- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- eI2-675-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02092-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sporto universitetas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos sporto universitetui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 21R-364(AG-317/05-2020 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. balandžio 9 d. raštą Nr. S-101 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Tarnybą: nedelsiant pateikti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas pripažinti Tarnybos Raštą nepagrįstu, jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pažymi, kad skunde Komisijai detaliai nurodė, kodėl nesutinka su tarnybos Raštu, tačiau Komisija skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, Komisija Sprendimą priėmė nenustatydama ir nesiremdama jokiais galiojančiais įstatymų nustatyta tvarka paskelbtais norminiais aktais, tuo faktiškai nenustatė ginčui taikytinų teisės normų ir neatskleidė ginčo esmės.
Pabrėžia, kad skundą teismui grindžia dviem aspektais, t. y. materialinės teisės netinkamu taikymu bei procedūriniais pažeidimais.
Dėl materialinės teisės pažeidimų nurodo, kad ginčas kilo dėl teisės oficialiai iš Tarnybos gauti iš esmės Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr.SP-4 faktinį pagrindą, kuris yra individualaus administracinio teisės akto dalis VAĮ 8 straipsnio prasme. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokios reikšmės ir prasmės Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr.SP-4 padalinti į konfidencialią ir ne konfidencialią dalis. Komisija laiko, jog Kontrolierius man juos pateikė per pačią ginčų Komisiją (tarpininką) be jokių rašytinių įsipareigojimų, nors jie privalėjo būti pateikti kartu su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr.SP-4 ir sudaro jo ginčijimo dalyką. Pažymi, kad nepagrįstai ir neteisėtai Kontrolieriaus veiksmus Komisija pateisino Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 (toliau – ir Rekomendacijos), nes jos nėra teisės norminis aktas, be to, Rekomendacijų 4 punkte nustatyta, kad jos pareiškėjui ir negali būti taikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eA-3111-442/2020), o jokios kitos teisės normos Komisija iš viso netaikė, be to, nenustatė, kokią, jei ne administracinę procedūrą, Kontrolierius vykdė pareiškėjo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad rezultatų formos klausimas VAĮ 8 straipsnio prasme nėra susijęs su spręsto ginčo dalyku (tai buvo pirmojo skundo reikalavimo dalykas) ir pažeistų teisių gynimu (Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr.SP-4 faktinis pagrindas), be to, nepagrįstai tokį klausimą Komisija atsisakė nagrinėti ir paliko spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr.eI2-3263-484/2020 (byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021).
Kadangi Tarnyba iš pradžių Komisijai 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr.S-132 pateikė tariamą PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaitos kopiją, kurioje nebuvo nurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nebuvo ją parengusių asmenų parašų, be to, ji susijusi su sprendimu Nr.SP-13, o ne Nr. SP-4, pareiškėjas suabejojo Kontrolieriaus tarnybos bylose saugomų juodraščių autentiškumu ir jų kiekiais, todėl Komisijai pateikė procesinį prašymą apžiūrėti Tarnyboje esančią bylą, kurioje yra priimtas Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4, ir nustatyti, kiek ir kokių išnašų yra minėto sprendimo dalimis bei kiek nėra. Apie tokio prašymo sprendimą nėra informuotas. Net ir Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 Komisijai pateikta juodraščio kopija – PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaita neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų formos reikalavimų, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) reikalavimų. Todėl laikytina juodraščiu ir nepripažintina dokumentu, nes juodraščių tikrumo tvirtinimas yra beprasmis ir teisiškai nieko nereiškia. Pagal juodraštį nėra galimybės įvertinti ir pareigūnų/tarnautojų veiksmus bei jų personalinę atsakomybę, o ir pats ataskaitos juodraštis yra be motyvų – nesuprantama, ar tai automatizuota ataskaita (dirbtinis intelektas) ar intelektinis žmogaus vertintas produktas. Dėl to Komisijos prašė pripažinti, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-136 pateiktas PlagScan tekstų sutapčių vertinimo/nustatymo ataskaitos juodraštis (nenurodyta, data, kur ji parengta, įforminta, nėra ją parengusių asmenų parašų), nelaikytinas dokumentu, tačiau tokio prašymo Komisija nepagrįstai nesprendė ir dėl jo nepasisakė.
