Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta galutinė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis G. A. įvykusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį V. J., kuriam kieme, prie minėto namo tyčia ranka sudavė tris smūgius į galvos sritį ir dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam V. J. gulint ant žemės, G. A. spyrė ne mažiau kaip aštuonis kartus jam į krūtinę, nugarą, šonus bei kojas. Tokiu būdu smurtaudamas G. A. sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 27 d. jis leido laiką kartu su S. M. Apie 18.00 val. jis kartu su S. M. taksi automobiliu, kurio nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų neprisimena, nuvažiavo prie V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tikslaus jo adreso nežino. Jie važiavo pas V. J., nes norėjo su juo išsiaiškinti, kodėl šis apkalba jį (kaltinamąjį) kitiems asmenims. Jis pats girdėjo kalbas apie tai, jog V. J. apkalba jį dėl kažkokių triušių vagystės. Atvažiavus taksi automobiliu prie V. J. namo, jis (kaltinamasis) kartu su S. M. nuėjo prie V. J. namo durų. Tuo metu S. M. stovėjo už kelių žingsnių nuo jo (kaltinamojo). V. J. išėjus iš namų į kiemą, tarp jo (kaltinamojo) ir V. J. įvyko žodinis konfliktas. Netekęs savitvardos, būnant kieme, netoli namo durų jis (kaltinamasis) dešinės rankos delnu trenkė V. J. į galvą. Jis negali pasakyti, kiek tiksliai sudavė smūgių, nes jų neskaičiavo, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti ne mažiau kaip trys smūgiai, po kurių V. J. nukrito ant žemės. Jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, tačiau jis nematė, ar V. J. iš kur nors bėgo kraujas ir ar jis prarado sąmonę. V. J. nukritus ant žemės, jis (kaltinamasis) pradėjo kojomis spardyti šį į visas kūno vietas, išskyrus galvos sritį. Jis taip pat negali pasakyti, kiek kartų įspyrė, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti ne mažiau aštuoni spyriai. Tuo pat metu prie jo ir V. J. pribėgo S. M., kuris atitraukė jį nuo V. J. ir liepė šio nemušti bei pasakė, kad V. J. yra neseniai grįžęs iš ligoninės. Jis (kaltinamasis) paklausė S. M. Kuomet S. M. atitraukė jį nuo V. J., tai jis (kaltinamasis) kartu su S. M. iš karto nuėjo į taksi automobilį, kuriuo jie ir išvažiavo. S. M. važiavo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, o jis (kaltinamasis) nuvažiavo į savo namus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokios savo nusikalstamos veikos (bylos lapai (toliau – b. l.) 105 – 108).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė pro kambario langą kieme stovintį taksi automobilį. Iš to taksi automobilio išlipo jo pažįstamas G. A., kuris atėjo pas jį prie namo ir pradėjo vaikščioti aplink namo langus. G. A. vaikštant aplink jo namų langus, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemą ir paklausė, ką šis čia veikia. Tuo pat metu G. A., nieko neatsakęs, sudavė jam tris smūgius kažkuria ranka. Po šių suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir G. A. iš karto sudavė kojomis jam dar mažiausiai 8 spyrius į visas kūno vietas. Po visų jam suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Tuomet G. A. iš karto įsėdo į tą taksi automobilį ir kažkur išvažiavo. Po šio įvykio jis daugiau nematė G. A. Jis (nukentėjusysis) iš karto nesikreipė į policiją, nes G. A. iš karto buvo pasišalinęs iš jo namų;

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. J. parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val., kuomet taksi automobiliu pas jį buvo atvažiavęs G. A., jis (nukentėjusysis) neįsidėmėjo šio taksi automobilio nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų. Žino tik, kad tas automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau nežino, kokiai taksi firmai priklausė tas automobilis. Kuomet G. A. vaikščiojo apie jo namų langus, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemą ir paklausė, ką šis čia veikia ir ko jis vaikšto apie jo namo langus. Tuomet G. A. pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad neva jis (nukentėjusysis) apkalbėjo šį dėl vagystės. Jis (nukentėjusysis) pasakė G. A., kad pats girdėjo tokias kalbas ir kad jie gali dabar nuvažiuoti pas tai kalbėjusius žmones. Iš karto po to G. A. sudavė jam tris stiprius smūgius ranka į galvos sritį ir dėl to jis jautė fizinį skausmą. Po šių suduotų smūgių jis nukrito ant žemės, tačiau sąmonės neprarado. Jam gulint ant žemės, G. A. pradėjo kojomis spardyti jam į krūtinę, nugarą, šonus bei kojas, tai yra beveik į visas jo kūno vietas, išskyrus galvą. G. A. galėjo jam įspirti ne mažiau 8 kartus. Kuomet jį spardė, tai jis jautė fizinį skausmą. Sumušęs ir suspardęs jį, G. A. nuėjo į taksi automobilį ir išvažiavo. Kuomet G. A. ėjo į taksi automobilį, jis (nukentėjusysis) dar pamatė ir S. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. dar pasakė G. A. „baik mušęs žmogų, palik ramybėje“. 2020 m. liepos 1 d. dėl patirto sužalojimo jis (nukentėjusysis) kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie jį apžiūrėjo. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Jeigu jis nuspręs pareikšti civilinį ieškinį, tai vėliausiai jį pareikš iki įrodymų tyrimo pradžios (b. l. 1 – 7, 22 – 25).

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. jis leido laiką kartu su G. A. Apie 18.00 val. jis kartu su G. A. taksi automobiliu, kurio nežino nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų, nuvažiavo prie V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi G. A. norėjo kažką išsiaiškinti su V. J. Jis (liudytojas) kartu su G. A. nuėjo prie V. J. gyvenamojo namo. V. J. išėjus į kiemą ir būnant prie savo namo lauko durų, tarp G. A. ir V. J. įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokios ankstesnės triušių vagystės. Jam matant, G. A. trenkė kumščiu V. J. į galvą. Jis (liudytojas) neskaičiavo, kiek G. A. sudavė smūgių, tačiau V. J. nukrito ant žemės. V. J. nukritus ant žemės, G. A. pradėjo kojomis spardyti V. J. Tačiau jis (liudytojas) negali pasakyti, kiek kartų G. A. spyrė V. J., nes tuo metu pats pradėjo ginti V. J. Jis (liudytojas) griebė G. A. ir bandė jį nutraukti nuo V. J., kad šio daugiau nemuštų. Jis pasakė G. A., jog V. J. yra po ligos ir tik neseniai grįžęs iš ligoninės. Jis (liudytojas) tikrai negali pasakyti, kiek G. A. sudavė smūgių V. J., nes to net neskaičiavo. Kuomet jis atitraukė G. A. nuo V. J., jie grįžo į taksi automobilį, kuris nuvežė jį (liudytoją) į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, o G. A. tuo taksi automobiliu išvažiavo savo reikalais. Jis nematė jokių sužalojimų ant V. J. kūno, kadangi nekreipė į tai jokio dėmesio (b. l. 39 – 43).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, V. J. pareiškė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val. kieme, šalia jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jį sumušė jo pažįstamas G. A., kuris sudavė jam 3 smūgius ranka ir dar mažiausiai 8 spyrius į visas jo kūno vietas. Po šių jam suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti šį asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji V. J. apklausa (b. l. 1 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. birželio 29 d. nuo 17 val. 20 min. iki 17 val. 35 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kiemas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 15 – 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 540/2020 (06) nurodyta, jog V. J. kūno paviršiuje, apžiūrint 2020 m. liepos 1 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės, atitinkančios įvykio laiką, neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 46).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. A., mušdamas V. J., sukėlė šiam fizinį skausmą ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. A., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. A. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 112 – 115, 116 – 117).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis G. A. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. A. iki šiol jau buvo teistas tris kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs (b. l. 71 – 74, 75 – 78, 79 – 81, 82 – 84, 87 – 89; BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 3 punkto a papunktis). G. A. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 90 – 92, 93). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini) ir turintis du mažamečius vaikus (b. l. 70, 94, 95). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 60, 68). Byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai G. A. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 105 – 108). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog visi ankstesni nuteistojo G. A. teistumai yra vien tik už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 71 – 74, 75 – 78, 79 – 81, 82 – 84). O tai leidžia teigti, jog G. A. yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Visų pirma, pažymėtina, jog G. A. jau ne pirmą kartą yra skiriama arešto bausmė. Įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą G. A. asmenybę (linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus), teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas G. A. negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109 – 111). Ši kardomoji priemonė G. A. panaikinama tik pradėjus jo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę G. A. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo G. A. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam G. A. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam G. A. tai, jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti G. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam G. A. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. A.