Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir Ž. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 5 dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 23 val. kartu su nenustatytu asmeniu įsibrovė į automobilį, stovėjusį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą 848,53 euro vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir neklaidino bylą tiriančių pareigūnų, nukentėjusiam asmeniui žala atlyginta ir jis pretenzijų neturi. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas už paskutinį nusikaltimą paskyrė jam per griežtą bausmę. Taip pat apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neteisingai subendrino skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes jis iš pataisos įstaigos išėjo neatlikęs ne 6 mėnesių 5 dienų, o 4 mėnesių 13 dienų bausmės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo Ž. J. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos bausmės, o taip pat ir nustatytos galutinės subendrintos bausmės griežtumą, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo, kurį jis padarė būdamas pilnamečiu, padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>. BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad asmeniui prisipažįstant kaltu ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Skirdamas Ž. J. bausmę už jo padarytą nusikaltimą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes (apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi; nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje), taip pat tinkamai įvertino nuteistojo Ž. J. asmenybę (teisiamas 11 kartą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, bedarbis, neįgalus) ir kitas svarbias aplinkybes (naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau Ž. J. 10 kartų buvo nuteistas už tapačias nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu (1 t., 146–177 b. l.), naujo nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, nusikaltimą nuteistasis Ž. J. padarė nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo išėjimo iš pataisos įstaigos (2 t., 32 b. l.). Taip pat anksčiau jis 6 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 2 kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, 2 kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą arba pasirodymą būnant neblaiviu viešoje vietoje, po vieną kartą už nedidelį chuliganizmą ir teisėto pareigūno nurodymo nevykdymą ar jo garbės ir orumo įžeidimą, jis nėra įvykdęs dviejų jam paskirtų baudų ir arešto (1 t., 196–199 b. l.). Šios aplinkybės apeliantą iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau nuteistajam Ž. J. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis Ž. J. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Todėl apylinkės teismas šįkart nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir Ž. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas, faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmių paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismo Ž. J. už naują nusikaltimą paskirta bausmė, kolegijos manymu, atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti apeliantui už naują nusikaltimą paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. J. yra recidyvistas, nes naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir turėdamas teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnis), o tai apylinkės teismas turėjo pripažinti apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į ją skirdamas Ž. J. bausmę už naują nusikalstamą veiką (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau apylinkės teismas to nepadarė. BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Todėl šioje byloje esant tik nuteistojo skundui apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti šios apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgti į ją ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį bei pabloginti nuteistojo padėtį sugriežtindamas jam paskirtą bausmę.

Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Ž. J. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę – visiško sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 6 mėnesiais 5 dienomis ir paskyrė apeliantui galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams 5 dienoms. Tačiau iš kartu su nuteistojo apeliaciniu skundu pateiktos 2015 m. gegužės 11 d. Vilniaus pataisos namų pažymėjimo Nr. 61 kopijos matyti, kad apeliantas iš pataisos namų buvo paleistas neatlikęs 4 mėnesių 13 dienų bausmės (2 t., 32 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas nuteistajam Ž. J. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas netinkamai suskaičiavo apelianto neatliktos bausmės dalį ir nustatė jam per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis nuteistajam Ž. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir Ž. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams 13 dienų.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.