Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-552-333/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
1-552-333/2014
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00196-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-552–333/2014Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00196-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1; 1.2.24.7; 1.1.7.2.4; 2.1.16.1.1; 2.1.8 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) kurse, gyvenantis(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis(duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 275 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas tuo, kad vertėsi neteisėta farmacine veikla, o būtent:

Jis neteisėtai, pažeisdamas 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad „Vaistiniai preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu, gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše“; šio įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimą, numatantį, kad „Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.“; šio įstatymo 34¹ str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad „Asmenys gali verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą“; šio įstatymo 35¹ str. 1 d. reikalavimą, numatantį, kad „siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės“, – neįsteigęs juridinio asmens, galinčio užsiimti tokio pobūdžio veikla, neturėdamas leidimo šių vaistų prekybai bei neįsiregistravęs vaistinių preparatų prekybos tarpininku, laikotarpiu nuo iki 2012-07-11 iki 2013-02-22 (duomenys neskelbtini) bute mieste(duomenys neskelbtini) , tyčia realizavo (pardavė) nuotoliniu būdu - kompiuterio pagalba (talpindamas reklamą interneto svetainėse ir elektroninės bankininkystės pagalba gaudamas pirkėjų pervedamas lėšas) 140 asmenų ne mažiau kaip 140 dėžučių farmacijos produktų – vaistų (vaistinių preparatų) „LiDa“, kuriose kiekvienoje dėžutėje buvo po 5 lapelius su 6 kapsulėmis kiekviename lapelyje, neįtrauktų į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, kurių vartojimas dėl vaistų sudėtyje esančios veikliosios sintetinės medžiagos – sibutramino, sukeliančio sotumo jausmą, galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei (pasižymi sunkiais, nepageidaujamais reiškiniais – padidėjusių sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (insulto ar miokardo infarkto) rizika, apsinuodijimais).

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo V. R. parodymai (b. l. 130-132, 137-138). Kaltinamasis parodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, kartu su I. S. ir T. T. gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-12-03 ryte, maždaug po 7 val., į jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atvyko Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurie bute atliko kratą. Krata buvo atlikta dėl to, kad jo kambarioko I. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Minėtos kratos metu buvo paimti jo (V. R.) daiktai, t. y. 25 dėžutės vaistų „Lida“. Dėl minėtų vaistų gali paaiškinti, kad 2012 m. pavasarį jo motina paprašė paieškoti skelbimuose ir nupirkti jai vaistų „Lida“, skirtų svoriui mažinti. Šiuos vaistus ji norėjo įsigyti savo asmeniniam vartojimui. Maždaug tokiu pat laiku, paskyroje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodami minėti vaistai. Parašė pardavėjui žinutę per „Skype“. Po kai kurio laiko gavo teigiamą atsakymą. Taip pat pardavėjas pasidomėjo ar jis nenorėtų prekiauti šiais vaistiniais preparatais. Norėdamas šiek tiek užsidirbti, sutiko. Susitarė su pardavėju, kad pastarasis įdės siuntą, kurioje bus 5 pakuotės (dėžutės) vaistų „Lida“ į autobusą, kuris vyks iš Mažeikių į Alytų ir kurio vairuotojas, atvykęs į Alytų, perduos jam šią siuntą. Pardavėjo tikslių anketinių duomenų nežino. Žino, kad jo vardas T.. Su juo atsiskaityti turėjo tik pardavęs šiuos vaistus. Pardavęs vaistus, pinigus įdėjo į voką, ant kurio užrašė jo vardą ir perdavė siuntą įteikimui iš Alytaus į Mažeikius vykstančiam autobuso vairuotojui. Šias penkias pakuotes pardavė už 250 Lt, T. grąžino 200 Lt, todėl iš šio sandorio užsidirbo 50 Lt. Analogišku būdu gaudavo iš T. ir kitas siuntas su vaistinio preparato „Lida“ pakuotėmis, kurias realizavęs su antkainiu, sutartą pinigų sumą grąžindavo T. (T. už vieną pakuotę turėjo sumokėti 40 Lt, t. y. nuo vienos pakuotės „Lida“ užsidirbdavo po 10 Lt). Šiuos vaistinius preparatus pardavinėjo tokiu būdu: tinklapyje www.skelbiu.lt talpindavo skelbimą, kad prekiauja preparatu „Lida“, t. y. pakuotę parduodavo po 50 Lt. Skelbime buvo nurodytas jo kontaktinis telefono numeris. Šiai prekybai buvo įsigijęs išankstinio apmokėjimo paslaugos kortelę „Labas“, kurios numeriu į jį galėjo keiptis pirkėjai. Pirkėjui pervedus pinigus į jo „Swedbank“ banke esančią sąskaitą, vaistinį preparatą „Lida“ išsiųsdavo paštu gavėjui, nurodydamas jo vardą, pavardę bei gavėjo adresą. Taip pat prekyba vyko ir išperkamuoju paštu, t. y. siuntas nunešdavau į paštą, esantį Alytaus bei Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), kur palikdavo siuntas, ant kurių (kiekvienos) buvo nurodyti siuntos gavėjas, siuntėjas ir išpirkos suma, t. y. 65 Lt (50 Lt už preparatą „Lida“ ir 15 Lt pašto išlaidos). Asmeniškai sumokėdavo pašto išlaidas, kurios būdavo apie 15 Lt. Tuomet pirkėjas, kai gaudavo siuntą, pašte grynaisiais sumokėdavo nurodytą išpirkos sumą, t. y. 65 Lt, o jis, po pinigų sumokėjimo, nueidavo į savo deklaruotos gyvenamosios vietos paštą, esantį (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nurodyti negali), kur pasiimdavo pervestus grynuosiu pinigus, t. y. 65 Lt. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2012-07-11 iki 2013-02-22, būdamas savo gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas savo motinai priklausančiu stacionariu kompiuteriu ir jai nežinant, neturėdamas reikiamo leidimo vaistinio preparato „LiDa“ prekybai, pardavė ne mažiau nei 140 asmenų vaistinį preparatą (vaistus) „LiDa“. Tikslaus parduoto preparato „LiDa“ kiekio nurodyti negali, kadangi kai kurie asmenys pirko ir po daugiau nei vieną dėžutę „LiDa“ produkto, o kai kurie - iškart apmokėdavo dar ir pašto siuntimo išlaidas, todėl kartais pervedamų pinigų suma būdavo didesne nei 50 – 55 Lt. Todėl tikslaus parduoto produkto kiekio nurodyti negali, bet tikrai pardavė daugiau nei 140 dėžučių „LiDa“, kur kiekvienoje iš jų buvo po penkis lapelius su šešiomis kapsulėmis, t. y. vienoje dėžutėje būdavo po 30 kapsulių vaistų. Gali paaiškinti, kad savo valia pateikė tyrėjams savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašus, kuriuose geltonu žymekliu pažymėjo asmenims, kuriems pardavė produktą „LiDa“ ir iš jų bankiniu pavedimu gautas pinigines lėšas. Per visą laikotarpį užsidirbo apie 2000 - 3000 Lt, kuriuos išleido asmeninėm reikmėm. Verstis šia veikla leidimo neturėjo. Apie tai, kad preparatai „Lida“ yra pavojingi sveikatai ir kad jie nėra registruoti kaip vaistai (vaistiniai preparatai) Lietuvos Respublikoje, žinojo. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kiti bylos dokumentai, kuriais nustatyta:

Dokumentų pateikimo protokolas. Protokole nurodyta, kad V. R. savo iniciatyva pateikė savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, išrašus. Sąskaitos išrašuose užfiksuota informacija (pažymėta geltonu žymekliu) apie V. R. vykdytos neteisėtos veiklos - vaistinio preparato „Lida“ pardavimo sandorius (iš kitų asmenų gautos lėšos, mokėjimo paskirtyse nurodant, kad jos pervestos už vaistinius preparatus „LiDa“). Užfiksuoti sandoriai su 140 asmenų. Minėta veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012-07-11 (pirmasis pavedimas) iki 2013-02-22 (paskutinis pavedimas) (b. l. 139-171).

Kratos protokolas. Kratos protokole nurodyta, kad 2013-12-03 bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyveno ir V. R., apart kitų daiktų, buvo aptiktos ir paimtos 25 dėžutės, kuriose buvo po 5 lapelius su 6 kapsulėmis kiekviename, viso 750 kapsulių vaistinio preparato „Lida“ (b. l. 49-50).

