- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-173/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Rūta Mickevičienė, Alė Bukavinienė (pran.)
- Atsakovas
- akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr.2-979-370/2005 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Švytūnas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankas, tretysis asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Švytūnas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu, prašė priteisti iš atsakovo AB SEB Vilniaus bankas 84 886, 28 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB ,,Švytūnas“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius tikrindamas administruojamos įmonės veiklą, nustatė, kad 2004 m. birželio 4 d. Telšių apskrities VMI viršininko nurodymu Nr. N36-30 atsakovas buvo įpareigotas nutraukti bet kokį pinigų išdavimą ir pervedimą iš ieškovo UAB ,,Švytūnas“ atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių atsakovo kredito įstaigoje AB Vilniaus bankas. Atsakovas jam pateikto nurodymo neįvykdė ir laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos UAB ,,Švytūnas“ atstovui direktoriui G. K. išmokėjo čekiais 84 380 Lt, o už lėšų išgryninimą paėmė iš UAB ,,Švytūnas“ 506,28 Lt komisinį mokestį, todėl ieškovui turi atlyginti 84 886,28 Lt dydžio nuostolius. Dėl atsakovo kaltų veiksmų nevykdant viešojo administravimo subjekto privalomojo nurodymo, žymiai pablogėjo įmonės finansinė padėtis, privedusi ją prie bankroto, buvo pažeisti ne tik šio trečiojo asmens, kaip mokesčius administruojančio asmens, bet ir kitų įmonės kreditorių interesai.
Atsakovas AB SEB Vilniaus bankas nesutiko su pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad jis neginčija Telšių apskrities VMI 2004 m. birželio 2 d. nurodymo dėl informacijos pateikimo apie UAB ,,Švytūnas“ sąskaitoje atliktas operacijas už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 8 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. Tačiau dėl klaidingai banko sistemose įvesto UAB ,,Švytūnas“ įmonės kodo, bankas mokesčių inspekcijai pateikė neteisingą informaciją, nurodydamas, jog minėta bendrovė banke sąskaitos neturi. Todėl bankas dėl klaidingai pateiktos informacijos yra atsakingas Telšių apskrities VMI, o ne ieškovui. Ieškovas nėra tinkama šalis, kadangi pinigus nuo ieškovo sąskaitos nurašė ieškovo administracijos vadovas G. K. , ieškinys dėl šių pinigų turėtų būti reiškiamas jam. Todėl bankas nėra tinkamas atsakovas. Ieškinyje nurodyta, kad jis grindžiamas ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu, tačiau ieškovas nenurodė kokį konkretų sandorį jis ginčija. Bankas su ieškovu yra sudaręs tik vieną sandorį – 2004 m. balandžio 15 d. banko sąskaitos sutartį. Pagal ją banko pareiga buvo vykdyti ieškovo įgaliotų asmenų mokėjimo nurodymus dėl ieškovo sąskaitoje esančių lėšų. Pagal CK 6.913 straipsnio trečiąją dalį bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo apribojimus. Tai, kad atsakovas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė klaidingus duomenis apie ieškovo sąskaitą, netrukdė ieškovui vykdyti savo ūkinę – komercinę veiklą. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad dėl atsakovo veiksmų, priešingų įmonės veiklos tikslams, žymiai pablogėjo įmonės finansinė padėtis, privedusi ją prie bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo AB SEB Vilniaus bankas 84 886,28 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui BUAB ,,Švytūnas“. Nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8, 14 ir 23 punktų nuostatos nustato bankroto administratoriui pareigą patikrinti įmonės sandorius, išieškoti skolas iš skolininkų, taip pat ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus ne tik atsižvelgus į buvusius įmonės sutartinius santykius su kitais asmenimis, bet ir į teisinius santykius, kilusius iš delikto. Ieškovas atsakovo pareigą atlyginti nuostolius susieja ne tik su banko sąskaitos sutarties nevykdymu (pateikimas mokesčių administratoriui neteisingų duomenų apie tai, kad tokios sąskaitos ieškovas neturi), tačiau ir su viešojo intereso pažeidimu, tai yra viešojo administravimo subjekto privalomojo nurodymo nevykdymu nustatyta tvarka ir laiku, kas turėjo įtakos įmonės finansinei padėčiai ir kreditorių interesų pažeidimui, juo labiau, kad šiuo atveju valstybinė mokesčių inspekcija, kaip mokesčių administratorius, sutampa su kreditoriaus teisiniu statusu bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas šioje byloje yra tinkami.
Teismo teigimu, atsakovas pripažino, jog padarė klaidą, ir nurodė, kad ši klaida neturėjo įtakos įmonės ūkinei komercinei veiklai ar galėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau atsakovas iš esmės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) ir tinkamai įvykdyti trečiojo asmens privalomąjį įrodymą, nes CK 6.926 straipsnis, reglamentuojantis disponavimo sąskaita apribojimus, nustato atvejus, kada nedraudžiama apriboti klientui galimybę disponuoti sąskaita, tai yra kada sąskaitoje esančios lėšos areštuojamos arba banko operacijos sustabdomos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Atsakovas neginčijo trečiojo asmens privalomojo nurodymo teisėtumo ir todėl jo vykdymo negalėjo ignoruoti (CK 6.157 str.), nes privalomasis nurodymas pagrįstas imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis mokesčių administratoriaus veiksmus.
Teismo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad jau bankroto bylos kėlimo metu teismas konstatavo, jog ieškovas neturi jokio turto, kreditoriais yra VSDV Plungės skyrius ir Telšių apskrities VMI, tai yra viešieji privalomųjų mokesčių ir įmokų administratoriai, o įmonėje atliekamas tyrimas pagal mokesčių administratoriaus Operatyvaus patikrinimo pažymą, todėl akivaizdu, kad privalomojo mokesčio administratoriaus nurodymo nevykdymas laiku turi tiesioginį priežastinį ryšį su galimybe įmonei atsiskaityti su kreditoriais, nes iš prijungtos bankroto bylos Nr. B2-239-524/2005 (b.l. 115-123) ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. nutarties matyti, kad Telšių apskrities VMI nustatytas 238 099 Lt finansinis reikalavimas, kurio dalis – 152 048 Lt PVM ir 85 134 Lt baudų, delspinigių, yra kilęs iš vykusio patikrinimo laikotarpio nustatytų pažeidimų. Todėl teismas konstatavo, kad reikalaujamos žalos atlyginimo (nuostolių) dydis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 185 str., CK 6.263 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB SEB Vilniaus bankas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms. Bankas nepasisavino tų lėšų, kurias ieškovas turėjo savo sąskaitoje. Dėl banko kaltės ieškovas jų neprarado, jas ieškovas panaudojo savo ūkinės – komercinės veiklos tikslams pagal ieškovo administracijos vadovo patvarkymus. Byloje nėra įrodyta, kad jie yra nuginčyti, neteisėti. Tai, kad ieškovas savo lėšas nukreipė ne savo prievolių vykdymui pagal valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus, o jas panaudojo kitiems tikslams, nėra ieškovo nuostoliai.
2. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK 47 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, nes liko neištirtos bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės, apsunkinta atsakovo teisė pasinaudoti regreso teise pagal CK 6.280 straipsnio pirmąją dalį. Teismui iš atsakovo priteisus ieškovui nuostolių atlyginimą, atsakovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo kaltės UAB ,,Švytūnas“ direktoriui G. K. buvo išmokėta čekiais 84 380 Lt. Teismas nepagrįstai G.Kniukštos neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu ir dėl šio atsakovo reikalavimo nepasisakė. Neįtraukus į bylą UAB ,,Švytūnas“ direktoriaus liko neišaiškintos pinigų išmokėjimo aplinkybės.
3. Teismas turėjo atmesti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė ir ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. AB SEB Vilniaus bankas dėl klaidingai pateiktos informacijos yra atsakingas Telšių apskrities VMI, o ne ieškovui. Kadangi pinigus nuo ieškovo sąskaitos nurašė UAB ,,Švytūnas“ administracijos vadovas G. K. , ieškinys dėl šių pinigų turėjo būti reiškiamas pastarajam.
