Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovės A. S. ir trečiojo asmens A. S. atsakovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei A. S., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. S., atsakovės priešieškinį ieškovei dėl prievolės pripažinimo asmenine prievole, trečiasis asmuo A. S., ir trečiojo asmens priešieškinį ieškovei dėl netesybų sumažinimo, trečiasis asmuo A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš solidarios atsakovės A. S. 41842,10 Lt skolos, 8400,00 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad A. S. pagal 2009-11-20 sutartį iš ieškovės pasiskolino 56000 Lt, užtikrinant prievolės įvykdymą buvo įkeistas atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantis butas. 2011-01-10 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, 2011-03-10 nutartimi nutarta už skolas parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. 2011-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi konstatavo, kad likusi nepadengta skolininko A. S. skola pagal 2009-11-10 sutartį yra 41842,10 Lt. Pagal paskolos sutartį skolininkas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 280 Lt į dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už 30 dienų (280 x 30 d.=8400 Lt). Ieškovas pažymėjo, kad ieškinys reikštinas tik solidariai atsakovei, nes nepadengta skolos dalis išieškoma iš skolininko A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00485. Vadovaujantis LAT išaiškinimu išieškojimas bus vykdomas iš trečiojo asmens turto, nes nebuvo patenkinti ieškovės reikalavimai pardavus įkeistą turtą. 2011-11-14 teismo nutartis turi prejudicinę galią ir kartu yra vykdomasis dokumentas, be to, šioje nutartyje jau yra konstatuotas trečiojo asmens skolos likutis (b.l. 81-83).

Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei A. S. priklausančio turto areštas, neviršijant 50242,10 Lt reikalavimo sumos (b.l. 19-20).

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti, kad prievolė pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-11-20 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė trečiojo asmens prievole; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė nėra susijusi su jokiais paskoliniais santykiais ir neatsako solidariai pagal trečiojo asmens prievoles ieškovei. Pačioje 2011-11-14 teismo nutartyje nurodyta, kad likusi nepadengta skola yra skolininko A. S., atsakovė nėra įvardinta skolininke. Paskolos sutartis nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, sutartyje atsakovė neapsirašė, nebuvo laiduotoja. Hipotekos lakšte skolininku taip pat nurodytas tik trečiasis asmuo, hipotekos lakšte atsakovė pasirašė tik kaip įkeičiamo turto savininko sutuoktinė. Pridedami dokumentai patvirtina, kad 56000 Lt suma buvo reikalinga trečiojo asmens giminaitei V. K., kuri turėjo skolų. Atsakovė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką yra suformuota taisyklė: nepateikus įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole (b.l. 99-102).

Trečiasis asmuo pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-16635-144/2011 nustatytų palūkanų dydį iki 10400 Lt. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad 2011-11-14 teismo nutartyje nurodyta, kad trečiojo asmens skola sudaro 56000 Lt ir 50400 Lt delspinigių, iš viso 106400 Lt, be to, ta pačia nutartimi teismas paskirstė gautas lėšas už parduotą įkeistą turtą, ieškovei atlyginant 64691,10 Lt, likusi nepadengta skola ieškovei yra 41842,10 Lt. Trečiasis asmuo prašo sumažinti netesybas, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, nes mano, kad priskaičiuotų netesybų dydis yra aiškiai per didelis, beveik siekia pačios skolos dydį, kas sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Trečiasis asmuo mano, kad prašomo priteisti dydžio netesybos būtų teisingos ir protingos, kadangi trečiasis asmuo yra patyręs sunkią ligą, yra netekęs darbinių pajamų, už skolas buvo parduotas vienintelis turimas gyvenamasis būstas (b.l. 90-93).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad tai buvo močiutės palikimas, susirado skolininkus ir sudarė notaro patvirtintą sutartį, sudarant sutartį dalyvavo abu sutuoktiniai, kokiu tikslu skolinosi pinigus, ieškovė nežinanti (b.l. 73).

Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį ir trečiojo asmens reikalavimą palaikė, paaiškino, kad ji dalyvavo sutarties sudaryme, tačiau sutartį pasirašė vyras, skolinti pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams, pinigus prašė pasiskolinti atsakovės pusseserė V. K., kuri pinigus turėjo sumokėti už butą; prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantis butas (b.l. 75).

Liudytojas V. D., kuris yra ieškovės tėvas, teismo posėdžio metu parodė, kad jie turėdami pinigų kreipėsi į agentūrą, kuri suvedė su S, sutartį rengė notarė, sutarties neginčijo, pinigus perdavė prie notaro S, kuri sakiusi, kad tuos pinigus giminaitei skolins ir vekselį pasirašys, liudytojas Alkino nepažįsta (b.l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir trečiojo asmens priešieškinis atmestini, o atsakovės priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-845-769/2012 esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios bylos aplinkybės: 2009-11-10 R. D. (kreditorė) ir A. S. (skolininkas) sudarė notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią skolininkas pasiskolino iš kreditorės 56000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-10, o laiku negrąžinus mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2009-11-10 R. D., A. S. ir A. S. pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, pagal kurį kreditorei buvo įkeistas sutuoktiniams A. S. ir A. S. priklausantis butas, esantis Poilsio g. 33-29, Klaipėdoje. Gavus ieškovės prašymą, 2011-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja priėmė nutartį, kuria nutarė areštuoti įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-11-14 nutartis patvirtina, kad vykdant priverstinį išieškojimą įkeistas butas buvo parduotas už 71200,00 Lt (tai patvirtina antstolio Jono Petriko 2011-07-07 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0172/11/00485, patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija). 2011-11-14 teismo nutartyje konstatuota, kad negrąžintos skolos dydis yra 56000,00 Lt, paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų yra 50400,00 Lt, iš viso skola yra 106400,00 Lt, ir 133,20 Lt sumokėtas žyminis mokestis. 2011-11-14 teismo nutartimi buvo paskirstytos lėšos, kreditorei R. D. atlyginant dalį negrąžintos skolos – 64691,10 Lt; nutartimi konstatuota, kad likusi nepadengta skolininko A. S. skola kreditorei R. D. pagal 2009-11-10 paskolos sutartį yra 41842,10 Lt (b.l. 11-12).

Pateikti rašytiniai įrodymai - 2011-06-28 pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo (b.l. 103-104), 2011-07-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 108-111) šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, todėl šie įrodymai netiriami ir nevertinami.

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-11-10 buvo sudaryta notaro patvirtinta paskolos sutartis, prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditorei buvo įkeistas paskolos gavėjui ir jo sutuoktinei priklausantis butas. Sutartyje numatytu terminu negrąžinus paskolos, paskolos davėjui (ieškovė) pateikus pareiškimą hipotekos teisėjui, 2011-01-10 hipotekos teisėjas priėmė nutartį už skolą įkeistą butą parduoti iš varžytinių, šioje nutartyje skolininku nurodytas A. S.. 2011-11-14 teismo nutartimi buvo paskirstytos lėšos, kreditorei R. D. atlyginant dalį negrąžintos skolos – 64691,10 Lt; nutartimi konstatuota, kad likusi nepadengta skolininko A. S. skola kreditorei R. D. pagal 2009-11-10 paskolos sutartį yra 41842,10 Lt. Taigi, hipoteka yra užbaigta, abi teismo nutartys yra įsiteisėjusios, skolos padengti iš įkeisto ir realizuoto nekilnojamojo turto neužteko, negrąžintos skolos dalis sudaro 64691,10 Lt.

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš solidarios atsakovės A. S. 41842,10 Lt skolos, 8400,00 Lt delspinigių; atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad prievolė pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-11-20 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė trečiojo asmens prievole; trečiasis asmuo priešieškiniu reiškia reikalavimą sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-16635-144/2011 nustatytų palūkanų dydį iki 10400 Lt.

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų priemonių sudarant skolos ar kredito sutartis. Tokią situaciją iš esmės lemia supaprastinta kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarka, kuri ginčo paskolos sudarymo metu reiškė, kad kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant tokio pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (tikrina, ar jam pateikti dokumentai užpildyti tinkamai, ar pasibaigė sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusiai prievolei užtikrinti turtas buvo įkeistas, ir pan.), tačiau nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami. Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o hipotekos procedūrų vykdymas gali būti sustabdytas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šioje nagrinėjamojoje byloje ginčo paskolos sutartis pasirašyta vieno paskolos gavėjo – trečiojo asmens A. S., tiek 2011-01-10 teismo nutartyje už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, tiek 2011-11-14 teismo nutartyje dėl lėšų paskirstymo nurodyta, kad skolininkas yra vienas asmuo –A. S., be to, teismo nutartyje konstatuotas visos skolos dydis, apimantis tiek pagrindinę skolą, tiek paskaičiuotus delspinigius, nurodyta atlyginta skolos dalis iš parduoto nekilnojamojo turto, taip pat likęs nepadengtos skolos dydis. Šių aplinkybių nei kreditorė, nei skolininkas bei jo sutuoktinė neginčijo, t.y. nepareiškė reikalavimų ginčo teisenos tvarka, neapskundė hipotekos teisėjo priimtų nutarčių nustatyta tvarka, šiuo metu hipotekos teisėjo nutartys yra įsiteisėjusios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 str. 2 d., 586 str. 1 d., 587 str.). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Pardavus įkeistą daiktą varžytynėse ir paaiškėjus, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį: tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas ir yra konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo iš esmės metu kvalifikuojamas teismui identifikuojant ginčo santykį ir kreditoriaus pareikštą reikalavimą, nustatant, ar reikalavimas reikiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 str. nuostatas. Tai reiškia, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, teismas neturi įstatyminio pagrindo proceso dalyvių ar savo iniciatyva įtraukti į procesą naują skolininką (kitą sutuoktinį) nei byloje, susijusioje su vykdymo procedūrų įgyvendinimu, nei byloje dėl su antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo, nei panašioje. Priešingu atveju teisės ir pareigos būtų nustatytos byloje nedalyvavusiam asmeniui.

Nors skola, apie kurią kalbama šioje byloje, buvo priteista ne teismo sprendimu, o vykdoma pagal hipotekos teisėjo priimtą nutartį, Kasacinio teismo išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamojoje byloje. Jis reiškia, kad tik teismo sprendimu dėl to nagrinėjamojoje byloje patvirtinus sutuoktinės solidariąją pareigą, ji taptų bendraskole, atitinkamai vykdant šios skolos išieškojimą iš bendrojo sutuoktinių turto. Tiek 2011-01-10 teismo nutartyje už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, tiek 2011-11-14 teismo nutartyje dėl lėšų paskirstymo nurodyta, kad skolininkas yra vienas asmuo – tai A. S., todėl darytina išvada, jog kreditorė R. D. savo valią remtis tik paskolos šalių teisiniu ryšiu buvo aiškiai išreiškusi, t.y. sutuoktinių prievolės pobūdžio klausimas iš viso nebuvo keliamas, todėl yra pagrindas kalbėti tik apie skolininko A. S. asmeninio pobūdžio prievolę kreditorei R. D., kaip yra numatyta tiek 2011-01-10 teismo nutartyje už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, tiek 2011-11-14 teismo nutartyje dėl lėšų paskirstymo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad prievolė pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-11-20 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė trečiojo asmens prievolė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir yra pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinį.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek hipotekos teisėjo 2011-01-10 nutartyje už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, tiek hipotekos teisėjo 2011-11-14 nutartyje paskirstyti lėšas konstatuota, kad pagal 2009-11-10 paskolos sutartį negrąžintos skolos dydis sudaro 56000,00 Lt, paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų sudaro 50400,00 Lt, iš viso skola sudaro 106400,00 Lt. Hipotekos teisėjo nutartys nebuvo skundžiamos, šios nutartys yra įsiteisėjusios, byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų ginčijęs netesybų dydį ginčo teisenos tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad netesybų dydis yra konstatuotas įsiteisėjusiomis hipotekos teisėjo nutartimis, pripažintina, kad nebėra pagrindo spręsti klausimo dėl netesybų sumažinimo, todėl trečiojo asmens priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė paduodant priešieškinį sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 114), išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 3000,00 Lt (b.l. 156, 157, 165, 166). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 45,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir trečiojo asmens A. S. priešieškinis atmestas, šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės R. D. ieškinį ir trečiojo asmens A. S. priešieškinį atmesti.

Atsakovės A. S. priešieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad prievolė pagal tarp ieškovės R. D. ir trečiojo asmens A. S. 2009-11-20 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė trečiojo asmens A. S. prievolė.

Priteisti iš ieškovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3144,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų (144,00 Lt žyminis mokestis ir 3000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą) atsakovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,50 Lt (dvidešimt du Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš trečiojo asmens A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,50 Lt (dvidešimt du Lt 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. S. priklausančio turto areštą, neviršijant 50242,10 Lt reikalavimo sumos – panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.