2021 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šioje byloje keliamas ne lentelės buvimo fakto nustatymo klausimas, o asmens, atsakingo už teksto vertinimą, išvadų patvirtinimo / įforminimo dokumente klausimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjui nesuprantama atsakovo pozicija, nes pagal paaiškinimus kitose bylose nesuprantama, kas ir ką nustatė bei kas ir ką galėjo žymėti Tarnybos pateiktose lentelių juodraščiuose, kas konkrečiai už tai yra atsakingas, kokie oficialūs rekvizitai tai patvirtina.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos galimais procedūriniais pažeidimais nepasisakys, nes tokie Tarnybos veiksmai būtų laikomi veikimu ultra vires.
Nurodo, kad Rekomendacijos yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatais, darbo reglamentu bei kitais norminiais teisės aktais. Taip pat Rekomendacijos parengtos pagal Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo Mokslinių tyrimų pažeidimų nagrinėjimo rekomendacijas. Jos yra skelbiamos viešai, o juose nustatytos teisės yra apibrėžiamos, kad tiek suinteresuotosioms šalims, tiek Tarnybos darbuotojams būtų aiškesnė tvarka dėl informacijos rinkimo bei pateikimo, tačiau jos nesiaurina pareiškėjo teisių, suteikiamų teismams aiškinant gero (viešojo) administravimo principą. Pažymi, kad pareiškėjas dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. pradėjo neigti Rekomendacijas, jų teisėtumą, nors jam Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-338 ir 2019 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S-361 buvo pateikti visi dokumentai, susiję su rekomendacijų tvirtinimu, kurie neskelbiami viešai. Pareiškėjui taip pat ne kartą buvo išaiškinta, kad Rekomendacijos nėra ir neturi būti norminis teisės aktas, nes 4 punkte nustatyta, kad jos yra „patariamojo pobūdžio, todėl kiekvienas tyrėjas, planuodamas atlikti tyrimą ir jį atlikdamas, turi atsižvelgti į tyrimo specifiką ir planuoti jo eigą suderinus su kontrolieriumi“. Vienas iš pareiškėjo argumentų, kodėl Rekomendacijos neturi būti taikomos jo atžvilgiu buvo Rekomendacijų taikymas atbuline data. Šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais, nes Rekomendacijos patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 9 d., o tyrimas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų Tarnyboje pradėtas 2019 m. rugsėjo 4 d.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis Rekomendacijų 21.3 papunkčiu susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotą prašymą. Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo pateikta minėto prašymo forma ir pareiškėjas buvo patikintas, kad prašoma Programos tekstų sutapčių ataskaitos analizės ir vertinimo, saugomų Tarnyboje, skundo nagrinėjimo dokumentų byloje, kopija yra parengta ir siekiant operatyviai pateikti prašomą informaciją bus išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu iškart gavus pareiškėjo motyvuotą prašymą.
Pažymi, kad Tarnyba, informaciją, kurios pareiškėjas prašė 2020 m. kovo 17 d. prašymu (toliau – ir Prašymas), būtų pateikusi nedelsiant, vos gavusi pareiškėjo pagrįstą prašymą, taip pat buvo paaiškintos priežastis, dėl kurių prašymas yra reikalingas, tačiau pareiškėjas nusprendė, kad taip yra ribojama jo teisė gauti informaciją, ir pasirinko Tarnybos Raštą skųsti Komisijai.
Paaiškina, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 11d. rašte Nr. S-132, skirtame Komisijai, nurodėme, kad „VAI 25 straipsnyje kalbama apie administracinėje procedūroje dalyvaujančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų nu(si)šalinimą, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis VAI 19 straipsnio 1 dalimi „administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą“. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyboje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, o pareiškėjas, vadovaujantis VAI 2 straipsnio 4 dalimi, nėra laikytinas viešojo administravimo subjektu, t. y. Tarnyboje nebuvo vykdoma administracinė procedūra ir VAI 25 straipsnis jai netaikomas. Todėl pareiškėjas Tarnybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-36 buvo informuotas, kokių veiksmų turėtų imtis dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo. Dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo, pareiškėjas į Tarnybą iki Sprendimo priėmimo datos nesikreipė. Nei kontrolierius, nei Tarnyba nediskriminavo pareiškėjo vien dėl to, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas. Tarnybos rašte nurodyta, kad Tarnyboje nebuvo vykdoma administracinė procedūra, bet ne tai, kad kontrolierius yra „nevykdęs (neatlikęs) viešojo administravimo funkcijų ir veiksmų“, kaip nurodo pareiškėjas. Pažymi, kad pareiškėjui buvo teikiama visa informacija, susijusi su jo teisėmis ir galimybėmis kreiptis dėl kontrolieriaus ir tyrėjo nušalinimo, o atlikdamas tyrimą dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų kontrolierius vykdė jam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas.