4. Teismas ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8, 14 ir 23 punktą aiškina plečiamai ir netinkamai. Ieškovas ieškiniu neginčija jokių sandorių, o atsakovas nėra tokių sandorių šalimi, todėl teismas priimdamas sprendimą neturėjo taikyti ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punkto. Taip pat atsakovas nėra ir nebuvo ieškovo skolininku, nes jokių pinigų iš ieškovo negavo, tretysis asmuo – valstybinė mokesčių inspekcija bankui jokių pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Švytūnas“ ir tretysis asmuo Telšių apskrities VMI atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).
Ieškinį pareiškė bankrutuojanti bendrovė ,,Švytūnas“. Ieškinio dalykas – neteisėtai atsakovo išmokėti pinigai iš bendrovės sąskaitos. Ieškinyje nurodyta, jog pinigus bankas išmokėjo buvusiam bendrovės direktoriui G. K. . Šis asmuo ieškinyje dalyvaujančiu byloje asmeniu nenurodytas.
Atsakovas – SEB Vilniaus bankas atsiliepime į ieškinį (b.l. 28) prašė G. K. įtraukti arba atsakovu, arba trečiuoju asmeniu. Teismas šio atsakovo prašymo neišsprendė, nors teismo posėdyje (b.l. 46), atvykus į jį G. K. , šią aplinkybę svarstė. Kitame procesiniame dokumente – triplike (b.l. 70) atsakovas vėl nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį tinkamu atsakovu bylioje galėtų būti G. K. . Teismo posėdyje (b.l. 80-82) teismas apskritai tokios galimybės nesvarstė ir tuo klausimu ieškovo nuomonės neišsiaiškino (CPK 45 str.).
Todėl teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto skundo argumentu, kad neįtraukus į bylą dalyvaujančiu asmeniu G. K. ar teismui atitinkamai nepasisakius dėl būtinybės jį įtraukti į bylą, apeliantui apsunkinama galimybė pasinaudoti regreso teise. Vien dėl šios aplinkybės teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į kitą reikšmingą bylai aplinkybę, o būtent į pareikšto reikalavimo pagrindą. Ieškovo nurodytas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kuriuo jis grindžia pareikštą ieškinį, apibrėžia tik bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl tokių sandorių ginčijimo.
Tačiau tai nėra materialinės teisės norma, kuria gali būti grindžiamas ieškinys. Ieškovas nenurodė, iš ko jis kildina atsiradusią žalą, kuo būtent pasireiškia žalos padarymas, o teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį, šių aplinkybių nesiaiškino ir atsakovo argumentų, jog žala įmonei apskritai nebuvo padaryta, nepaneigė. Todėl į šias aplinkybes reikėtų atkreipti dėmesį, teismui nagrinėjant bylą iš naujo.
Taipogi, teisėjų kolegijos nuomone, teismui reikėtų aiškintis banko atsakomybę, išplaukiančią iš specialiųjų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir iš jo veiklos specifikos. Bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri be kitos Komercinių bankų įstatymo nustatytos veiklos, verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu, paskolų teikimu, o kartu prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti budriu, atidžiu ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant sąskaitas, atliekant bankines operacijas, o bankui neįvykdžius prievolės, išsaugoti patikėtas lėšas, gali būti taikoma deliktinė ar sutartinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345 pagal bendros įmonės UAB ,,Vileka“ ieškinį AB bankui ,,Snoras“ konstatuota, kad už patikėtų piniginių lėšų neišsaugojimą bankas neatsako arba nepilnai atsako, jeigu įrodo, kad prisiimtas prievoles tinkamai vykdė pagal įstatymą, statutą ar sutartį arba jeigu įrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kliento kaltės.
Todėl bylą nagrinėjantis teismas turi analizuoti banko veiklą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką dėl bankroto atsakomybės, o ne apsiriboti argumentu, kad banko atsakomybė šiuo atveju kyla iš delikto.
Perduodant bylą nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi ir pašto išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, o paliekamas spręsti, priimant teismui sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.