Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-17-984/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
2YT-17-984/2017
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00994-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
J. M., A. M., M. M. K.
Suinteresuotas asmuo
I. L., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-17-984/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00994-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 4 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M., A. M., M. M. K., J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje I. L., VĮ „Turto bankas“.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė mirusio brolio J. M. palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjai buvo J. M. broliai ir seserys. Visų jų motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties turtą (žemę, į kurią iki jos mirties jau buvo atkurtos nuosavybės teisės), pagal 1996 m. rugsėjo 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimą (Reg. Nr. 5756) lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai J. M., M. M. K., J. M., J. M. ir A. M.. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 20 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į likusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę, į kurią nuosavybės teisės mirusios J. M. vardu buvo atkurtos jau po jos mirties, t. y. 14,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 4,0500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 4,7500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 6,4000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 9,1000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo likusiai nekilnojamojo turto daliai išdavimo metu J. M. jau buvo miręs, jam priklausanti dalis (1/5) liko įregistruota J. M. vardu. Sutuoktinės bei vaikų J. M. neturėjo, testamento nepaliko. Po J. M. mirties pareiškėjai palikimą priėmė jį faktiškai valdant, t. y. priėmė, naudojosi, naudojasi ir kaip savo rūpinasi žeme, mišku, taip pat priėmė po jo mirties namų apyvokos reikmenis bei J. M. asmeninius daiktus, kitą turtą. Už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančius žemės sklypus mokėjo mokesčius, savo šeimų jėgomis šienavo ir tvarkė žemę ir mišką. Tik atsiradus poreikiui sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, tam, kad žemė ir toliau būtų dirbama, o miškas tinkamai prižiūrėtas, iškilo būtinybė įforminti faktiškai priimtą palikimą. J. M. palikimą sudaro: 1/5 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 14,3100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 4,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 4,7500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės klypo, kurio plotas 6,4000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 9,1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas l,0800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitose, kurias J. M. buvo atidaręs kaip bendras su I. L., esančios lėšos.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų paveldimo turto priėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškėjų pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra J. M. dukterėčia (A. M. dukra), krikšto dukra, todėl kartu su J. M. buvo atidariusi sąskaitą banke.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo J. M. broliai ir seserys; jų motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po jos mirties turtą (žemę, į kurią iki jos mirties jau buvo atkurtos nuosavybės teisės), pagal 1996 m. rugsėjo 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimą (Reg. Nr. 5756) lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai J. M., M. M. K., J. M., J. M. ir A. M. (b. l. 7, 57-58). J. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 6). 2013 m. kovo 20 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į likusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemę, į kurią nuosavybės teisės mirusios J. M. vardu buvo atkurtos jau po jos mirties, ir kadangi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo likusiai nekilnojamojo turto daliai išdavimo metu J. M. jau buvo miręs, jam priklausanti dalis (1/5) liko įregistruota J. M. vardu (b. l. 8-18). J. M. palikimą sudaro: 1/5 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 14,3100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 4,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 4,7500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės klypo, kurio plotas 6,4000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 9,1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26); 1/5 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas l,0800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32); AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurias J. M. buvo atidaręs kaip bendras su I. L., esančios lėšos (b. l. 33-36). J. M. neturėjo sutuoktinės bei vaikų (b. l. 37). Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro duomenimis, po J. M. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 19). Po J. M. mirties pareiškėjai jo palikimą priėmė jį faktiškai valdant, t. y. priėmė, naudojosi, naudojasi ir kaip savo rūpinasi žeme, mišku, taip pat priėmė po jo mirties namų apyvokos reikmenis bei J. M. asmeninius daiktus, kitą turtą, už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančius žemės sklypus mokėjo mokesčius, savo šeimų jėgomis šienavo ir tvarkė žemę ir mišką. Tai patvirtina ir byloje pateiktos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų ir mokėjimo kvitų kopijos (b. l. 38-47, 49-53).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, po brolio J. M. mirties pareiškėjai per CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau rūpinosi jiems ir mirusiam broliui priklausančiu turtu – žeme, mokėjo mokesčius. Byloje pateiktos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų ir mokėjimo kvitų kopijos patvirtina šias aplinkybes (b. l. 38-47, 49-53).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjai Monika M. K., J. M., J. M. ir A. M. priėmė savo mirusio brolio J. M. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. M., A. M., M. M. K., J. M. po brolio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. M. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė