Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje R. G. surašytas už tai, kad 2015 m. gruodžio 8 d., apie 06.47 val., Kaune, Ašigalio gatvėje ties namu Nr. 49, R. G. vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valst. nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, iš jo pasišalino, tačiau piliečių buvo sulaikytas. Atvykus policijos pareigūnams ir pareikalavus pasitikrinti ar nėra neblaivus, neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iš įvykio vietos pasišalino. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. G. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17; 219.2 punktų reikalavimus ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 8d. važiavo Ašigalio gatve. Iš šalutinio kelio išvažiavo vilkikas, kuris R. G. užkišo kelią ir jis į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu R. G. susižalojo galvą, jam lūžo pirštas. Po smūgio gali būti, kad buvo praradęs sąmonę, nes nieko neatsimena. Prisimena, kad jį kažkas parsivedė į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai nubraižė schemą, jis pareigūnams pateikė dokumentus bei pats išsikvietė vilkiką automobilio nutransportavimui. Tikrintis neblaivumą policijos pareigūnai nei jam, nei kitam vairuotojui nesiūlė. Visą laiką R. G. buvo eismo įvykio vietoje, vėliau, paklausęs ar gali eiti, pareigūnui A. Ž. pasakius, kad jis gali būti laisvas, iš įvykio vietos pasitraukė. Į eismo įvykio vietą buvo atvykus medicinos pagalba, jos pagalba R. G. nepasinaudojo, nes jam buvo didelis šokas, stresas ir jis buvo pasimetęs dėl eismo įvykio. Po eismo įvykio dėl galvos sumušimo ligoninėje gydėsi 11 dienų.

Nagrinėjant bylą teisme, gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1469(16), kurioje konstatuota, kad automobilio Opel Zafira, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. G. veiksmai – atsiradus kliūčiai, kurią vairuotojas turėjo galimybę pastebėti, savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti atsitrenkimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Šioje byloje R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 17; 219.2 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus. Iš gautos specialisto išvados matyti, kad R. G. veiksmai techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su 2015 m. gruodžio 8 d., apie 06.47 val., Kaune, Ašigalio gatvėje ties namu Nr. 49 įvykusio eismo įvykio kilimu, todėl vertinant R. G. veiksmus yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis vairavo transporto priemonę, galimai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, tačiau tokia jo veika protokole neaprašyta bei nekvalifikuota.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti tik nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. ATPK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius teisės pažeidimus, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. esmingai keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Teismo nustatytos naujos faktinės aplinkybės ne tik iš esmės pakeistų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, bet ir pasunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Tik konkrečiai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas suteikia galimybę bylą nagrinėjančiam teismui jį tinkamai įvertinti, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai paaiškinimus, t.y. žinoti nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitus protokole suformuotą kaltinimą teismas išeitų už pateikto kaltinimo ribų, neužtikrintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarytų jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pateiktų iš esmės naujų kaltinimų, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu.

Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes bei galimai papildomai kvalifikuoti R. G. veiksmus, kas kliudo bylą nagrinėti teisme, administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.