Daiktų apžiūros protokolas. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 25 dėžutės vaistinio preparato „Lida“ buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 51-58).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-02-20 specialisto išvada Nr. 11-3436(14). Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktose kapsulėse „LiDa“, supakuotose 25 dėžutėse (kuriose yra po 5 lapelius su 6 kapsulėmis kiekviename (viso 750 kapsulių)), yra sintetinės medžiagos, naudojamos antsvoriui mažinti, subitramino. Subitraminas prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepriskiriamas. Tyrimo metu sunaudota po vieną kapsulę iš kiekvienos dėžutės (viso 25 kapsulės) (b. l. 64-65).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-10-06 raštas Nr. (1.39)-2R8-161. Rašte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau - Farmacijos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, vaistiniai preparatai gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše. Be to, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai būtinieji vaistiniai bei vardiniai vaistiniai preparatai (Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Produktas „LiDa“ į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą neįtrauktas. Taip pat jis nėra tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai kaip vardinis ar būtinasis vaistinis preparatas. Pranešama, kad sibutraminas yra per burną vartojamas serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius, kuris buvo skiriamas kaip papildoma terapija suaugusiems pacientams, dalyvaujantiems svorio reguliavimo programoje (įkaitant svorio mažinimą ir sumažėjusio svorio palaikymą). Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros išvadas, nusprendė, kad vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra sibutramino, naudos ir rizikos santykis, yra nepalankus. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos sprendimu „Dėl žmonėms skirtų vaistų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos sibutramino, rinkodaros leidimo, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 107 straipsnį“ buvo sustabdytas rinkodaros leidimas I-ame šio sprendimo priede nurodytiems vaistiniams preparatams, kurių sudėtyje yra sibutramino (Afibron, ECTIVA, Lindaxa, Meissa, Meridia, Minimacin, Minimectil, Obesam, Reductil, Reduxade, Reduxate, Sibutral, Sibutramin, Sibutramina, Sibutril, Siluton, Sitrane, Zelium (Zelixa), o Lietuvoje - išbraukti iš Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro. Tarnybos nuomone, produktas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos sibutramino, gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti, atitinka vaistinio preparato sąvoką, nurodytą Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje. Pateiktame produkto „LiDa“ ženklinime yra nurodyta, kad produktas pagamintas iš augalinės medžiagos ekstrakto Daidaihua. Tad, jei produkto „LiDa: sudėtyje yra sibutramino ir ši veiklioji medžiaga produkto pakuotes ženklinime nėra nurodyta, darytina išvada, kad produktas „LiDa“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 8¹ dalyje nustatytą falsifikuoto vaistinio preparato sąvoką (b. l. 72-73).

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro 2014-08-11 raštas Nr. 02-718. Rašte nurodyta, kad taip vadinami lieknėjimo papildai „LiDa“ yra tiekiami žmonėms, norintiems numesti svorio. Informacijos, kad „LiDa“ kapsulių sudėtyje yra sibutramino, tiekėjai nepateikia, nurodydami, kad tai yra augaliniai preparatai. Sibutraminas yra serotonino - noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius, sukeliantis sotumo jausmą ir pasižymintis sunkiais nepageidaujamais reiškiniais: jo vartojimo atveju padidėja sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (pvz., insulto ar miokardo infarkto) rizika. Kaip vaistinis preparatas „LiDa“ Lietuvos Respublikoje nebuvo registruotas, anksčiau buvo registruoti šie vaistiniai preparatai, turintys sibutramino: Reductil, Lindaxa, S. T., Sibutril. Buvo rekomenduojama gydymą pradėti nuo 10 mg pradinės sibutramino dozės vieną kartą per parą, maksimali rekomenduojama vienkartinė paros dozė buvo 15 mg. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra registruoto nei vieno vaistinio preparato, turinčio sibutramino, nes 2010 m. Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas nutarė, kad šių vaistinių preparatų keliama rizika yra didesnė už jų teikiamą naudą ir rekomendavo sustabdyti jų rinkodaros teisę Europos Sąjungoje. Kaip jau buvo minėta, sibutraminas žmonėms gali sukelti sunkių nepageidaujamų reiškinių, o perdozavus - apsinuodijimą (b. l. 67).

Nurodyti duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 275 str. 1 d.

Kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskyrus bausmę kaltinamojo atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 421 str. teisėja

nusprendė:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 275 str. 1 ., ir nubausti 9 MGL dydžio – 1170 Lt (338,86 Eur) bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai nubausti 6 MGl dydžio – 780 Lt (225,90 Eur) bauda.

Paskirtą baudą sumokėti iki 2014-06-01.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinius įrodmymus - 25 dėžutes farmacijos produktų – vaistų (vaistinių preparatų) „LiDa“, su jose esančiomis 725 kapsulėmis ir 25 tuščiomis kapsulėmis „LiDa“, - saugomus Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (Ramygalos g. 151, Panevėžio m.), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė