- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1939-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00291-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- I. Č.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ir atsakovo I. Č. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui I. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo ir atsakovo I. Č. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, institucija, duodanti išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. G. esmė
Ieškovė R. J. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo I. Č. kaltės (ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarautų, jeigu santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės); po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę J.; vienam iš kito nepriteisti tarpusavio išlaikymo; nustatyti nepilnametės dukters K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti, kad dalijamas iki 2008-06-01, t.y. iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, įgytas turtas; priteisti iš atsakovo 679 085,52 Lt išmokėtus dividendus (iš UAB „C. P.“ ir UAB „R. E. H.“) bei 1 620 256,50 Lt ir 85 000,00 Eur, viso 2 299 342,02 Lt ir 85 000,00 Eur, šias lėšas išmokant jai per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 22 935 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės UAB „R. E. H.“ paprastųjų vardinių akcijų, 1,00 Lt vidutinės rinkos vertės; piniginę prievolę pagal 2008-03-07 AB SEB banko ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine prievole; nustatyti atsakovui priklausančio turto priverstinę hipoteką sekančiai: priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma 2 299 342,02 Lt ir 85 000,00 Eur, hipotekos terminą nustatyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo per teismo nustatytą terminą, daiktai, kuriems nustatoma priverstinė hipoteka ir kurie registruojami hipotekos registre yra atsakovui priklausantys 179/1702 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., 45 828,23 Lt vertės, butas, (duomenys neskelbtini)., 850 000,00 Lt vertės, butas, (duomenys neskelbtini), 265 000,00 Lt vertės; jos naudai nustatyti atsakovui priklausančio turto priverstinį įkeitimą sekančiai: priverstiniu įkeitimu užtikrinamo reikalavimo suma 2 299 342,02 Lt ir 85 000,00 Eur, hipotekos terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo per teismo sprendime nustatytą terminą, vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, kuriems nustatomas priverstinis įkeitimas ir kurie registruojami hipotekos registre yra reikalavimo teisės į 863 784,89 Lt gautinas pinigines lėšas iš UAB „C. P.“, kylančios iš 2009-11-06 paskolos sutarties, 865 784,00 Lt vertės, kurių savininkas yra atsakovas, UAB „C. P.“ 6 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 100,00 lt nominalios vertės, kurių vidutinė rinkos vertė 1,00 Lt ir kurios priklauso atsakovui, BUAB „R. E. H.“ 22 935 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 100,00 Lt nominalios vertės, kurių vidutinė rinkos vertės 1,00 Lt ir kurios priklauso atsakovui.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu šalys nebegyvena nuo 2008 m. birželio mėn. ir nėra nei poreikio, nei galimybių šeimos santykius atkurti iš naujo. Nurodė, kad būtent atsakovo veiksmai dėl netinkamo prioriteto pasirinkimo, nepakankamo dėmesio šeimai skyrimo, yra pagrindas laikyti jį kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi jis nebuvo šia prasme lojalus šeimai. Teigė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu yra darbingi, bei geba pasirūpinti savimi, todėl ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir nemano, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas iš ieškovės. Nurodė, kad klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo dydžio nustatymo yra išspręstas tarpusavio susitarimu, todėl dėl šių klausimų ginčo nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl vaikų išlaikymo priteisimo, nes kiekvienas iš tėvų privalo išlaikyti su juo gyvenantį vaiką. Teigia, kad šalys asmeninės teise iki santuokos sudarymo turi įgyto nekilnojamojo turto. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso UAB „C. P.” 6 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 100 Lt nominalios vertės, įgytos jau gyvenant skyrium 2009-02-20, UAB „R. E. H.“ 50 vardinių akcijų, 100 Lt nominalios vertės, viso 5 000,00 Lt vertės. Ieškovė teigė, kad 2007 m. pabaigoje UAB „R. E. H.“ akcininkai, iš kurių vienas yra atsakovas, nusprendė išleisti naują bendrovės akcijų emisiją, kurią apmokėjo perduodant UAB „C. P.“ akcijas, kurios nors ir buvo įgytos asmeniškai atsakovo, tačiau jų vertė padidėjo santuokos metu, dėl ko ieškovė teigia, kad tokiu būdu nuosavybės teise įgijo 120 406 vnt. UAB „R. E. H.“ paprastųjų vardinių akcijų, 100 Lt vertės, kurių bendra vertė 12 040 600 Lt. UAB „R. E. H.“ 2007 m. gruodžio 27 d. tapo patronuojančia UAB „C. P." įmone, turinčia 83,12 proc. UAB „C. P.“ akcijų paketą, kuris vertinamas 22 925 000 Lt 2007-12-31 duomenimis. Nurodė, kad pagal CK 3.88 str. l. d. 4 p. įmonės, nuosavybės teise priklausiusios vienam iš sutuoktinių, vertės padidėjimas, t.y. tiek UAB „C. P.”, tiek UAB „R. E. H.“ akcijų, nes gautas grynasis pelnas, kuris buvo įvertintas vertinant UAB „C. P.” akcijas, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas dalį UAB „R. E. H.“ akcijų pardavė ofšorinei kompanijai M.H.L. už 170 000 EUR, kurie yra pas atsakovą, todėl minėtu teisiniu pagrindu ieškovei priteistina iš atsakovo 85 000 EUR piniginių lėšų už parduotą turtą. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 4 p.,5 p. įtvirtintas nuostatas, ieškovei priklauso piniginės lėšos, esančios pas atsakovą, kurios buvo jam išmokėtos UAB „C. P.“ dividendų ir palūkanų forma, kurios yra bendras jungtinis sutuoktinių turtas ir kurias iki šiol nuosavybės teise valdo atsakovas. Nurodė, kad atsakovui bendrai išmokėtas pajamas sudaro: 2006-12-31 palūkanos po mokesčių už 2006 m. sudaro 20 404,88 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta 2006-05-27, tai palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo santuokos sudarymo, t.y. už 7 mėnesius ir sudaro 11 902,85 Lt, 2007-05-02 dividendai po mokesčių sudaro 873 788,37 Lt, 2007-12-31 palūkanos po mokesčių 26 240,02 Lt, viso 911 931,24 Lt. Taigi, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 4 p. turėtų būti priteistina ½ dalis dividendų, t.y. piniginių lėšų esančių pas atsakovą, kurias jam per laikotarpį nuo 2006-12-31 iki 2007-12-13 išmokėjo UAB „C. P.“, t.y. 455 965,62 Lt. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovas suteikė paskolas UAB „C. P.“, kurių bendra suma yra 3 240 513 Lt. Tai patvirtina aplinkybę, kad santuokos metu atsakovas disponavo šiomis lėšomis, ir šios lėšos buvo suteiktos paskoloms jo įmonėms, tokiu būdu šios piniginės lėšos liko pas atsakovą arba UAB „C. P.“, todėl jos turėtų būti įtraukiamos į bendrą dalintiną jungtinį sutuoktinių turtą (balansą). Sutinkamai su CK 3.117 str., atsakovo suteiktos paskolos ir UAB „C. P.“ grąžintos paskolos laikotarpyje nuo 2006-06-23 iki 2008-12-31 kaip sutuoktinių disponuotos lėšos dalintinos pusiau ir sudaro 1 620 256,50 Lt. Nurodė, kad pagal UAB „R. E. H.“ konsoliduotos atskaitomybės už pasibaigusius metus, t.y. 2008 m. gruodžio 31 d., atsakovas gavo pajamų, t.y. 2008-04-30 atsakovui buvo paskirti dividendai už 2007 m., t.y. santuokos metu, 446 239,81 Lt, kurie išmokėti buvo tik 2008-12-31, vadinasi šalims pradėjus gyventi skyrium. Ieškovė teigė, kad pagal CK 3.88 str. l. d. 4 p. iš įmonės veiklos gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovei priteistina ½ dalis iš šios įmonės gautų pajamų, kurios yra pas atsakovą, t.y. 223 119,90 Lt. Nurodė, kad bendrai ieškovei priteistinos pajamos gautos iš įmonių veiklos po santuokos sudarymo yra 679 085,52 Lt. Taip pat, iš atsakovo priteistina ½ dalis piniginių lėšų, kurias atsakovas panaudojo suteikdamas UAB „C. P.“ paskolas, t.y. 1 620 256,50 Lt, šių priteisiamų sumų išmokėjimui priverstiniu įkeitimu užtikrinant iš jų reikalavimo teisę į UAB „C. P.“ grąžintiną 863 784,84 Lt paskolą pagal 2009-11-06 paskolos sutartį Nr. SF-09-10. Nurodė, kad tokiu būdu iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 2 299 342 Lt piniginių lėšų, už iš įmonių gautas pajamas, vertės padidėjimą bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas lėšas per laikotarpį nuo 2006-05-27 iki 2008-06-01.Taip pat, remiantis LR CK 3.127 str. 2 d., prašė padalinti turtą įgytą iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y. iki 2008-06-01. Ieškovės teigimu įsipareigojimai AB SEB bankui pagal kredito sutartį pripažintini atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Ieškovė teigė, kad siekiant užtikrinti ieškovės turtinius interesus, būtina teismo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantiems daiktams ir įkeitimą jam nuosavybės teise priklausantiems vertybiniams popieriams, reikalavimo teisėms. Pažymėjo, kad jos pareikšto turtinio reikalavimo dydis yra 2 299 342,02 Lt ir 85 000,00 Eur, todėl priverstinio įkeitimo ir hipotekos atitikmuo reikalavimo sumai būtų 2 592 830,02 Lt, o bendra priverstiniu įkeitimu ir priverstine hipoteka prašomo apsunkinti turto vertė 2 025 213,83 Lt.
Atsakovas I. Č. su pareikštu ieškiniu nesutiko bei pateikė priešieškinį, kuriuo, patikslinęs savo reikalavimus, prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina R. J.; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu I. Č.; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 0,0987 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendrąja daline R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, nustatant, kad R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, o I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) - 2/3 dalys nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo R. J. ir I. Č. prievolės pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr.0080818070061-02 sudarytą su AB SEB banku yra solidarios; priteisti iš ieškovės atsakovui 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukus santuoką pripažinti atsakovui nuosavybės teises į patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: 1B-1 (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareikštu ieškiniu ieškovė, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 3-5 p. nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo, jo gautas iš UAB “C. P.” ir bankrutuojančios UAB “R. E. H.” kaip dividendus ir palūkanas sumas. Teigė, kad ieškovės reikalavimai dėl UAB “C. P.” atsakovui išmokėtų palūkanų, o taip pat į šios bendrovės atsakovui grąžintas (arba grąžintinas lėšas) yra nepagrįsti. Paaiškino, kad atsakovas santuokos metu UAB “C. P.” paskolas teikė iš savo asmeninių lėšų. Būdamas santuokoje atsakovas jokio didelės vertės turto neįgijo, todėl buvo pakankamai finansiškai pajėgus paskolinti nurodytas lėšas bendrovei, kurios akcijas jis įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovas savo bendrovei teikė paskolas iš asmeninių lėšų patvirtina aplinkybės, kad iki santuokos sudarymo atsakovui 2006-04-28 UAB “C.P.” skyrė 816 385,00 Lt dividendų. Nurodė, kad atsakovo metinė pajamų deklaracija už 2005 metus patvirtina, kad atsakovas uždirbo 1 441 394,05 Lt pajamų, o teismui pateikta 2005-06-27 vienkartinė atsakovo turėto turto deklaracija patvirtina, kad ieškovas deklaravo 4 742 395,00 Lt lėšų, iš kurių 3 418 278,00 Lt buvo paskolintos UAB „C. P.“. Be to, atsakovo metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2006 metus patvirtina, kad per 2006 metus jis gavo 1 036 186,63 Lt pajamų. Nurodė, kad iš ieškovės deklaracijų matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų jos metinės pajamos svyruoja apie 50 000 Lt per metus, todėl ji objektyviai negalėjo santuokos metu suteikti jos nurodomo dydžio paskolas atsakovo bendrovei. Dėl šių priežasčių konstatuotina įrodyta aplinkybė, kad atsakovo skolintos lėšos jo bendrovei UAB „C. P.”, o taip pat už suteiktą paskolą gautos palūkanos negali būti įtrauktinos į bendrą dalintiną sutuoktinių turto balansą. Atsakovo skolintos UAB „C. P.“ buvo jo asmeninės. To nepaneigė ieškovė. Nurodė, kad nepagrįsta ieškovės pozicija dėl jos reikalavimo teisės į 2008-12-31 UAB „R. E. H.” atsakovui išmokėtus dividendus už 2007 metus. Pažymėjo, kad pati ieškovė nurodo, kad bankrutuojančios UAB „R. E. H.” 22 935 vnt. akcijų šiuo metu yra vertos 1,00 Lt. Tokiu būdu ieškovė siekia atsakovui priteisti bankrutavusios bendrovės akcijas, tačiau tuo pačiu reiškia reikalavimą į šios bendrovės išmokėtus dividendus ir tokia ieškovės pozicija nėra suderinama su bendraisiais sutuoktinių turto dalinimo principais ir yra nepagrįsta. Pasak atsakovo, ieškovė galėtų savo reikalavimo teises sieti tik su teise į 25 vnt. (t.y. ½ nuo 50 vnt. akcijų) UAB „R. E. H.” akcijų, kurias atsakovas įgijo santuokos metu pasirašydamas šios bendrovės 2007-09-18 steigimo sutartį. Nurodė, kad tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės reikalavimas į pusę lėšų atsakovui priklausančių pagal 2008-05-09 UAB „R. E. H.” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovo ir „M.H.L.“. Paaiškino, kad šiuo sandoriu buvo perleistos akcijos, kurios buvo įgytos iš atsakovo asmeninio turto – apmokant UAB „C. P.“ akcijomis. Be to, pati ieškovė raštiškai patvirtino, kad šios akcijos yra atsakovo asmeninė nuosavybė, taip pat besąlygiškai atsisakė visų teisių, kurios suteikiamos įgijus UAB “R. E. H.” akcijas. Nurodė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad ieškovė 2008 m. gegužės mėn. su abiem vaikais persikėlė gyventi į Vilnių kartu su sugyventiniu E. J.. Ieškovė aiškiai nurodė, kad gyvens su kitu vyru. Šiais savo veiksmais ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir santuoka iširo dėl jos kaltės. Nurodė, kad atsakovas, kurdamas šeimą su ieškove, tvirtai tikėjo tarpusavio santykiais, manė, kad jie yra tokie, kokie sudaro santuokos pagrindą, šeimos esmę. Atsakovo požiūris į šeimos santykius, vertybes, santuokos pagrindą nepakito ir išliko toks pats. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, prašė sūnaus A. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o dukters K. Č. – su ieškove. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė nekelia klausimo dėl atsakovo teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas iki šiol gyvena su sūnumi A. Č.. Nurodė, kad nors šis namas ieškovės vardu buvo įgytas iki santuokos, tačiau didžioji dalis šio namo pagerinimų buvo atliekami atsakovo lėšomis ir pastangomis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš savo asmeninių lėšų už minėto namo apdailos darbus sumokėjo 57 000 Lt, taip pat atliko kitus esminius namo pagerinimus - 1997-10-22 ir 1997-10-27 sudarytų sutarčių Nr.4 ir Nr. 5 pagrindu jo užsakymu UAB „Norta“ pagamino ir pardavė švediškus langus (8vnt.), kurių bendra kaina 15 576 Lt, bei švediškas duris, kurių bendra kaina 13 868 Lt, viso 29 815 Lt sumokėjo iš savo asmeninių lėšų; UAB „Pirtelė“ pardavė pirties įrangą, kuri kainavo 4 479 Lt, už ką jis taip pat sumokėjo iš asmeninių lėšų. Nurodė, kad, kadangi visi namo pagerinimai buvo atliekami daugiau nei prieš 10 metų, dalis dokumentų, patvirtinančių atsakovo asmeninėmis lėšomis atliktus darbus, neišliko, tačiau vien aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš atsakovo asmeninių lėšų atliktų namo pagerinimo darbų kaina kelis kartus viršija jo įsigijimo kainą, todėl šie namo pagerinimai yra esminiai iš esmės nulėmė ir ženkliai išaugusią šio turto dabartinę vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės iki santuokos įgytas gyvenamasis namas bei 0,0987 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąja ieškovės ir atsakovo daline nuosavybe, nustatant, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, o ieškovei - 1/3 dalis šio turto. Pažymėjo, jog 2005-10-03, t.y. iki santuokos sudarymo, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovas paskolino ieškovei 200 000 Lt. Pasirašydama šią sutartį ieškovė pripažino, kad nurodytas lėšas ji gavo iš atsakovo ir įsipareigojo nurodytą paskolą grąžinti atsakovui iki 2007-10-02, tačiau iki šiol šios paskolos nėra grąžinusi, todėl atsakovas prašė priteisti šį įsiskolinimą, delspinigius, viso – 237 000 Lt. Pažymėjo, kad nei pateiktas ieškovės mokėjimo nurodymas, nei jos banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad minimos lėšos buvo paskolos grąžinimas pagal 2005-10-03 paskolos sutartį. Priešingai, mokėjimo nurodymo paskirtis patvirtina, kad šiuo mokėjimu buvo siekiama papildyti atsakovo sąskaitą. Nurodė, kad 2010-09-08 AB “Swedbank” pažyma Nr. SR-40296 patvirtina, kad ieškovė nuo 2003-05-02 iki 2008-09-19 naudojosi šio banko suteiktomis mokėjimo kortelėmis, kurios buvo susietos su atsakovo sąskaita. Nurodė, kad ieškovės atliktos operacijos atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, kurios buvo susietos su atsakovo sąskaita, t.y. ieškovė atsiskaitymams naudojo atsakovo lėšas, viso iki santuokos sudarymo ieškovė tokiu būdu išnaudojo 165 985,21 Lt atsakovo lėšų, o santuokos metu iki 2008-06-04 dar 136 741,70 Lt, t.y. iš viso ieškovė per mokėjimo korteles išnaudojo 302 726,91 Lt. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad ji galės naudotis atsakovo lėšomis per mokėjimo korteles, tačiau atsiradus finansinėms galimybėms šias išnaudotas lėšas grąžins atsakovui. Tokiu būdu ieškovė puikiai žinodama šias aplinkybes, gavusi 210000,00 Lt iš atsakovo pagal 2006-01-27 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį ir turėdama finansines galimybes 2006-02-08 papildė atsakovo sąskaitą 200000 Lt už jau iki šios datos išnaudotas pinigines lėšas pagal mokėjimo korteles, t.y. 151 901,34 Lt, bei už ateityje ketinamas naudoti atsakovo lėšas atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės pateiktame 2006-02-08 mokėjimo nurodyme sutampa pinigų suma, kurią jai atsakovas paskolino pagal 2005-10-03 paskolos sutartį, negali patvirtinti aplinkybės, kad šios lėšos buvo paskolos grąžinimas. Nurodė, kad santuokos metu, t.y. 2008-03-07 buvo sudaryta kredito limito sutartis Nr.0080818070061-02 ir prievolių užtikrinimui pagal šią sutartį buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtą kredito limito sutartį suteiktas kreditas yra šeimos poreikiams tenkinti, todėl po santuokos nutraukimo kreditas privalės būti grąžintinas solidariai. Nurodė, kad iki ieškovės kreipimosi į Trakų rajono apylinkės teismą buvo bandoma santuoką nutraukti taikiai ir šiuo tikslu buvo 2008-08-11 parengta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi numatytos pareigos atsakovo atžvilgiu privalėjo būti pradedamos vykdyti iškart po sutarties pasirašymo momento ir atsakovas nepažeisdamas prisiimtų įsipareigojimų jas vykdė. Nurodė, kad ieškovės nurodomas AB Swedbank suteiktas kreditas pagal 2006-02-02 kreditavimo sutartį Nr.06-002033 buvo užtikrintas ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Remiantis 2008-08-11 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1.2. p. atsakovas atlaisvino nurodytą turtą nuo įkeitimo. Nurodomas AB Swedbank suteiktas kreditas buvo padengtas iš lėšų gautų pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr.0080818070061-02 sudarytą su AB SEB banku, kas patvirtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr.0080818070061-02 privalo atsakyti solidariai. Pažymėjo, kad ieškovės solidariąją atsakomybę pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr.0080818070061-02 sudarytą su AB SEB banku patvirtina aplinkybė, kad 2006-12-07 (t.y. po santuokos sudarymo su atsakovu) ieškovė pasirašė 2006-12-07 laidavimo sutartį su „Swedbank”, AB banku ir laidavo už savo sutuoktinį pagal 2006-02-02 kreditavimo sutartį Nr.06-002033-FA. Nuo šio sandorio sudarymo momento ieškovė prisiėmė solidarias pareigas pagal 2006-02-02 kreditavimo sutartį Nr.06-002033-FA. Nurodė, kad kredito limito sutarties turinys patvirtina, kad atsakovas sudarydamas su AB SEB banku 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini), veikė už save ir už savo sutuoktinę, pagal ieškovės 2007-02-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą, notaro registro Nr. 2-1887, kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą be visų kitų įgaliojime nurodytų veiksmų taip pat „savo nuožiūra skolintis pinigus (gauti kreditus) atsakovo vardu iš bet kurio banko ar kredito įstaigos, atsakovo vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, atsakovo vardu įsipareigoti įvykdyti bet kurias prievoles ir jas vykdyti bet kuriais įstatymų leidžiamais būdais. Taigi, ieškovė savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti solidariąja bendraskole kartu su atsakovu, kaip kredito gavėja, ir jiems 2008-03-07 kredito limito sutarties Nr.0080818070061-02 sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės. Atsakovas taip pat teigė, kad, kadangi dėl santuokos išrimo kalta yra ieškovė, vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., prašo pripažinti atsakovui nuosavybės teises į patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: 1B-1 (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), viso turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurias ieškovei padovanojo atsakovas 2007-01-08 dovanojimo sutarties Nr. SN-63, patvirtintos Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro, pagrindu. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad šalių dukra K. Č. yra įstojusi į „E. C.“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. trejų metų programai ir baigusi šį koledžą įgys vidurinio mokslo pažymėjimą. Nurodė, kad vieneri šalių dukters studijų metai nurodytoje mokslo įstaigoje kainuoja 27 060 GBP (105534 Lt), o trijų metų mokslo kaina sudarys 81 180 GBP (316602 Lt). 2011-08-19 atsakovas iš savo lėšų sumokėjo 6503 svarus už dukters pirmojo semestro mokslus ir pragyvenimą. Nurodė, kad ieškovė vienareikšmiškai nurodė atsakovui, kad už dukters studijas nemokės, todėl atsakovas už jas mokės iš savo asmeninių lėšų. Pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 3.156 str. ir 3.192 str. nuostatomis, ieškovė privalo lygiomis dalimis prisidėti prie dukters studijoms būtinų išlaidų. Nurodė, kad šios aplinkybės privalo būti įvertintos sprendžiant ieškovės reikalavimus dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo, kurios, jų priteisimo iš atsakovo atveju, privalo būti mažinamos ½ dukters mokamų studijų apmokėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies; nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2006 m. gegužės 27 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 47) tarp I. Č. ir R. J.; nutraukus santuoką ieškovui I. Č. paliko santuokinę pavardę – Č., atsakovei R. J. paliko santuokinę pavardę – J.; nustatė nepilnamečio vaiko K. Č. gyvenamąją vietą su ieškove R. J., o nepilnamečio vaiko A. Č. - su atsakovu I. Č.; nustatė, kad ieškovė R. J. teikia išlaikymą su ja liekančiai gyventi nepilnametei dukrai K. Č. iki jos pilnametystės, o atsakovas I. Č. – su juo liekančiam gyventi nepilnamečiui sūnui A. Č.; nustatė, kad dalijamas iki 2008-06-01 šalių įgytas turtas; priteisė atsakovui I. Č. asmeninės nuosavybės teise 22 935 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės BUAB „R. E. H.“ paprastųjų vardinių akcijų; pripažino žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisė R. J. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė I. Č. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr. 0080188070061-03 R. J. ir I. Č. AB SEB bankui atsako solidariai; įpareigojo R. J. grąžinti I. Č. iš jo pagal 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį gautas patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: 1B-1 (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš R. J. 5 808,00 Lt bylinėjimosi išlaidų I. Č., 26 127,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš I. Č. priteisė 16,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas skyrė nepakankamai dėmesio šeimai, šeimos nariams trūko bendravimo, palaikymo, moralinės paramos, o ieškovė susirado kitą vyrą, su kuriuo pradėjo gyventi, t.y. buvo atsakovui neištikima, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje ginčo tarp šalių dėl šalių nepilnamečių vaikų K. Č. ir A. Č. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad duktė K. Č. tėvams pradėjus gyventi skyrium gyvena su ieškove (motina), o sūnus A. Č. - su tėvu, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų suabejoti tėvų gebėjimu ir galėjimu auklėti ir rūpintis vaikais, teismas padarė išvadą, kad dukra K. Č. ir toliau turi gyventi su ieškove (motina), o sūnus A. Č. – su atsakovu (tėvu). Taip pat teismas konstatavo, kad po santuokos nutraukimo, ieškovė išlaiko su ja liekančią gyventi dukrą K. Č., o atsakovas – su juo liekantį gyventi sūnų A. Č.. Teismas, remdamasis LR CK 3.127 str. 2 d. bei šalių pozicija, nustatė, kad dalijamas turtas, įgytas iki 2008-06-01. Teismas, įvertinęs šalių atstovų nurodytas aplinkybes dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo, padarė išvadą, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šio turto pagerinimo, t.y. už jo lėšas buvo atlikti remonto darbai, nebaigtas statyti namas buvo įrengtas, pritaikytas gyvenimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1999-02-14 gyvenamojo namo rinkos kaina buvo 261 158,00 Lt, tiek ieškovė, tiek atsakovas prisidėjo prie šio gyvenamojo namo pagerinimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių, jog atsakovas mokėjo už tam tikrus atlikus remonto darbus, o jos nurodytas aplinkybes, kad atsakovo parašai liudija tik apie prekių pristatymą, atmetė kaip nepagrįstas. Šalys neginčijo, kad gyveno šiame name, kuriame atsakovas su sūnumi gyvena iki šiol, juo naudojosi, valdė ir tvarkė bendru sutikimu. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas vien tik iš ieškovės asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadas, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas tiek ieškovės, tiek atsakovo asmeninėmis lėšomis, pagerinimai laikytini esminiais, kas sudarė pagrindą pripažinti, jog gyvenamasis namas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nenustatė pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl nutraukus santuoką žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas lygiomis dalimis, t.y. priteisiant šalims asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį šio turto. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į LR CK 3.6 str. 1 d., 1.129 str. 1 d. 5 p. nuostatas, tai, kad šį turtą šalys įsigijo nesudarius santuokos, o jų santuoka buvo sudaryta 2006-05-27, laikė, kad atsakovas nepraleido įstatymo numatyto bendro 10 metų ieškinio senaties termino, todėl ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 2 p., kuris numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, teismas atmetė atsakovo teiginius, jog ieškovės reikalavimas dėl palūkanų, gautų už jo skolintas lėšas, priteisimo yra nepagrįstas. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuo metu disponuoja jam išmokėtais dividendais, kokio dydžio reikalavimo teisės atsakovas šiuo metu turi į UAB „C. P.“, ar jam buvo išmokėtos 863 784,89 Lt palūkanos ir kt., todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 679 085,52 Lt išmokėtus dividendus bei 1 620 256,50 Lt ir 85 000 EUR atmetė. Tuo pagrindu taip pat teismas atmetė ieškovės reikalavimą taikyti atsakovo turto priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Be to, teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją, patenkino ieškovės prašymą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 22 935 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės UAB „R. E. H.“ paprastųjų vardinių akcijų, 1,00 Lt vidutinės rinkos vertės. Teismas nustatė, kad atsakovas sudarydamas, 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini) sutartį, veikė pagal ieškovės jam išduotą 2007-02-12 įgaliojimą, iš kurio matyti, kad ieškovė įgaliojo savo sutuoktinį (atsakovą) savo nuožiūra skolintis pinigus (gauti kreditus) jos vardu iš bet kurio banko ar kitos kredito įstaigos arba iš bet kurių kitų juridinių ir/ar fizinių asmenų, jos vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad prievolė pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini), atsirado iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio (atsakovo), kai buvo kito sutuoktinio sutikimas, todėl šalių atsakomybė pagal šią sutartį yra solidari. Priešingus ieškovės teiginius teismas atmetė. Teismas remdamasis, tuo, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei LR CK 3.70 str. 4 d. nuostatomis, patenkino atsakovo reikalavimą po santuokos nutraukimo pripažinti jam nuosavybės teises į patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: 1B-1 (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), ir jos įgytos pagal 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį, kuria atsakovas šias patalpas padovanojo ieškovei
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1. panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimą dėl 2 299 342,02 Lt ir 85 000 EUR priteisimo iš atsakovo I. Č. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą patenkinti; 2. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimą dėl piniginės prievolės pagal 2008-03-07 kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo I. Č. prievole ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimą patenkinti; 3. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovės R. J. ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimą patenkinti; 4. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta tenkinti atsakovo I. Č. patikslino priešieškinio reikalavimą - žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - patikslinto priešieškinio reikalavimą atmesti; 5. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta iš dalies tenkinti atsakovo I. Č. patikslinto priešieškinio reikalavimą - tiek ieškovei R. J., tiek atsakovui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - patikslinto priešieškinio reikalavimą atmesti; 6. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta tenkinti atsakovo I. Č. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir įpareigoti R. J. gražinti I. Č. iš jo pagal 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį gautas patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: lB-l (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - patikslinto priešieškinio reikalavimą atmesti; 7. priteisti ieškovei R. J. iš atsakovo I. Č. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas ir nesivadovavo suformuota teismine praktika, to pasėkoje netinkama konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, kas lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris objektyviai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė nesutinka su teismo išvada pripažinti namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe ir šį turtą padalinti šalims lygiomis dalimis. Teismui padarius išvadą, jog atsakovas I. Č. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ieškovės gyvenamojo namo pagerinimo, sprendime nėra detalizuojama, kokia konkrečia atsakovo I. Č. pinigų suma ieškovės namas buvo pagerintas, nors šis faktas yra svarbus nustatant, ar turto pagerinimas yra esminis. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į ieškovės R. J. argumentus, jog jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas buvo pagerintas jos iniciatyva, ji sudarė su rangovais sutartis, pinigai už atliktus darbus, langus, duris, pirties įrangą atsakovo I. Č. buvo mokėti ieškovės pavedimu ir lėšomis. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai perkėlė ieškovei R. J. įrodinėjimo pareigą ir tuo nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pasak apeliantės, atsakovas I. Č. byloje neįrodė, jog jis savo lėšomis iš esmės prisidėjo prie jos gyvenamojo namo pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad turtas buvo pagerintas iki šalių santuokos sudarymo, o tai sąlygoja, jog negalėjo būti taikoma LR CK 3.90 str. 1 d. Atsakovo nurodomi turto pagerinimo darbai savo esme nėra lygiaverčiai LR CK 3.90 str. 1 d. detalizuotiems pagerinimas ir jokiu būdu negali būti laikomi esminiais ir sudarančiais pagrindą ieškovės asmeninį turtą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo I. Č. įrodinėtos panaudotos asmeninės lėšos nesiekia 35 proc. visos gyvenamojo namo rinkos kainos, todėl, remiantis teismų praktika, apylinkės teismas neturėjo teisės pripažinti, jog ieškovės gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir juo labiau gyvenamojo namo padalinti, ½ dalį priteisiant atsakovui I. Č.. Taip pat teismo sprendimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra visiškai nemotyvuotas. Atsakovas byloje neįrodinėjo fakto, jog iš esmės pagerino kitą ieškovei priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011 pateiktais paaiškinimais, teismas neturėjo pagrindo žemės sklypą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakomybė pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku, yra solidari. Teismas nevertino, ar sandoris, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, buvo sudarytas bendriems šeimos poreikiai tenkinti. Pažymėjo, jog ji jokio (nei rašytinio, nei žodinio) sutikimo 2008-03-07 kredito limito sutarčiai (duomenys neskelbtini) sudaryti nebuvo davusi, jai nežinoma, nei kokiems vertybiniams popieriams įsigyti buvo sudaryta minėta kredito limito sutartis, nei kokią naudą iš vertybinių popierių įsigijimo gavo atsakovas I. Č.. Būtinybės įsigyti vertybinius popierius jų šeimai nebuvo, todėl minėta prievolė pagal kreditavimo sutartį pripažintina asmenine atsakovo I. Č. prievole. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo I. Č. 2 299 342,02 Lt. Tai, kad santuokos metu atsakovui I. Č. iš įmonių UAB „C. P.“ bei šiuo metu bankrutavusios UAB „R. E. H.“ veiklos buvo išmokėtos piniginės lėšos dividendų ir palūkanų forma, bei tai, kad atsakovas I. Č. santuokos metu yra suteikęs UAB „C. P.“ paskolas, patvirtina byloje esantys šių įmonių pateikti dokumentai. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas I. Č. santuokos metu (2008-05-09) pardavė 97 471 vnt. UAB „R. E. H.“ akcijų ofšorinei kompanijai Maxiware holdings limited už 170 000 Eur. Šiais rašytiniais įrodymais ir yra įrodyta, jog pas atsakovą I. Č. yra ieškovės R. J. patikslintu ieškiniu prašytos priteisti piniginės lėšos. Atsakovas I. Č. to neneigė. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visiškai neįsigilinęs į bylos esmę, kas lėmė, jog buvo neteisingai išspręsta byla ir vadovaujantis LR CK 3.127 str. nebuvo padalintas visas santuokos metu įgytas turtas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo nustatymo. Kartu apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino atsakovo I. Č. priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui pagal 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį perduotas patalpas. Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta, kodėl buvo atmesti ieškovės R. J. argumentai dėl 2007-01-08 teisių dovanojimo sutarties galios bei negalimumo atsakovo I. Č. reikalavimą įvykdyti natūra, kas lemia skundžiamo teismo sprendimo tinkamo motyvavimo trūkumą. Toks teismo sprendimas pažeidžia LR CK 6.189 str. 1 d., konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, teisinio apibrėžtumo bei stabilumo principus. Atsakovas I. Č. 2007-01-08 teisių dovanojimo sutarties neginčijo, patikslintame priešieškinyje nenurodė jokių šio sandorio negaliojimo pagrindų, kurie galėtų sąlygoti 2007-01-08 teisių dovanojimo sutarties negaliojimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant nuginčyto pačio sandorio, taikė sandorių negaliojimo teisinę pasekmę - restituciją. Be to ieškovės butas perduotomis patalpomis buvo padidintas amalgamacijos būdu, o atsakovo I. Č. butas atitinkamai amalgamacijos būdu buvo sumažintas. Atliktos tiek ieškovės R. J., tiek atsakovo I. Č. butų rekonstrukcijos, kas lemia, jog natūra įvykdyti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimo nėra įmanoma. Apeliaciniame skunde taip pat yra pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo I. Č. pareikšto reikalavimo dėl 200 000 Lt skolos, 37 000 Lt dydžio delspinigių bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas I. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nagrinėjamoje byloje taikė CK 3.90 str. nuostatas. Tuo atveju, kai sutuoktinio asmeninis turtas buvo kito sutuoktinio lėšomis pagerintas iš esmės iki santuokos sudarymo, lėšų davęs sutuoktinis gali reikalauti pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai jų įnašų vertei. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad gyvenamasis namas, kuriame gyveno šalys iki santuokos sudarymo buvo gerinamas abiejų šalių lėšomis ir apeliantė jokių pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė. Apeliaciniame skunde pateiktas CK 3.90 str. 1 d. nuostatų aiškinimas yra neteisingas, kadangi juo sudaromos sąlygos savininko neteisėtam praturtėjimui kito asmens, kuris pagerino turtą iš esmės, sąskaita. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys nors ir nebuvo sudarę santuokos, tačiau jas siejo ne vien iš daiktinės teisės kilę santykiai, gyvenamasis namas kartu su žemės sklypu buvo įgyti gimus šalių dukrai K. Č., o, vykdant namo statybos ir įrengimo darbus, 1997-06-17 šalims gimė antras vaikas - sūnus A. Č.. Taigi, šalys statė ir įsirenginėjo gyvenamąjį namą kartu ir siejo savo šeimos tolimesnį gyvenimą jame. Gyvenamojo namo įsigijimas, jo tolimesnis statymas ir įrengimas šalims sukūrus šeimą ir gimus dviem vaikams tik patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad šis turtas nebuvo ieškovės asmeniškai įsigytas, baigtas statyti ir įrengtas, todėl teismas pagrįstai pripažino namą ir žemės sklypą bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Pasak atsakovo, teismas pagrįstai nustatė, jog jis iš esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimų ir vien į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jo pagerinimų suma siekia 91 294 Lt, kas kelis kartus viršija šio turto įsigijimo kainą. Atsiliepime pažymima, kad visi namo pagerinimai buvo atliekami daugiau nei prieš 10 metų, dalis dokumentų, patvirtinančių atsakovo asmeninėmis lėšomis atliktus darbus, neišliko, o juridiniai asmenys atlikę statybos darbus yra likviduoti. Atsakovo teigimu, jo atlikti namo pagerinimai yra esminiai, nulėmę ir ženkliai išaugusią šio turto dabartinę materialiąją vertę. Tuo tarpu ieškovė formaliai nurodo, kad minėtus mokėjimus atsakovas atliko jos lėšomis ir jos pavedimu. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų perdavusi minėtas lėšas atsakovui, sudariusi susitarimą su atsakovu, kad jis apmokėtų už statybos darbus iš jos asmeninių lėšų ar pan. Tokius ieškovės aiškinimus paneigia, kasos pajamų orderio kvitai, kurie patvirtina, kad pinigus sumokėjo atsakovas, nes ieškovė namo kartu su žemės sklypu įsigijimo metu neturėjo jokių didelių santaupų ar pajamų iš kurių galėtų atlikti jos nurodomus statybos darbus. Taigi, atsakovo teigimu, jis, vadovaujantis CPK 178 str. pateikėjo pasirašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius jo lėšų už statybos darbus sumokėjimo faktą. Todėl kilus pagrįstoms abejonėms ieškovė LR CPK nustatyta tvarka turėjo teisę įrodyti, kad ji buvo finansiškai pajėgi atlikti jos nurodomus statybos darbus, tačiau to nepadarė. Taip pat atsakovas pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė, žemės sklypas buvo perkamas ir vėliau naudojamas neatsiejamai nuo gyvenamojo namo vieninteliam tikslui - bendroms šalių ir jų šeimos reikmėms tenkinti bei bendro šeimos materialinio gerbūvio sukūrimui. Nesant jokių įrodymų, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigyjamas ne bendro šeimos turto sukūrimui statant jame gyvenamąjį namą, teismas pagrįstai pripažino šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad prievolė pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį nėra solidari. Byloje esančios kredito limito sutarties turinys (bendrosios dalies 16 p., specialiosios dalies 13 p.) patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas su AB SEB banku 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini), veikė už save ir už savo sutuoktinę, t.y. atsakovas veikė pagal ieškovės 2007-02-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą, notaro registro Nr. 2-1887. Taigi, ieškovės atsakomybė pagal nurodytą kredito sutartį yra solidari. Atsiliepime pažymima, kad atsakovė neteisingai aiškina kasacinės instancijos teismo nutarimą bei CK 3.109 str. 3 d. turinį, kadangi šeimos poreikių faktas, vertinant paskolos panaudojimą, įrodinėjamas tik tais atvejais, kada prievolės prisiėmimui nebuvo duotas kito sutuoktinio sutikimas. Taip pat atsakovas pažymi, kad pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kreditas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Iki ieškovės kreipimosi į Trakų rajono apylinkės teismą buvo bandoma santuoką nutraukti taikiai ir šiuo tikslu buvo 2008-08-11 parengta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria remiantis atsakovas įsipareigojo atlaisvinti ieškovės nurodytą turtą nuo įkeitimo AB Swedbank pagal 2006-02-02 kreditavimo sutartį Nr. 06-002033, kurios tinkamam įvykdymui taip pat laidavo ir ieškovė. Nurodomas AB Swedbank suteiktas kreditas buvo padengtas būtent iš lėšų gautų pagal apeliaciniame skunde akcentuojamą 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su AB SEB banku, kas taip pat patvirtina, kad ši prievolė yra solidari. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji nežinojo kaip buvo panaudotas kreditas ir kokie vertybiniai popieriai įsigyti. Taip pat pažymėjo, kad žinodama apie sudarytą sandorį ieškovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, besirūpinantis šeimos gerove turėjo domėtis atsakovo sudaromais sandoriais, ypač atsižvengdama į tai, kad prievolių užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymima, kad ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo priteisti 2 299 342,02 Lt ir 85 000 EUR, nepateikia ir neišdėsto motyvų, dėl kokių priežasčių prašo priteisti šias sumas, kaip jos yra apskaičiuojamos bei kokie teisiniai pagrindai pagrindžia šiuos reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad santuokos metu UAB „C. P.“ paskolas teikė iš savo asmeninių lėšų. Būdamas santuokoje, atsakovas jokio didelės vertės turto neįgijo, todėl buvo pakankamai finansiškai pajėgus paskolinti nurodytas lėšas bendrovei, kurios akcijas jis įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovas savo bendrovei teikė paskolas iš asmeninių lėšų patvirtina aplinkybės, kad iki santuokos sudarymo atsakovui 2006-04-28 UAB „C. P.“ skyrė 816 385 Lt dividendų, todėl atsakovo skolintos lėšos jo bendrovei UAB „C. P.“ negali būti įtrauktinos į bendrą dalintiną sutuoktinių turto balansą ir ieškovė neturi reikalavimo teisės į šias lėšas, nes atsakovo suteiktos paskolos UAB „C. P.“ yra asmeninis atsakovo turtas ir buvo skirtos jo asmeninio verslo veiklos užtikrinimui. Taip pat ieškovė nepaneigė teismo prezumpcijos, kad ieškovė vadovaujantis CPK 178 str. neįrodė, kad ieškovės nurodomas lėšas atsakovas gavo. Pasak atsakovo nepagrįsta ieškovės pozicija dėl jos reikalavimo teisės ir į 2008-12-31 UAB „R. E. H.“ atsakovui išmokėtus dividendus už 2007 metus. Atsakovas pažymėjo, kad pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bankrutuojančios UAB „R. E. H.“ 22 935 akcijos šiuo metu yra vertos 1.00 Lt, prašė jas priteisti atsakovui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo, kas rodo, kad ieškovė siekia atsakovui priteisti bankrutavusios bendrovės akcijas, tačiau tuo pačiu reiškia reikalavimą į šios bendrovės išmokėtus dividendus. Be to, 2007-12-17 UAB „R. E. H.“ steigimo sutartyje ieškovė pasirašydama pareiškė ir patvirtino, kad I. Č. 120 356 šios bendrovės akcijas įgijo asmenine nuosavybe už asmenine nuosavybe jam priklausančias 12 689 UAB „C. P.“ akcijas įgytas iki santuokos ir kad visos su šių akcijų įsigijimu atsiradusios teisės ir pareigos yra jo asmeninės teisės ir pareigos. Tokiu būdu ieškovė besąlygiškai pripažino ir atsisakė visų teisių, kurios suteikiamos įgijus bendrovės UAB „R. E. H.“ akcijas. Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovės reikalavimas į pusę lėšų (t.y. 85 000 eurų) atsakovui priklausančių pagal 2008-05-09 UAB „R. E. H.“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovo ir kompanijos „M.H.L.“, pagal kurią atsakovas perleido 97 471 vnt. akcijų, kurios kaip minėta buvo įsigytos atsakovui apmokant už jas asmeniniu turtu (t.y. UAB „C. P.“ akcijomis). Be to, minėtos sutarties paskutiniame lape ieškovė pasirašytinai nurodė, kad parduodamos UAB "R. E. H." akcijos yra asmeninis I. Č. turtas, o gautos už jas lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos ir ji į jas nepretenduoja. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ji buvo įpareigota gražinti atsakovui jo dovanotas patalpas. Ieškovė neteisingai aiškina CK 3.70 str. 4 d. turinį bei pažeidžia bendrųjų ir specialiųjų materialinės teisės normų taikymo principus. LR CK 3.70 str. 4 d. yra specialioji norma, taikoma įstatymų leidėjo konkrečiai apibrėžtu atveju, t.y. kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės motyvai dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, teisėtų lūkesčių principo ar kad dovanotos patalpos buvo prijungtos prie ieškovės buto yra teisiškai nepagristi ir neturi jokios reikšmės vertinant teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, nes dovanotos patalpos nebuvo perleistos trečiajam asmeniui, jos neišnyko, todėl tokiu pat būdu gali ir privalo būti grąžintos atsakovui. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovė nepagrįstai apeliacinio skundo motyvacijoje teigia, kad dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo turi būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi. Vadovaujantis LR CPK 327 str. 2d. ir 329 str. 2 d. 7p. jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą CPK nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašė netenkinti ieškovės R. J. apeliacinio skundo reikalavimo dėl piniginės prievolės pagal 2008-03-07 kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo I. Č. prievole ir palikti galioti teismo sprendimą dalyje, kuria šis ieškovės reikalavimas atmestas. Pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas kredito sutartį su banku, veikė pagal ieškovės 2007-02-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro patvirtintą įgaliojimą (notaro registro Nr. 2-1887), o prievolei užtikrinti įkeistas asmenine nuosavybe ieškovei priklausantis turtas, todėl kreditorius AB SEB bankas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad sandoris sudaromas šeimos interesais ir sutuoktiniai solidariai atsako pagal 2008-03-07 sudarytą kredito limito sutartį. Procesiniuose dokumentuose išdėstyti ieškovės teiginiai leidžia daryti išvadą, kad kredito limito sutarties sudarymo faktas ir kredito lėšų panaudojimo tikslas ieškovei R. J. buvo žinomi. Už kredito lėšas įsigyti vertybiniai popieriai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, teismas tinkamai išanalizavo įgaliojimo turinį ir pagrįstai konstatavo, jog prievolė pagal kredito sutartį atsirado iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai buvo kito sutuoktinio sutikimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakomybė pagal šią sutartį yra solidari.
Šalies argumentai
Atsakovas I. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta tenkinti atsakovo I. Č. priešieškinį iš dalies ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - atsakovo I. Č. priešieškinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad skundžiamame sprendime nebuvo išspręstas jo priešieškinio reikalavimas dėl paskolos ir netesybų priteisimo iš ieškovės pagal byloje pateiktą 2005-10-03 paskolos sutartį. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, priteisdamas šio turto dalis, nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo atsakovo prašomo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.117 str. 1 d.) ir šalims priteisė po lygią dalį šio turto. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prašydamas priteisti jam 2/3 dalis, o ieškovei 1/3 dalį nurodyto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, prašė atsižvelgti į su juo liekančio gyventi nepilnamečio sūnaus interesus. Pasak atsakovo, padalinus šalių gyvenamąjį namą lygiomis dalimis ir esant tarp šalių esminiam ginčui, jie gali tęstis ir toliau, kas gali trukdyti ramią sūnaus A. Č. gyvenimo aplinką. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2011-06-16 iš UAB „Kalba. lt“ gautą informacinę pažymą, kuri patvirtina, kad šalių dukra K. Č. yra įstojusi į „E. C." nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. trejų metų programai ir baigusi šį koledžą 2011-07-02 įgys vidurinio mokslo pažymėjimą. Vieneri šalių dukters studijų metai nurodytoje mokslo įstaigoje kainuoja 27 060 GBP (105 534 Lt), o trijų metų mokslo kaina sudarys 81 180 GBP (316 602 Lt). Pateikti įrodymai patvirtina, kad už dukters mokslus moka tik atsakovas. Taip pat skunde pažymima, kad ieškovės atstovės nagrinėjamoje byloje buvo akcentuota, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), bei butą (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė neneigė aplinkybių, kad atsakovo bute (duomenys neskelbtini) gyvena jos mama ir atsakovas yra vienareikšmiškai pareiškęs, kad santuokos nutraukimas neįtakos esamo turto naudojimo. Kitu atsakovo butu (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovė. Šis butas ieškovės yra naudojamas kartu su jai priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir juose yra įsteigta jos darbo vieta. Pasak apelianto, teismas šių aplinkybių nevertino, todėl šioje dalyje padarė neteisingas išvadas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad neturi jokios galiojančios prievolės atsakovui I. Č. pagal 2005-10-03 paskolos sutarti. Paskolos suma iki 2005-10-03 paskolos sutartyje nustatyto termino atsakovui I. Č. buvo grąžinta. Tą patvirtina byloje esantis 2006-02-08 mokėjimo nurodymas. Priešingi I. Č. aiškinimai yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Taip ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šį turtą padalinti. Atsakovo I. Č. nurodomos aplinkybės neleidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kaip tą numato LR CK 3.123 str. Vien tas faktas, kad sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su atsakovu I. Č. neteikia atsakovui pranašumo, kadangi lygiai taip pat su ieškove R. J. yra nustatyta nepilnametės dukros K. Č. gyvenamoji vieta. Atsakovo argumentai, jog padalinus gyvenamąjį namą lygiomis dalimis, esant tarp šalių esminiam ginčui, jie gali tęstis ir toliau, kas gali trukdyti ramią A. Č. gyvenimo aplinką, šiuo atveju nėra reikšmingi. Taip pat su turto padalijimo klausimu neturi jokios reikšmės apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas I. Č. iš savo lėšų mokėjo už dukters K. Č. mokslus koledže ir pragyvenimą, kadangi joks įstatymas nenumato, jog teiktas išlaikymas galėtų koreliuoti bendro dalintino sutuoktinių turto dalis, nutraukiant santuoką. Taip pat atsiliepime pažymima, kad šiai dienai atsakovas I. Č. butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), leidžia naudotis ieškovės R. J. mamai, tačiau tik laiko klausimas, ar tokia atsakovo pozicija nepasikeis. Atsakovo I. Č. nurodomą aplinkybę teismui pripažinus svarbia ir nutarus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o vėliau pasikeitus atsakovo I. Č. nuomonei dėl turto naudojimo, būtų iš esmės pažeisti ieškovės R. J. interesai. Pasak ieškovės, atsakovas I. Č. apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taip pat nenurodė, kodėl toks nukrypimas yra tikslingas, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo I. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo.
Atsakovo I. Č. priešieškiniu pareikštą reikalavimą priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo I. Č. naudai 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).
Dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), padalijimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu – (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teisminius precedentus, netinkamai įvertino atsakovo I. Č. atliktus namo pagerinimus, kurie nesudarė ¼ dalies įrengto namo vertės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ieškovės ir atsakovo išdėstytus motyvus bei nurodytas aplinkybes dėl gyvenamojo namo pagerinimo, konstatuoja, kad atsakovas I. Č. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie nurodyto turto pagerinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamas neteisingas CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas, teigiant, kad I. Č. atlikti gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti iki santuokos įregistravimo, todėl jo atžvilgiu ši teisės norma apskritai negali būti taikoma. LR CK 3.90 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ir tos aplinkybės, kad gyvenamasis namas kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1995-10-13 pirkimo – pardavimo sutartimi, gimus šalių dukrai K. Č. ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma aplinkybė, kad namas, kuris buvo įgytas ieškovės vardu buvo nebaigtas statyti (baigtumas 76 proc.) ir kartu su 0,0987 ha žemės sklypu kainavo 24 143 Lt. Vykdant namo statybos ir įrengimo darbus (duomenys neskelbtini) šalims gimė antras vaikas – sūnus A. Č.. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys statė ir įsirenginėjo gyvenamąjį namą kartu ir siejo savo šeimos tolimesnį gyvenimą jame. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimas, jo tolimesnis statymas ir įrengimas šalims sukūrus šeimą ir gimus dviem vaikams papildomai patvirtina aplinkybę, kad šis turtas nebuvo ieškovės asmeniškai įgytas, baigtas statyti ir įrengtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimų. Atsakovo I. Č. kartu su 2010-02-02 priešieškiniu byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad jo gyvenamojo namo pagerinimų suma siekia 91 294 Lt. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad mokėjimus UAB „Fometas“ ir UAB „Norta“ atsakovas atliko ieškovės pavedimu ir jos lėšomis, tačiau objektyvių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės motyvais. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu apskaitos dokumentu yra laikomas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba įvykio tapatumą. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti UAB „Fometas“ išduoti kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad bendrovė lėšas gavo būtent iš atsakovo ir šiuose dokumentuose jis pasirašė kaip šių lėšų mokėtojas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šių įrodymų turinį ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę, kad atsakovas mokėjo už konkrečius statybos darbus ir statybines medžiagas iš asmeninių lėšų. Ieškovė neįrodė, kad ji būtų perdavusi atsakovui pinigines lėšas apmokėjimui už atliktus statybos darbus ir kad tokiomis lėšomis tuo metu ji disponavo, todėl šiuo atveju pinigų priėmimo faktą įrodantys dokumentai – kasos pajamų orderio kvitai, paneigia ieškovės teiginius, kad statybos darbai buvo apmokami jos asmeninėmis lėšomis.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo įrodinėjamų asmeninių lėšų, skirtų gyvenamojo namo pagerinimui, suma sudaro 34,96 proc. bendros gyvenamojo namo rinkos kainos - 261 158 Lt, buvusios po atliktų gyvenamojo namo pagerinimų, tai yra 1999-02-14. Ieškovės teigimu remiantis šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad ši pagerinimų dalis nagrinėjamu atveju yra laikoma esminiais pagerinimais. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės motyvais nesutinka. Įstatymų leidėjas nepateikia esminių turto pagerinimų sąvokos. Tai yra vertinamasis kriterijus, kurį nustato teismas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant esminio pagerinimo klausimą, teismas atsižvelgia į turto vertę, buvusią iki pagerinimų, atsakovo patirtų išlaidų įrengiant namą dydį ir turto vertę po pagerinimų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 1999-02-14 gyvenamojo namo rinkos kaina buvo 261 158 Lt. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės su 2010-04-06 atsiliepimu į atsakovo priešieškinį pateikti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo 1998-12-19 duomenys apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorines žinias. Šiame dokumente nurodoma, kad 1998-12-29 gyvenamojo namo vertė sudarė 261 158 Lt. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo I. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), remiantis 1995-02-19 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.2-2210 buvo įsigyti už 24 143 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytą gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimo vertę - 24 143 Lt, bei į šio turto vertę po atliktų pagerinimų - 261 158 Lt - teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atliktų pagerinimų apimtis, kuri sudarė 34,96 proc. bendros gyvenamojo namo rinkos kainos, buvusios po atliktų gyvenamojo namo pagerinimų, objektyviai yra laikytini esminiais šio turto pagerinimais.
Taip pat ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra gyvenamasis namas. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės apeliacinio skundo motyvu nesutinka. Nustačius, kad gyvenamasis namas, kuris yra nurodytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas šį nuosavybės teisinį režimą pagrįstai taikė ir žemės sklypui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir vėliau naudojamas neatsiejamai nuo gyvenamojo namo vieninteliam tikslui, tai yra bendroms šalių ir jų šeimos reikmėms bei bendro šeimos materialinio gerbūvio sukūrimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų galinčių patvirtinti aplinkybę, kad įsigyjant šį turtą ji siekė asmeninių poreikių tenkinimo. Ieškovė nepagrįstai šiuo klausimu esminę reikšmę skiria vien tik santuokos institutui, nes šiuo atveju esminė reikšmė turi būti skiriama šeimos ir jos turto institutui. Nesant jokių įrodymų, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigyjamas ne bendro šeimos turto sukūrimui statant jame gyvenamąjį namą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismui pagrįstai konstatavus, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis iš esmės prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo, jis taip pat prisidėjo ir prie šio turto (kartu su žemės sklypu) bendrosios vertės išaugimo, todėl ieškovės nurodymas, kad atsakovas atskirai neprisidėjo prie žemės sklypo pagerinimo yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas bei siekdamas užkirsti kelią bet kokiems tolimesniems sutuoktinių ginčams, įvertinęs visus atsakovo atliktus namo pagerinimus, pagrįstai bendrąja jungtine nuosavybe pripažino gyvenamąjį namą kartu su žemės sklypu.
Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009, kurioje konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių įrodinėjimo pareigos, nepažeidė nurodytos kasacinės instancijos teismo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant byloje pateiktiems atsakovo rašytiniams įrodymams apie jo atliktus pagerinimus iš asmeninių lėšų, ieškovė šių įrodymų nepaneigė ir neįrodė, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas išimtinai iš ieškovės lėšų, ar kad tokiomis lėšomis ieškovė disponavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju šalių įrodinėjimo pareigų paskirstymas būtų pažeistas tuo atveju, jei atsakovas nebūtų pateikęs įrodymų apie jo asmeninių lėšų panaudojimą gyvenamojo namo pagerinimams ir pirmosios instancijos teismas tokiu atveju konstatuotų, kad ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę dėl jos asmeniškai atliktų gyvenamojo namo pagerinimų. Atsakovas, vadovaujantis CPK 178 straipsniu pateikė jo pasirašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius jo lėšų už statybos darbus sumokėjimo faktą, todėl kilus pagrįstoms abejonėms ieškovė LR CPK nustatyta tvarka turėjo teisę įrodyti, kad ji buvo finansiškai pajėgi atlikti jos nurodomus statybos darbus.
Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teisminiais precedentais – skunde nurodomais Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismų procesiniai sprendimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomose civilinėse bylose teismų padarytos išvados, pateikti teisiniai argumentai nėra privalomi nagrinėjamoje byloje, kadangi pagal LR CPK 4 str. nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymo nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismai suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y. teisinę poziciją galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais, kurie suformuluoti bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-11 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2012, 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2006). Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo atsakovo prašomo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LR CK 3.117 straipsnio 1 d.). Atsakovas nurodo, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti padalijamas priteisiant atsakovui 2/3 dalis, o ieškovei 1/3 dalį šio turto. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus bei byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalis, nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi teismas, padalindamas turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali atsižvelgti į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus arba kitas svarbias aplinkybes ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovė kartu su šalių nepilnamete dukra K. Č. išsikėlė gyventi į Vilnių, o atsakovas su šalių nepilnamečiu sūnum A. Č. liko gyventi šeimos name (duomenys neskelbtini). Prašydamas priteisti 2/3 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo atsižvelgti į nepilnamečio sūnaus A. Č., kuris liko gyventi su atsakovu, teises ir teisėtus interesus. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutikdama su atsakovo argumentais, pabrėžia, kad santuokos nutraukimas negali įtakoti nepilnamečio vaiko interesų ir iki santuokos nutraukimo tėvų sukurtų gyvenimo sąlygų. Padalinus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą šalims lygiomis dalimis ir esant tolimesniems ginčams, jie gali neigiamai įtakoti su atsakovu likusio gyventi nepilnamečio sūnaus A. Č. gyvenamąją aplinką. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija atsakovo pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad šalių dukra K. Č. yra įstojusi į Anglijoje esantį koledžą „E. C.“, kur vieneri šalių dukters studijų metai nurodytoje mokslo įstaigoje kainuoja 27 060 GBP (105 534 Lt), o trijų metų mokslo kaina sudarys 81 180 GBP (316 602 Lt); kad atsakovas moka už dukters studijas, ką patvirtina ir atsakovo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai. Taip pat atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012-10-01 AB banko „Swedbank“ tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.528 iš savo sąskaitos, patvirtinantį aplinkybę, kad atsakovas taip pat apmoka ir šalių nepilnamečio sūnaus A. Č. mokslus Anglijos koledže ir už pirmąjį studijų semestrą atsakovas sumokėjo 7 904,65 GBP (34 306 Lt). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsnio ir 3.192 straipsnio nuostatomis abu tėvai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečių vaikų studijoms būtinų išlaidų. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, pasirinkdamas turto padalinimo variantą nėra įstatymo suvaržytas. CK 3.123 straipsnio l dalis numato, kad teismas turi teisę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Nurodytos objektyvios aplinkybės, kad su atsakovu gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi nepilnametis sūnus A. Č., bei kad atsakovas iš asmeninių lėšų apmoka abiejų vaikų studijas užsienyje, sudaro pagrįstą teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo tarp šalių dalinant minėtus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu šioje dalyje ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) dalis, tai yra abejoms šalims po ½ dalį. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas 2/3 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) atsakovui, o 1/3 dalį šio turto ieškovei, pirmiausia atsižvelgia į su atsakovu likusio gyventi nepilnamečio A. Č. interesus.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo I. Č. 2 299 342,02 Lt ir 85 000 eurų, kaip ½ dalį atsakovo gautų pajamų iš darbinės veiklos bei reikalavimo nustatyti atsakovo turto atžvilgiu priverstinę hipoteką.
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 299 342,02 Lt ir 85 000 eurų, kaip ½ dalį atsakovo santuokos metu gautų pajamų iš darbinės veiklos. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ieškovė nurodo, kad byloje esančiais įrodymais (2010-03-10 UAB „C. P.“ duomenys teismui ir 2010-03-15 UAB „R. E. H.“ bankroto administratoriaus pateikti duomenys apie I. Č. ir UAB „R. E. H.“ tarpusavio prievoles) yra įrodyta, kad santuokos metu atsakovui iš įmonių UAB „C. P.“ bei UAB „R. E. H.“ (šiuo metu bankrutavusi) veiklos buvo išmokėtos piniginės lėšos dividendų ir palūkanų forma bei aplinkybė, kad atsakovas santuokos metu yra suteikęs UAB „C. P.“ paskolas. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovas santuokos metu 2008-05-06 pardavė 97 471 vnt. UAB „R. E. H.“ akcijų Kipro Respublikoje įsteigtai įmonei „M. H. Ltd“ už 170 000 eurų patvirtina byloje pateikta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, todėl ½ dalis atsakovo gautų piniginių lėšų iš šio sandorio – 85 000 eurų priklauso jai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
Pagal CK 3.89 straipsnio 5 punktą bei 3.91 straipsnį sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas (lėšos ir daiktai), kurie yra reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Iki ieškovės nurodomos ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos šalių gyvenimo skyrium pradžios (2008-06-01) šalių santuoka truko du metus ir tris dienas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neginčija, kad iki santuokos ir santuokos metu abi šalys turėjo savo asmeninius verslus - ieškovė vykdė individualią veiklą, o atsakovas turėjo asmeninį verslą (buvo UAB „C. P.“ akcininkas ir šios įmonės darbuotojas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu skolino dideles pinigų sumas UAB „C. P.“. UAB „C. P.“ pateikta I. Č. vertybinių popierių sąskaita ir atsakovo pateikta 2005-06-27 vienkartinė I. Č. turėto turto deklaracija patvirtina, kad atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo 12 758 šios bendrovės akcijų. Aplinkybės, kad UAB „C. P.“ turimos akcijos yra asmeninė atsakovo nuosavybė neginčija ir ieškovė.
Lėšos, būtinos asmeninei sutuoktinio įmonei (verslui) funkcionuoti, laikomos asmens, įkūrusio įmonę (verslą) iki santuokos sudarymo, asmenine nuosavybe, todėl nutraukus santuoką, to sutuoktinio įmonė ar kitoks verslas ir jam funkcionuoti reikalingos lėšos lieka jo asmenine nuosavybe. Santuokos metu atsakovas UAB “C. P.” paskolas teikė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovo byloje pateikta metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2005 metus patvirtina, kad atsakovas per 2005 metus uždirbo 1 441 394,05 Lt pajamų, o teismui pateikta 2005-06-27 vienkartinė I. Č. turėto turto deklaracija patvirtina, kad ieškovas deklaravo 4 742 395 Lt lėšų, iš kurių 3 418 278 Lt buvo paskolintos UAB „C. P.“. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, iki santuokos sudarymo su ieškove, teikė paskolas UAB „C. P.“, kurios akcijas buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise. 2010-03-10 UAB „C. P.“ pateikti duomenys teismui patvirtina, kad po santuokos sudarymo atsakovas ir toliau reguliariai skolino lėšas UAB „C. P.“: per 2006 metus – 565 744 Lt; per 2007 metus - 583 697 Lt; per 2008 metus iki šalių gyvenimo skyrium pradžios (2008-06-01) – 2 091 072 Lt. Pažymėtina, kad atsakovui santuokos metu skirtų UAB „C. P.“ dividendų suma už 2006 metus, bei ieškovės nurodomų palūkanų iš UAB „C. P.“ suma (bendra palūkanų ir dividendų suma 911 931,24 Lt) yra ženkliai mažesnė, nei atsakovo santuokos metu savo verslui UAB „C. P.“ suteiktų paskolų suma (iš viso 3 240 513 Lt), todėl pagrįsti yra atsakovo teiginiai, kad santuokos metu UAB „C. P.“ skirtos palūkanos ir dividendai buvo naudojamos suteikiant paskolas UAB „C. P.“ verslui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės nurodomi UAB „C. P.“ dividendai, skirti atsakovui už 2007 metus, o taip pat atsakovui skirtos UAB „C. P.“ palūkanos už 2006 ir 2007 metus yra lėšos, kurias atsakovas nuolatos naudojo savo verslo, tai yra UAB „C. P.“ veiklos finansavimui, todėl šios lėšos vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 5 punktu bei 3.91 straipsniu yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo galimybes iš asmeninių lėšų teikti nurodytas paskolas UAB „C. P.“ patvirtina jo iki santuokos deklaruotos piniginės lėšos, o taip pat 2010-03-10 UAB „C. P.“ pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2006-04-28 UAB “C. P.” skyrė atsakovui 816 385 Lt dividendų. Sprendžiant šį ieškovės reikalavimą teisėjų kolegija taip pat įvertina aplinkybę, kad iš byloje pateiktų ieškovės metinių pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų jos metinės pajamos svyruoja apie 50 000 Lt per metus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė objektyviai negalėjo santuokos metu suteikti jos nurodomo dydžio paskolas atsakovo bendrovei UAB „C. P.“. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovės motyvus, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovo UAB „C. P.“ santuokos metu paskolintų lėšų ½ dalį. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė negali pretenduoti į atsakovo iki santuokos sudarymo uždirbtas ir santuokos metu jo tretiesiems asmenims paskolintas lėšas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog yra objektyviai įrodyta aplinkybė, kad atsakovo skolintos lėšos jo bendrovei UAB “C. P.“ negali būti įtrauktinos į bendrą dalintiną sutuoktinių turto balansą ir ieškovė neturi reikalavimo teisės į šias lėšas. Atsakovo suteiktos paskolos UAB “C. P.” yra asmeninis atsakovo turtas ir buvo skirtas jo asmeninio verslo veiklos užtikrinimui paskolinant šias lėšas bendrovei UAB „C. P.“.
Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad į dalijamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada išplaukia iš CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3.91 straipsniu nuostatų. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstama lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam jo verslui, o vadovaujantis CK 3.91 straipsniu įmonės, įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos duodamos pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei jo įmonei gyvuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliaciniu skundu ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl palūkanų už atsakovo vienasmeniškai suteiktas paskolas jo verslui UAB “C. P.” bei santuokos metu atsakovui UAB „C. P.“ skirtų dividendų, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė vadovaujantis CPK 178 straipsniu neįrodė, jog atsakovui ieškovės nurodomos lėšos buvo išmokėtos. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, o taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo išmokėti iš UAB „C. P.“ ieškovės prašomi priteisti dividendai ir palūkanos už 2006 m.-2007 m. Priešingai, byloje esantis UAB „C. P.“ 2010-03-17 raštas teismui dėl duomenų pateikimo Nr. S-10-13 patvirtina, kad UAB „C. P.“ be išmokėto atlyginimo atsakovui jokių kitų išmokų nuo 2006-05-01 nėra vykdžiusi (rašto 4 punktas). Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas priteisti jai 911 931,24 Lt (873 788,37 Lt + 11 902,85 Lt + 26 240,02 Lt), kaip ½ dalį UAB “C. P.” atsakovui skirtų dividendų ir palūkanų yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės argumentus dėl jos reikalavimo teisės į 2008-12-31 UAB “R. E. H.” atsakovui skirtus dividendus už 2007 metus. Ieškovė neginčija tos aplinkybės ir savo 2010-06-09 patikslintame ieškinyje nurodė, kad bankrutavusios UAB “R. E. H.” 22 935 akcijų šiuo metu yra vertos 1,00 Lt ir prašė jas priteisti atsakovui. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį sutuoktinis įgijo už asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, remiantis CK 3.89 straipsnio 2 dalimi faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad UAB „R. E. H.“ akcijas, įgytas 2007-12-17 santuokos metu, atsakovas apmokėjo asmeniniu turtu. Byloje pateikta 2007-12-17 akcijų pasirašymo sutartis (t. 2, b.l. 188-190) patvirtina, kad UAB “R. E. H.” 2007-12-05 visuotiniam akcininkų susirinkimui nutarus, naujai išleistos akcijų emisijos dalis (120 356 vnt.) buvo apmokėta atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis UAB “C. P.” akcijomis (12 689 vnt.). Šioje 2007-12-17 akcijų pasirašymo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad I. Č. 120 356 šios bendrovės akcijas įgijo asmenine nuosavybe už asmenine nuosavybe jam priklausančias 12 689 UAB „C. P.“ akcijas, įgytas iki santuokos, ir kad visos su šių akcijų įsigijimu atsiradusios teisės ir pareigos yra jo asmeninės teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis šia 2007-12-17 akcijų pasirašymo sutarties nuostata ieškovė pripažino, kad UAB „R. E. H.“ akcijos yra atsakovo asmeninis turtas ir atsisakė visų teisių, kurios suteikiamos įgijus bendrovės UAB “R. E. H.” akcijas, taip pat gauti bendrovės pelno dalį (dividendus). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 223 119,90 Lt, kaip ½ dalį 2008-04-30 UAB “R. E. H.” atsakovui skirtų dividendų už 2007 metus.
Vadovaujantis tomis pačiomis nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovo santuokos metu įgytos UAB „R. E. H.“ akcijos yra asmeninis atsakovo turtas, atmestinas ir ieškovės reikalavimas į pusę lėšų, tai yra 85 000 eurų, priklausančių atsakovui pagal 2008-05-09 UAB “R. E. H.” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir Kipro Respublikoje įsteigtos įmonės „M. H. Ltd“. Remiantis šiuo sandoriu atsakovas perleido 97 471 vnt. akcijų, kurios atsakovo buvo įsigytos apmokant už jas asmeniniu turtu, tai yra UAB “C. P.” akcijomis. Šio ieškovės reikalavimo nepagrįstumą tai pat patvirtina ir minėtos 2008-05-09 UAB “R. E. H.” akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turinys. Šioje sutartyje ieškovė pasirašytinai nurodė ir patvirtino, kad parduodamos UAB “R. E. H.” akcijos yra asmeninis I. Č. turtas, o gautos už jas lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 85 000 eurų, kaip ½ dalį lėšų, atsakovui priklausančių pagal 2008-05-09 UAB “R. E. H.” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
Pagrįstai netenkinus šių ieškovės turtinių reikalavimų teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra negalimas ir ieškovės nurodomas hipotekos nustatymas pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams (CK 4.178 straipsnis), ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl prievolės pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį solidarumo
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta, kad pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas kreditoriui AB SEB bankui atsako solidariai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino CK 3.109 straipsnio 1 d. 5 punkto nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį Nr. 0080818070061-03 atsako solidariai. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ieškovė savo poziciją grindžia CK 3.109 straipsnio 3 dalimi ir motyvais, kad ieškovė nebuvo davusi nei žodinio, nei rašytinio sutikimo šios kredito limito sutarties sudarymui ir šis sandoris nebuvo sudarytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė taip pat nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad kredito limito sutarties turinys patvirtina, jog atsakovas I. Č., sudarydamas su AB SEB banku 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini), veikė už save ir už savo sutuoktinę. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina 2008-03-07 kredito limito sutarties (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 16 punktas ir specialiosios dalies 13 punktas. Atsakovas, sudarydamas nurodytą kredito sutartį su banku, veikė pagal ieškovės 2007-02-12 Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą, notaro registro Nr. 2-1887. Pažymėtina, kad nurodytu 2007-02-12 įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą be visų kitų įgaliojime nurodytų veiksmų taip pat ir savo nuožiūra skolintis pinigus (gauti kreditus) ieškovės vardu iš bet kurio banko ar kredito įstaigos, o taip pat ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, įsipareigoti įvykdyti bet kurias prievoles ir jas vykdyti bet kuriais įstatymų leidžiamais būdais. Šis įgaliojimas paneigia ieškovės apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovė nebuvo davusi jokio sutikimo dėl 2008-03-07 kredito limito sutarties (duomenys neskelbtini) sudarymo. Ieškovė davė atsakovui sutikimą sudaryti 2008-03-07 kredito limito išduodama atsakovui 2007-02-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro patvirtintą įgaliojimą bei įkeisdama jos nuosavybės teise įregistruotą gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ieškovės išduotas įgaliojamas atsakovui išreiškė jos, kaip pagrindinės bendraskolės, valią, todėl įgaliojimas buvo ir sudėtinė kreditavimo sutarties dalis. Taigi, ieškovė savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti solidariąja bendraskole kartu su atsakovu, kaip kredito gavėja, ir jiems 2008-03-07 kredito limito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu atsirado solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).
Apeliantė R. J. siekdama pagrįsti savo solidariosios atsakomybės nebūvimą kreditoriui AB SEB bankui, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir teigia, kad tam, jog atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, atsakovas privalo įrodyti, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytame nutarime kasacinės instancijos teismas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškino esant faktinei situacijai, kada vienas iš sutuoktinių pasirašo paskolos sutartį su kreditoriumi nesant kito sutuoktinio sutikimo ir tokiu atveju sutuoktinis, pasirašęs paskolos sandorį ir siekdamas šią prievolę pripažinti bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Nurodytos bylos ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes kaip minėta nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas I. Č. sudarė kredito limito sutartį veikdamas ieškovės vardu ir turėdamas ieškovės sutikimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjo minimu šeimos poreikių faktu vertinant paskolos panaudojimą remiamasi tik tais atvejais, kada prievolės prisiėmimui nebuvo duotas kito sutuoktinio sutikimas.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad ji nežinojo kaip buvo panaudotos lėšos pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovės motyvas nagrinėjamu atveju negali įtakoti minėtos solidariosios ieškovės ir atsakovo atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu. Be to, ieškovei taikytinas bonus pater familias elgesio standartas, nes ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, suteikęs įgaliojimą veikti jo vardu, sudaryti sandorius ir pan., turėjo teisę ir galėjo domėtis tiek atsakovo sudaromais sandoriais, remiantis ieškovės išduotu 2007-02-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro patvirtintu įgaliojimu, tiek ir lėšų, gautų pagal 2008-03-07 kredito limito sutartį, panaudojimu.
Dėl reikalavimo grąžinti santuokos metu padovanotą nekilnojamąjį daiktą
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui iš jo pagal 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį (patvirtintą Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės S. N., notarinio registro Nr. SN-63) gautas patalpas 2005-09-13 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtas indeksais: 1B-1 (1,87 kv.m.), 1B-2 (7,26 kv.m.), 1B-3 (11,88 kv.m.), turinčias 21,01 kv.m., kurios yra amalgamacijos būdu prijungtos prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi CK 3.70 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo patalpos jau yra prijungtos prie ieškovės buto, todėl toks teismo reikalavimas yra neįvykdomas. Taip pat ieškovė, remdamasi CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad šiuo atveju atsakovui reikėjo nuginčyti dovanojimo sandorį tam, kad būtų tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl dovanos grąžinimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad tarp šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), teisingai rėmėsi CK 3.70 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įpareigojo ieškovę grąžinti santuokos metu atsakovo jai dovanotą nekilnojamąjį daiktą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovė ir atsakovas apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dovanotojo teisės reikalauti grąžinti dovaną iš apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. Tačiau tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010)
LR CK 3.70 straipsnio 4 dalis yra specialioji teisės norma, taikoma įstatymų leidėjo konkrečiai apibrėžtu atveju, tai yra, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2007-01-08 teisių dovanojimo sutartį, nenustatė nė vieno iš nurodytų imperatyvių apribojimų dėl kurių negalėtų būti netenkinamas atsakovo reikalavimas dėl dovanos grąžinimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nekelia klausimo, ar šis atsakovo reikalavimas prieštarauja kuriai nors iš įstatymų leidėjo CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nurodytų dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo sąlygų. Šios teisės normos taikymui įstatymų leidėjas nenumato jokių papildomų sąlygų, todėl ieškovės motyvai dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti ir neturi jokios reikšmės vertinant teismo sprendimą skundžiamoje dalyje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 3.70 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas nedaro sutuoktinių sudaryto dovanojimo sandorio nuginčijamu sandoriu. Pritaikius CK 3.70 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimu sukuriamos naujos teisinės pasekmės. Šios teisės normos taikymas yra savarankiškas atsakovo nuosavybės teisių į grąžinamas patalpas atsiradimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 12 punktas).
Taip pat teisėjų kolegija atmeta kitus ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, jog atsakovo dovanotos patalpos buvo prijungtos prie ieškovės buto ir todėl šis reikalavimas negali būti patenkintas, įvykdytas, kaip neturinčius teisinės reikšmės ir nesudarančius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu skundžiamoje dalyje.
Dėl neišspręsto atsakovo priešieškinio reikalavimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2010-02-02 priešieškiniu pareiškė reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš R. J. I. Č. naudai 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šis atsakovo priešieškinio reikalavimas nebuvo išspręstas priimant 2011-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą. Ieškovė apeliacinio skundo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad šis procesinis pažeidimas yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl teismo sprendimas panaikintinas visa apimtimi. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo šį priešieškinio reikalavimą tenkinti apeliaciniame procese.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidžiant imperatyvius CPK 260 straipsnio reikalavimus, neišsprendė atsakovo 2010-02-02 priešieškiniu pareikšto reikalavimo, kuriuo buvo prašoma priteisti iš R. J. atsakovo I. Č. naudai 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius, bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo negali pašalinti apeliaciniame procese, nes tuo būtų nepagrįstai apribota proceso šalių teisė į apeliaciją. Bylos baigimas išsprendžiant nurodytą atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl skolos ir netesybų priteisimo iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme, reikštų kad byloje dalyvaujantys asmenys prarastų galimybę pasinaudoti viena teismo instancija. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, dėl kurio pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų naikinamas ir byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, todėl konstatuoja, kad nurodytas atsakovo priešieškinio reikalavimas gali būti objektyviai ir pagrįstai išnagrinėtas jį perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgiant į tai, jog bylos dalis pagal atsakovo reikalavimą priteisti iš R. J. I. Č. naudai 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, visus šalių pareikštus reikalavimus, t.y. byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 327 str. 2 d., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo I. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) atsakovui I. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)
Atsakovo I. Č. priešieškiniu pareikštą reikalavimą priteisti iš ieškovės R. J. atsakovo I. Č. naudai 200 000 Lt dydžio skolą, 37 000 Lt dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.
Likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.