Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. V., Š. Č. ir BAB bankas „Snoras“ , dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. V. 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir skundą perdavė nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėja sąmoningai nenurodo tos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje, kurioje yra pareikštas ieškinys inter alia dėl sutarties, kurios įvykdymui užtikrinti yra įkeistas turtas, panaikinimo ir restitucijos taikymo, atsisakė tenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones - sustabdyti priverstinį vykdymą. Taigi Vilniaus apygardos teismui atsisakius taikyti laikinas apsaugos priemones nėra pagrindo stabdyti priverstinio vykdymo veiksmų. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl turto įkainiojimo antstolė nurodė, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-05 išduotos nutarties Nr. 22-3N/2009 dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, kurioje skolininkas nurodytas A. K. Č. ir įkeisto daikto savininkė A. Č., o išieškotojas - AB bankas „Snoras", rezoliucinėje dalyje nurodyta „už skolą parduoti iš varžytynių Įkeistą daiktą". Būtent, 2010-08-16 antstolė V. V., remdamasi šia nutarties rezoliucine dalimi, areštavo įkeisto daikto savininkei A. Č. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, bet ne kokį nors kitą turtą, surašydama teisėtą turto arešto aktą. Pažymėtina, kad tiek šio turto arešto akto forma, tiek turinys atitinka visus CPK 675 ir 678 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pasikeitus areštuoto turto rinkos vertei bei atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę, 2011-04-27 patvarkymu turtas perkainuotas, nustatant 80 000,00 Lt rinkos vertę (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK (redakcija iki 2011-11-01) 681 straipsnio 3 dalis). Antstolio 2011-04-27 patvarkymas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo įteiktas šalims CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Šalys turto vertės neginčijo. Areštuoto turto rinkos vertė nustatyta atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę. VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 2011 metais buvo 68 400,00 Lt. Išieškotojas nustatė 80 000,00 Lt vertę, t.y. kiek didesnę, nei nustatyta VĮ Registrų centro. Šiuo atveju skolininko interesai nėra pažeidžiami, kadangi nustatytas areštuoto turto vertinimas yra palankesnis skolininkui. 2013 m. duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 64 600,00 Lt. Taigi negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, kad turtas įkainotas neteisingai. Tai, kad įkeitimo metu 2007 metais turtas buvo įvertintas 240 000,00 Lt, neturi įtakos. Kaip pareiškėja nurodo, būtina nustatyti pardavimo momentui aktualią rinkos kainą. Nuo 2007 metų turtas nuvertėjo. Tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys apie vidutinę šio turto rinkos kainą 2013 metams

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla dėl pripažinimo negaliojančia sudarytos vartojimo paskolos su užstatu sutarties, kuri gali turėti įtakos vykdomajai bylai. Todėl anot pareiškėjos paskelbtas varžytines būtina atšaukti, o vykdomąją bylą sustabdyti.

LR Antstolių įstatymo2 str. nustatyta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdytini dokumentai yra teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai, ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių (CPK584 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Taigi, antstolio veikla griežtai reglamentuota įstatymų, ir antstoliui pateiktas vykdytinas dokumentas nesuteikia antstoliui teisės interpretuoti šio dokumento turinio, ar vykdyti jį kita, nei teismo nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (LR CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (LR CPK 627 str.). LR CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs LR CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. LR CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (LR CPK 634 str. 2 d., LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Šioje byloje nustatyta, kad antstolė pagrįstai atmetė skolininkės prašymą atšaukti varžytines ir sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi nenustatyta jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdomosios bylos. Pareiškėja skunde nurodytas motyvas, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (kita civilinė byla) nėra privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas (LR CPK 626 str.).

Dėl nurodytų motyvų skundas atmestinas.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad parduodamas iš varžytinių turtas nėra teisingai įkainotas. LR CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V.,ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras,bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Susipažinus su vykdomąją byla nustatyta, kad antstolė dar 2011 m. balandžio 27 d. patvarkymu nustatė areštuotino turto rinkos vertę 80 000,00 Lt. Antstolės 2011-04-27 patvarkymas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo įteiktas šalims CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Šalys turto vertės neginčijo. Skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK (redakcija iki 2011-11-01) 681 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėtina, kad CPK XXXI skyriuje yra nustatyti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminai ir sąlygos. CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti Šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tuo tarpu, pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Skundas, paduotas teismui praleidus šį devyniasdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 512 straipsnis).

Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundo dalis dėl turto vertės nustatymo atsisakyta priimti. (LR CPK 513 str.)

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pareiškėja iki skundo gavimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0162/10/01630 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Šis prašymas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-2-7319-889/2013 ir 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi patenkintas, t.y. sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki pareiškėjos A. Č. 2013-05-08 skundo dėl antstolės V. V. veiksmų išnagrinėjimo. Minėta civilinė byla prijungta prie šios bylos. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, todėl įsiteisėjus nutarčiai jos panaikintinos (CPK 150 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 593 str., 290 str., 291 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjos A. Č. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų atmesti, o skundo dalį dėl turto vertės nustatymo atsisakyta priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones ( Civ. byla Nr. 2-7319-889/2013 m.) panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr.0162/10/016300 grąžinti antstolei V. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos miesto apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.