- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-847-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00158-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Keliauk“
- Atsakovas
- „Česk? pojišt’ovna A.S.“
- Advokatai
- Jurijus Martinaitis
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-847-538/2012
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-00158-2012-0)
NUTARTIS
2012 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „Keliauk“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Keliauk“ ieškinį atsakovei „Česk? pojišt’ovna A.S.“, kurios atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 13 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, susijusių su ieškovės transporto priemonės sužalojimu, 36 934 Lt netiesioginių nuostolių, t. y. negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2011- 01-05 iki 2012-01-04, 14 445,64 Lt tiesioginių nuostolių, t. y. dėl įvykio turėtas išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismui procesinį dokumentą pateikia atstovas, turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Šiuo atveju teismui pateiktame ieškinyje nurodytas ieškovės direktorius M. A., tačiau ieškinys pasirašytas komercijos direktoriaus V. L. ir teismui pateiktas 2007-10-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 16, kuriuo V. L. priimtas į darbą komercijos direktoriaus pareigoms, tačiau teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad komercijos direktorius V. L. yra tinkamas ieškovės atstovas, turintis teisę ieškovei atstovauti teisme ir tvirtinti dokumentų kopijas. Taip pat nurodė, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės „Česk? pojišt’ovna A.S.“ atstovas pagal įstatymą pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą sudarančias sumas, t. y. nuostoliai už telefoninius pokalbius, vilkiko paslaugos, ligoninės išlaidos ir kt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės UAB „Keliauk“ ieškinį atsakovei „Česk? pojišt’ovna A.S.“, kurios atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos ir nuostolių priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei UAB „Keliauk“ AB „Swedbank“ 2012-01-04 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 194 sumokėtą 1 956 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovė pateikė 2009-04-10 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, juo nuspręsta pratęsti darbo sutartį su direktoriumi M. A. penkeriems metams nuo 2009-04-10 bei 2011-01-01 įgaliojimą, kuriuo komercijos direktorius V. L. įgaliojamas pasirašyti ieškinį civilinėje byloje dėl žalos ir nuostolių priteisimo, atstovavimo sutartį bei tvirtinti dokumentų kopijas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad juridinio asmens darbuotojas, t. y. komercijos direktorius V. L., turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raštas dėl žalos administravimo nepatvirtina, jog UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkama atsakovės atstovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino teismo 2012-01-13 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį. Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes nepraleisdami nurodyto termino ieškinio trūkumams pašalinti, 2012-01-23 teismui pateikė raštą dėl trūkumų pašalinimo. Kartu su raštu teismui pateikė įgaliojimą, juo UAB „Keliauk“ atstovaujantis direktorius M. A. įgalioja UAB „Keliauk“ komercijos direktorių V. L. pasirašyti ieškinį civilinėje byloje dėl žalos ir nuostolių priteisimo, atstovavimo sutartį, teisinių paslaugų sutartį bei tvirtinti dokumentų kopijas. Šiame įgaliojime yra nurodyti veiksmai, kuriuos atlikti buvo įgaliotas asmuo. Įgaliojime nėra nurodyta, kad UAB „Keliauk“ darbuotojas, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo, atstovaus bendrovės interesams teisme. Prie ieškinio yra pridėta atstovavimo sutartis, kuri patvirtina, kad byloje bendrovės interesams atstovaus tinkamas atstovas – advokato padėjėjas Jurijus Martinaitis. V. L. sudarė atstovavimo sutartį neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Bendrovės vardu sutarčiai sudaryti būtinas vadovo įgaliojimas, aukštojo teisinio išsilavinimo įstatymas nereikalauja. LR CK 56 str. 1 d. 2 punktas numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokato padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Įstatymo nustatytos formos dokumentas buvo pateiktas į bylą su ieškiniu. Taip pat nurodė, kad teismas nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu ir dėl to, kad neva ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškinyje nurodytas atsakovės atstovas yra tinkamas. Teismas priimdamas ieškinį neturi teisės spręsti klausimų dėl įrodymų pakankamumo, o ieškovė šioje stadijoje neprivalo grįsti įrodymais savo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovė neprivalo ieškinyje nurodyti atsakovo atstovo. Ieškinyje yra nurodytas atsakovas. Ši aplinkybė eliminuoja bet kokias kliūtis tolesnei proceso eigai. Net jei ieškovė būtų nurodžiusi netinkamą atsakovą, tai negali būti pagrindu ieškinio nepriimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Keliauk“ ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino, padarydamas išvadą, kad ieškinys su trūkumais, nes ieškinį pasirašė juridinio asmens darbuotojas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis darbuotojas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat dėl to, kad ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raštas dėl žalos administravimo nepatvirtina, jog UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkama atsakovės atstovė. Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti.
Pagal LR CPK 56 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei šio straipsnio 2 ir 3 d. nuostatas juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą kartu su advokatais, advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, taip pat darbuotojais, turinčiais aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, gali būti ir kiti asmenys. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.) ir įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems veiksmams atlikti (CPK 58 str.). Ieškovė, vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, pateikė įgaliojimą, iš kurio matyti, kad ieškovės UAB „Keliauk“ direktorius įgaliojo UAB „Keliauk“ komercijos direktorių pasirašyti ieškinį civilinėje byloje dėl žalos ir nuostolių priteisimo, atstovavimo sutartį, teisinių paslaugų sutartį bei tvirtinti dokumentų kopijas (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad šis įgaliotas asmuo sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, turinčiu jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sudarius atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, ieškovės įgaliotas asmuo įgijo teisę atstovauti ieškovei teisme neperžengiant jam suteiktų įgaliojimų ribų (CPK 56 str. 3 d., 58, 59 str.). Kaip jau buvo nurodyta, ieškovės atstovas komercijos direktorius buvo įgaliotas pasirašyti ieškinį, o kartu dalyvaujant advokato padėjėjui, šį procesinį veiksmą atlikti gali ir juridinio asmens atstovas, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (CPK 56 str. 3 d., 58 str.). Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinį pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, byloje dalyvauja advokato padėjėjas, todėl darytina išvada, kad ieškinys pasirašytas tinkamo, turinčio tam teisę atstovo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys pasirašytas netinkamo atstovo, nepagrįsta (CPK 56 str. 3 d., 58 str., 111 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškinio trūkumų nurodė tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB DK „PZU Lietuva“ yra tinkama atsakovės atstovė. Tačiau nei LR CPK 111 str., nustatantis reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui, nei LR CPK 135 str., nustatantis reikalavimus ieškinio formai ir turiniui, nenumato ieškovui pareigos pareiškiant ieškinį nurodyti atsakovo atstovą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio priėmimo stadijoje vertinti atsakovės atstovo tinkamumą ir jo teisę atstovauti atsakovei civilinėje byloje nėra pagrindo. Šiuo atveju atsakovės buveinės adresas yra užsienyje ir ieškovė nurodė asmenį, kuriam būtų galima atsakovei skirtus procesinius dokumentus įteikti Lietuvoje, o tai iš esmės atitinka LR CPK 111 str. 2 d. 3 p., 805 str. 1 d. nuostatas. Taigi ieškinio priėmimo stadijoje nespręstinas klausimas dėl atsakovės tinkamo atstovavimo ir šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė neturi pateikti papildomų įrodymų, taip pat asmens, kuriam galima įteikti procesinius dokumentus, nurodymas ieškinyje negali būti vertinami kaip ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškinys negalėtų būti priimtas, todėl šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–338 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.