Atsiliepimas
Dokumentai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas, jį pasiekė, nors ir netiesiogiai (ne dėl Tarnybos kaltės), t. y. per Tarnybos atsiliepimą Komisijai (2020 m. balandžio 30 d.) ir teismui administracinėje byloje Nr. eI3-3263-484/2020 (byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021) (2020 m. balandžio 29 d.), tolesnį pareiškėjo reikalavimą jam pateikti dokumentus pakartotinai tiesiogiai laiko biurokratizmo skatinimu ir prieštaraujančiu VAI 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytam efektyvumo principui.
VAI 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymi, kad pareiškėjo prašomi dokumentai nėra individualus administracinis aktas, o Tarnyboje sprendimo byloje saugoma PlagScan tekstų sutapčių nustatymo ataskaita (vertinimas). Dėl Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 atitikimo VA] 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą (administracinė byla Nr. eI3-3263-484/2020 byla sujungta su kita administracine byla, sujungtos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021).
Atsiliepimas
Tarnyba Raštu informavo pareiškėją, kad Sprendimo 5–9 išnašose yra teksto rinkimo klaidų, atsiradusių redaguojant Sprendimo tekstą ir nurodė nustatytas klaidas. Tarnyba 2020 m. balandžio 30 d. rašte (atsiliepime Komisijai) paaiškino, kad VAI 35 straipsnyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra vykdant administracinę procedūrą, tačiau pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl kontrolieriaus atliktas tyrimas pagal skundą dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų nėra laikytinas administracine procedūra, kaip tai nustatyta VAI 19 straipsnio 1 dalyje, todėl ir VAI 35 straipsnio nuostatos nėra taikytinos. Tarnyba taip pat Komisijai paaiškino, kad pareiškėjas apie klaidas buvo informuotas, ir kad vykstant teisminiams procesams dėl kontrolieriaus sprendimų, pastarieji viešai Tarnybos interneto svetainėje nėra skelbiami. Šiuo atveju, pasibaigus teisminiam procesui, bus skelbiamas ištaisytas 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 tekstas.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Kontrolieriaus nušalinimu, nurodo, kad Tarnybos 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 13 d. raštais Nr. S-36 ir S-55 buvo paaiškinta, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu, kontrolieriaus nusišalinimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu, dėl kontrolieriaus nušalinimo rekomenduojama kreiptis į jį skiriantį subjektą – Lietuvos Respublikos Seimą. Dėl tyrėjo, atliekančio tyrimą, nušalinimo buvo paaiškinta, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kontrolierių pateikdamas motyvuotą prašymą ir kad kontrolieriaus ir Tarnybos nušalinimas nuo sutapčių vertinimo užkirstų kelią kontrolieriui pagal MSI 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompetenciją atlikti tyrimą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų, ir vadovaujantis MSI 17 straipsnio 11 dalimi, priimti teisėtą ir teisingą sprendimą. Tarnyba taip pat nurodė VAI straipsnius, kurie pagrindžia tokią informaciją (plačiau Tarnybos 2020 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-55 ir 2020 m. gegužės 11 d. raštas Nr. S-132).
Dėl Prašyme išdėstyto prašymo atnaujinti tyrimą, dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4 nurodė, kad Tarnyba 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-101 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnyje, kuris reglamentuoja Kontrolieriaus veiklą, taip pat Tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Kontrolieriui teisė atnaujinti tyrimą nėra nustatyta. Rekomendacijų 25 punkte yra nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms tyrimas gali būti atnaujinamas. Naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Pažymėjo ir tai, kad tokia informacija nebūtų laikytina nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, kadangi nėra susijusi su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu.
Dėl Kontrolierės nusišalinimo paaiškina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Kontrolierė nusišalino nuo Tarnyboje 2020 m. birželio 1 d. gauto skundo, nes pastarajame skunde buvo skundžiami Kontrolierės veiksmai, galimai pažeidė akademinę etiką, tačiau ne dėl pareiškėjo prašymo nusišalinti. Pažymi, kad Tarnyboje nebuvo gautas pareiškėjo nurodytas 2020 m. vasario 25 d. prašymas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, t. y. nei Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi, nei pats pareiškėjas pateikė kopiją, todėl ir minėto prašymo turinys Tarnybai ir / ar Kontrolieriui nėra žinomas. Atsakovės teigimu, pareiškėjo išvada, jog Kontrolierė pati nusišalino ir tuo pripažįsta 2020 m. vasario 25 d. Seimo vadovui adresuotame prašyme nurodytas aplinkybes, kaip pagrindą dėl jos nušalinimo, negali būti laikoma pagrįsta.
2020 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas kelia klausimą dėl Komisijos sudėties teisėtumo nagrinėjant pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašose 4–11 minimą informaciją ir dokumentus, įskaitant ir tokią, kuri susijusi su 5–9 išnašų informacija, kuri buvo skelbta būtent 2019 m. spalio 24 d., taip pat kada 2019 m. spalio 24 d. žiūrėta informacija buvo paskelbta, informaciją ir dokumentus anglų kalba pateikti kartu su jų vertimu į lietuvių kalbą, vertimą patvirtinus teisės aktų nustatyta tvarka; atnaujinti tyrimą, dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4, nes 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo vadovą, prašydamas nušalinti Kontrolierių įstatymų nustatyta tvarka nuo atliekamo tyrimo ir toks prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl pareiškėjo kaltės.
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-101 „Dėl 2020 m. kovo 17 d. prašymo“ nurodė pareiškėjui 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašas 4–11; informavo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 21.3 papunkčiu susipažinti su tyrimo medžiaga galima pateikus motyvuotą prašymą. Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams. Kartu su Raštu pareiškėjui buvo pateikta minėto prašymo forma ir pareiškėjas buvo patikintas, kad prašoma Programos tekstų sutapčių ataskaitos analizės ir vertinimo, saugomų Tarnyboje skundo nagrinėjimo dokumentų byloje, kopija yra parengta ir siekiant operatyviai pateikti prašomą informaciją bus išsiųsta pareiškėjui elektroniniu paštu iškart gavus pareiškėjo motyvuotą prašymą; atsakovė taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose yra teksto rinkimo klaidų, atsiradusių redaguojant sprendimo tekstą; nurodė klaidas ir paaiškino, kad jos buvo pastebėtos rengiant pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą, pabrėžiant, jog šios klaidos įtakos 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 turiniui neturi; apžvelgė 10 ir 11 išnašas; paaiškino, kad Kontrolieriui teisė atnaujinti tyrimą teisės aktuose nenustatyta, kad Rekomendacijų 25 punkte nustatyta, jog tyrimas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai ir / ar Kontrolieriui iki Rašto išsiuntimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo vadovas nepateikė informacijos apie pareiškėjo minimą 2020 m. vasario 24 d. kreipimąsi ar pradėtą Kontrolieriaus nušalinimo procedūrą. Pažymėjo ir tai, kad tokia informacija nebūtų laikoma nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, nes ji nėra susijusi su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su 2020 m. balandžio 15 d. skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijoje gautas 2020 m. balandžio 23 d.). Pareiškėjas Komisijos prašė pripažinti, kad Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei jį panaikinti; įpareigoti Kontrolierių nedelsiant pateikti 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus, nes Kontrolierius pažymi, kad tokią informaciją ir dokumentus yra paruošęs pateikimui; imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose esančių klaidų ištaisymo procedūras; spręsti klausimą dėl tyrimo atnaujinimo byloje, kurioje Kontrolierius priėmė 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei leisti įgyvendinti nušalinimo procedūrą.
Komisija 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-364 (AG-317/05-2020), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu ir Tarnybos Raštu, su skundu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą, Tarnybos Raštą ir įpareigoti atsakovę nedelsiant pateikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 ketvirtoje išnašoje minimą informaciją ir dokumentus; imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant atlikti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose (jų nuorodose, kurios yra individualaus administracinio teisės akto dalis) esančių klaidų ištaisymo procedūrą.
Taigi, byloje ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, Tarnybos rašto teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovę atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra būtent Tarnybos Rašto ir Komisijos priimto Sprendimo teisėtumas, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SP-4. Pareiškėjo skunde teismui didžioji dalis skundo argumentų yra susiję (apimantys) būtent Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimto sprendimo Nr. SP-4 teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. priimto sprendimo Nr. SP-4 teisėtumas bei pagrįstumas bus tikrinamas teisme administracinėje byloje Nr.eI3-509-426/2021, todėl teismas dėl skunde dėstomų argumentų, kurie yra betarpiškai susiję su minėtu Kontrolieriaus sprendimu, nepasisako.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčas kilo dėl teisės oficialiai iš Tarnybos gauti iš esmės Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 faktinį pagrindą, kuris yra individualaus administracinio teisės akto dalis VAĮ 8 straipsnio prasme, o atsakovės Raštą vertina kaip siekį sudaryti pareiškėjui kliūtis tinkamai įgyvendinti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 apskundimo teismui teisę administracinėje byloje Nr.eI3-509-426/2021. Pareiškėjo teigimu, Rekomendacijos nėra norminis teisės aktas, jos netaikomos pareiškėjui, o Komisija kitų teisės normų netaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad VAĮ (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo Prašymo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Prašymas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikto prašymo turinį, kuris vertintinas kaip įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad Prašyme pareiškėjas siekė gauti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 faktinį pagrindą – dokumentus, susijusius su sprendime nurodytomis išnašomis. Pareiškėjo prašyme taip pat buvo suformuluotas ir procesinio pobūdžio prašymas dėl jau atlikto tyrimo atnaujinimo. Taigi Prašymu pareiškėjas siekė gauti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo SP-4 priėmimu, ir atnaujinti jau baigtą tyrimą.
Dėl prašomų pateikti dokumentų
Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad Rekomendacijos nustato skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo taisykles Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje. Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad Rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatais, darbo reglamentu bei kitais norminiais teisės aktais. Taip pat Rekomendacijos parengtos pagal Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo Mokslinių tyrimų pažeidimų nagrinėjimo rekomendacijas (angl. ENRIO Handbook: Recommendations for the Investigation of Research Misconduct). Rekomendacijų 4 punktas nustato, kad jos skirtos darbuotojams, atsakingiems už tyrimų nagrinėjimą. Jos yra patariamojo pobūdžio, todėl kiekvienas tyrėjas, planuodamas atlikti tyrimą ir jį atlikdamas, turi atsižvelgti į tyrimo specifiką ir planuoti jo eigą suderinus su kontrolieriumi.
Iš pacituotų Rekomendacijų matyti, jog jos yra parengtos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir Mokslinių tyrimų pažeidimų nagrinėjimo rekomendacijomis. Jos yra patariamojo pobūdžio. Pareiškėjas skunde teismui tvirtina, kad Rekomendacijos netaikytinos, tačiau nedetalizuoja, kodėl Rekomendacijos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, išskyrus tai, kad Rekomendacijos skirtos Tarnybos darbuotojams ir jos nelaikytinos norminiu aktu.
Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad Rekomendacijos yra patvirtintos Kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 ir yra laikomos vidiniu institucijos teisės aktu, kuris reguliuoja jau minėtas tyrimo procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad Rekomendacijų neprivalu laikytis vien todėl, kad jos nėra norminis teisės aktas arba rekomendacinio pobūdžio. Teisėkūroje yra priimami ne vien tik įstatymai, tačiau ir jų įgyvendinimui skirti teisės aktai, lydimieji teisės aktai, institucijų vidiniai dokumentai ir kt. Pareiškėjas nepateikia nei vieno argumento, kad Rekomendacijos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o teismas taip pat tokių prieštaravimų nenustatė.
