas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas pažymi, kad vykdyti sanitarinį kirtimą (šiuo atveju taip teigia apeliantas, jog medžiai buvo vėjolaužos), vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.3 p. ir 21 p. galima tik raštu pranešus Institucijai apie ketinimą kirsti tokius medžius, tačiau bylos medžiaga liudija, jog tai padaryta nebuvo. Būtina pabrėžti ir tai, jog vėjolaužoms priskiriami tie medžiai, kurių nulaužtas stiebas su šakų vainiku, o ne medžių viršūnės kaip bando įtikinti teismą L. V.

Dėl apelianto teiginių, jog pažeidimo vietos patikrinimas atliktas netinkamai, t. y. jog pareigūnas galimai neteisingai paskaičiavo nupjautų medžių tūrį, pasakytina, jog jie tik subjektyvi, jokiais įrodymais neparemta, L. V. nuomonė. Be to, iš neteisėtai nupjautų medžių miško valdoje, esančioje Tauragės girininkijos 18 ir 20 miško kvartaluose, kadastriniame žemės sklype, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kirtavietės tikrinimo ir kelmų 2012 m. rugsėjo 5 d. matavimo akto matyti, jog L. V. su matavimo rezultatais sutiko ir savo sutikimą patvirtino parašu (b. l. 31-33).

Nors L. V. ginčydamas Institucijos nutarimą, skunde nurodo, jog patikrinimas buvo atliktas šališkai, jam nedalyvaujant, tačiau pastebėtina, jog šaukimas jam buvo įteiktas tinkamai. Be to, liudytojas E. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad L. V. buvo kviestas pakartotinai nuvykti į mišką ir dar kartą viską patikrinti, tačiau L. V. tai daryti atsisakė, nes pažeidimo apskritai neginčijo. Pastebėtina ir tai, jog Institucijos pareigūnui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, L. V. pripažino, kad nupjovė sveikus medžius ir dėl to gailėjosi, tačiau nagrinėjant skundą teisme savo parodymus jis pakeitė iš esmės.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. kaltė dėl ATPK 62¹ str. 2 d. ir 62² str. 2 d. nustatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Institucijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² str. 1 d. 1 p. , teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.