Dėl argumento, kad Rekomendacijos taikomos Tarnybos darbuotojams, bet ne pareiškėjui pažymėtina, kad Rekomendacijos nustato skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo taisykles Tarnyboje. Pareiškėjui pasikreipus į Tarnybą su Prašymu pateikti baigto tyrimo sprendimo dalies informaciją / dokumentus, Tarnybos darbuotojas turi vadovautis Rekomendacijomis ir prašomus pateikti dokumentus pateikti prašančiajam, vadovaujantis Rekomendacijomis. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijos nustato ir asmenų, dalyvavusių ar galimai dalyvavusių padarant tiriamą akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimą, atlikusių veiksmus ar atsakingų už juos, taip pat asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai buvo galimai pažeisti teises (Rekomendacijų 21 punktas). Minėtų Rekomendacijų 21.3 papunktyje nustatyta, kad toks asmuo turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga ir tai atlikti galima pateikus motyvuotą prašymą (3 priedas). Kontrolierius priima sprendimą dėl tokio asmens prašymo atsižvelgdamas į tyrėjo siūlymą. Tyrimo medžiagos apimtį susipažinti nustato tyrėjas. Susipažinimui tyrėjas parengia nuasmenintą medžiagą. Tyrimo medžiagos kopija gali būti daroma tik pateikus motyvuotą prašymą (4 priedas), kuriame nurodomas duomenų naudojimo tikslas ir įsipareigojimas gautus duomenis naudoti tik prašyme nurodytiems tikslams.
Iš atsakovės Rašto turinio matyti, kad atsakovė neatsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomų dokumentų ir, remdamasi Rekomendacijų 21.3 papunkčio nuostatomis, paaiškino, kokius veiksmus turi atlikti pareiškėjas, siekdamas gauti pageidaujamus dokumentus. Taigi, tik paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo prašomų dokumentų pateikimą / nepateikimą. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovė siekė sudaryti pareiškėjui kliūtis tinkamai įgyvendinti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 apskundimą teismui, vertintini kaip nepagrįsti. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SP-4 su skundu kreipėsi į teismą 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-509-426/2021 (sujungtų bylų numeris) pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti, o atsakovė buvo įpareigota teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu. Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. teismui pateikė atsiliepimą ir visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamu sprendimu, taip pat ir pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją. Taip pat pareiškėjo Prašyme prašomą informaciją Tarnyba pateikė ir Komisijai. Taigi pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba siekė sudaryti kliūtis apskundžiant Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SP-4, nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad prašomi pateikti dokumentai pateikti ne jam asmeniškai, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, nes, kaip jau buvo minėta, būtent paties pareiškėjo veiksmai sąlygojo dokumentų nepateikimą jam asmeniškai.
Dėl tyrimo atnaujinimo
Kitas pareiškėjo Prašyme suformuluotas prašymas buvo – atnaujinti tyrimą dėl kurio Kontrolierius 2020 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. SP-4. Atsakovė Rašte nurodė, kad tokia teisė Kontrolieriui nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnis, Tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“). Pažymėjo, kad Rekomendacijų 25 punkte nustatyta galimybė tyrimą atnaujinti tik tuomet, kuomet paaiškėja naujos aplinkybės. Nurodė, kad naujos aplinkybės laikomos tokios aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Tarnyboje atlikto tyrimo objektu. Atsakovė nurodė, kad neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Kontrolieriaus nušalinimo ir pabrėžė, kad tokia informacija nelaikytina nauja aplinkybe, kuriai paaiškėjus tyrimas gali būti atnaujinamas, nes tai nėra susiję su Tarnyboje atlikti tyrimo objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pastebi, kad pareiškėjas tyrimo atnaujinimą iš esmės sieja ne su atliktu Tarnyboje tyrimu, bet su Kontrolieriui pareikštu nušalinimu, kas teismo įsitikinimu, negali būti laikoma naujomis aplinkybėmis Rekomendacijų 25 punkto kontekste. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo Prašymo pateikimo metu tyrimas jau buvo baigtas, priimtas sprendimas, kurį pareiškėjas apskundė teismui, todėl tyrimo atnaujinimą sieti su pareikštu Kontrolieriui nušalinimu nėra tinkama. Atsakovė Rašte pažymėjo, kad informacijos, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi dėl Kontrolieriaus nušalinimo į Seimo vadovą neturėjo, kaip ir neturėjo informacijos apie pradėtą kontrolieriaus nušalinimo procedūrą. Šių atsakovės argumentų nepaneigia ir pareiškėjas. Taigi atsakovė visiškai pagrįstai Rašte nurodė, kad pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti tyrimą nenustatytas.
Dėl Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 išnašų (5–9) klaidų ištaisymo
Pareiškėjas skunde Komisijai suformulavo prašymą įpareigoti Tarnybą imtis VAĮ 35 straipsnyje nustatytų priemonių, siekiant ištaisyti Kontrolieriaus 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. SP-4 5–9 išnašose pastebėtas klaidas. Toks pats reikalavimas yra pareikštas ir teismui. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo suformulavęs Tarnybai Prašyme, nes, kaip matyti, minėtos klaidos buvo pastebėtos pačios atsakovės rengiant atsakymą į pareiškėjo Prašymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek atsiliepime Komisijai, tiek atsiliepime teismui atsakovė neatsisako ištaisyti pastebėtas teksto rinkimo klaidas, tačiau nurodo, kad toks klaidų ištaisymas nėra reguliuojamas VAĮ 35 straipsnio nuostatų, nes tyrimas buvo atliktas dėl galimų pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų, kas nėra laikoma administracine procedūra. Atsakovė nurodo, kad klaidos bus ištaisytos pasibaigus teisminiams ginčams. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad iš esmės ginčo dėl pastebėtų klaidų ištaisymo nėra, pareiškėjas Prašyme Tarnybai tokio prašymo nebuvo pareiškęs, ginčas dėl klaidų vyksta kitoje administracinėje byloje, todėl šioje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šiuo aspektu.
Dėl nagrinėjimo Komisijoje
Pareiškėjas papildomose rašytiniuose paaiškinimuose kelia klausimą dėl jo skundo nagrinėjimo Komisijoje galimai procedūrinių pažeidimų, t. y. pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, sprendimas nebuvo skelbiamas, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jokios procesinės teisės, nebuvo pranešta apie Komisijos kolegiją ir jos sudėtį, posėdžio tvarką, eigą, nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nušalinimus Komisijos nariams, Sprendimą pasirašė keturi Komisijos nariai, nors Komisiją sudaro septyni nariai.
Komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. IAGNTĮ 10 straipsnio 8 dalis nustato, kad priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. ĮAGNTĮ 14 straipsnis reglamentuoja skundo nagrinėjimą Komisijos posėdyje, Komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimus: Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, arba komisijos pirmininko paskirtas kitas komisijos narys. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys (1 dalis); su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio (2 dalis); prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji administracinių ginčų komisijos posėdžiai (3 dalis); Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai (4 dalis); iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai (5 dalis); bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą (6 dalis); tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva (7 dalis); Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant (8 dalis).
Komisijos pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui apie Komisijos 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. posėdį buvo pranešta tinkamai (Komisijos byla Nr. AG-317/05-2020 1 t., b. l. 14, 15, 16). 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos rašte Nr. 19R-1049(AG-317/05-2020) taip pat buvo prašoma pareiškėjo pateikti nuomonę dėl rašytinio proceso, buvo paaiškinta apie galimybę šalims ginčą baigti taikos sutartimi. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs prieštaravimą skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, pateikta nėra, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėjas į skundo nagrinėjimą 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. atvyko. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei pacituotas teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad Komisija, šalims į posėdį neatvykus teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. Pastebėtina, jog pareiškėjo minimi galimi procesiniai pažeidimai nenustatyti, nes Komisijoje nagrinėjant skundą ne rašytinio proceso tvarka, posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Dar daugiau, pareiškėjas teigdamas, kad jis neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo Komisijos nariams, šio argumento nedetalizuoja, t. y. pareiškėjas tik abstrakčiai įvardija nušalinimo galimybę, tačiau nenurodo nei kokiam nariui, nei dėl kokių priežasčių norėjo pareikšti nušalinimą ir dėl kokių priežasčių nereiškė šio nušalinimo.
Dėl Komisijos sudėties pažymėtina, kad Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Komisijos sprendimą priėmė keturi Komisijos nariai, todėl pareiškėjo argumentai dėl Komisijos sudėties neteisėtumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta sprendžia, kad tiek Tarnyba Rašte, tiek Komisija Sprendime tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiai faktinei situacijai teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Atsakovės Raštas ir Komisijos priimtas Sprendimas vertintini kaip pagrįsti bei teisėti, pagrindų jų panaikinimui nenustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini pilnoje apimtyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.