- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2S-2170-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09609-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- S. Š.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. prašydama: vaikų K. M. ir R. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. Š.; nustatyti tėvo M. M. ir nepilnamečių vaikų K. M. bei R. M. bendravimo tvarką.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nepilnamečių vaikų K. M. bei R. M. gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su motina S. Š.; nustatyti laikinąją tėvo M. M. ir nepilnamečių vaikų K. M. bei R. M. bendravimo tvarką:1) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį juos pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos penktadienį 16.00 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16.00 val. 2) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumis kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio trečiadienį juos pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 13.00 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. 3) esant bendram tėvų rašytiniam sutarimui, vaikų tėvas turi teisę susitikti ir kitu laiku, jeigu tai nepažeidžia vaikų interesų. 4) visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu sūnumi klausimus, turi būti pateikiami jo tėvų nurodytomis ryšio priemonėmis raštu. Pasikeitus adresams ar kitiems iki tol žinomiems ir bendravimo tvarkoje nurodytiems pastarųjų kontaktams (telefono numeriams, el. pašto adresams ir pan.), apie pasikeitimą raštu (SMS žinute ar el. pašto pranešimu) turi būti informuojama kita šalis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Bendravimo tvarkoje vartojamas žodis „raštu” reiškia, jog vaiko tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje toliau nurodytais kontaktais. 5) šalys bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: S. Š., telefono Nr. – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), M. M., telefono Nr. – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvavo tuo, jog jos ir atsakovo sūnūs K. M. ir R. M. gyvena su ieškove, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau jis ieškovei grasina, jog gali persigalvoti ir pasiimti vaikus pas save ir taip bando tuo manipuliuoti, siekdamas ieškovei daryti įtaką, priimant tam tikrus sprendimus, susijusius ir su vaikų interesais. Be to, tėvas vaikus pasiima ir grąžina, kada sugalvoja, su ieškove to visiškai nederindamas, taip sujaukdamas vaikų dienotvarkę ir sukeldamas ieškovei nepatogumus, nes, kaip nurodo ieškovė, ji nežino, kaip planuoti savo laiką, kada reikės vaikus pasiimti ir jais pasirūpinti. Abu šalių sūnūs yra mažamečiai, K. – ketveri, o R. – dveji, jie labai prisirišę prie mamos (ieškovės) ir dėl savo amžiaus reikalauja ypatingos priežiūros bei dėmesio, jiems reikalingas stabilumas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Prašo nustatyti laikiną ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) ieškovė bendrauja su vaikais metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 2) atsakovas bendrauja su vaikais metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų mamos gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 3) ieškovė ir atsakovas privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtą savaitę. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas. Bendravimas su vaikais toliau vyksta taip, kaip numatyta šios tvarkos 1-2 punktuose; 4) tėvas (mama), nesantis su vaikais, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes; 5) tėvams susitarus (vienam pasiūlius, o kitam sutikus, rašytine tvarka, sms ar kitomis priemonėmis) vaikai gali būti pasiimami ir perduodami kitam iš tėvų kitoje vietoje.
5. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka, jog laikinas bendravimo su vaikais grafikas turi būti nustatytas, tačiau nesutinka su ieškoves prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas mano, kad ieškovė, siekdama nustatyti tik jai palankų, minimalų atsakovo bendravimo su vaikais grafiką siekia sumenkinti atsakovo ryšį su vaikais ir taip galimai, užsitikrinti sau palankaus teismo sprendimo priėmimą. Atsakovas pažymėjo, kad jo ir nepilnamečių vaikų yra stiprus ryšys, vaikai noriai leidžia laiką su atsakovu, pasiilgsta jo, savo namų, kuriuose auga nuo pat gimimo, todėl atsakovas mano, kad geriausiai nepilnamečių vaikų interesus šiuo metu atitiks laikinos bendravimo tvarkos nustatymas pagal modelį ,,50:50“, kuomet vaikai gyvena po savaitę laiko pas ieškovę ir pas atsakovą. Be to, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaikų kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad vaikų tėvai nesutaria tarpusavyje, nuolat kyla konfliktai, galimai naudojamas smurtas ieškovės atžvilgiu, kviečiama policija, o tai daro neigiamą įtaką mažamečiams vaikams. Vaikų tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaikais, vaikų priežiūros, o tai neigiamai veikia vaikų emocinę, psichologinę būklę. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, iš esmės Tarnyba neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
7. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodoma ieškovė prašo nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias nurodė savo ieškinyje. Jos nuomone šios priemonės labiau atitinka mažamečių vaikų interesus bei užtikrina jų gyvenimo stabilumą bei saugumą. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovui nedaro jokių kliūčių bendrauti su vaikais, tai įrodo ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės kaip puikiai jis leidžia su jais laiką. Tokių kliūčių nėra numatyta ir ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje. Nepaisant to, atsakovas ir grasina ieškovei, kad išsiveš vaikus į užsienį. Abu šalių vaikai yra mažamečiai, jie labai prisirišę prie mamos ir dėl savo amžiaus reikalauja ypatingos priežiūros bei dėmesio, jiems reikalingas stabilumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės S. Š. prašymas tenkintas iš dalies; nustatyta laikinoji atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. M. ir R. M. tvarka: 1) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumis kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį juos pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos penktadienį 16.00 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 16.00 val.; 2) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumis kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio trečiadienį juos pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 13.00 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 3) esant bendram tėvų rašytiniam sutarimui, vaikų tėvas turi teisę susitikti ir kitu laiku, jeigu tai nepažeidžia vaikų interesų; 4) visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su nepilnamečiais sūnumis klausimus, turi būti pateikiami jų tėvų nurodytomis ryšio priemonėmis raštu. Pasikeitus adresams ar kitiems iki tol žinomiems ir bendravimo tvarkoje nurodytiems pastarųjų kontaktams (telefono numeriams, el. pašto adresams ir pan.), apie pasikeitimą raštu (SMS žinute ar el. pašto pranešimu) turi būti informuojama kita šalis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo. Bendravimo tvarkoje vartojamas žodis „raštu” reiškia, jog vaiko tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje toliau nurodytais kontaktais; 5) šalys bendrauja šiomis ryšio priemonėmis: S. Š., telefono Nr. – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), M. M., telefono Nr. – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini); dėl objektyvių ir neišvengiamų priežasčių atsakovui negalint bendrauti su vaikais ar vaikams negalint bendrauti su atsakovu pagal nustatytą bendravimo tvarką, šalys praneša apie tai viena kitai likus ne mažiau kaip 24 val., trumpąja SMS žinute (ar kitokio tipo) žinute ar elektroniniu paštu; kita ieškovės prašymo dalis atmesta.
9. Teismas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog mažamečiams vaikams išlaikant faktinę situaciją gyvenant su mama bent iki teismo sprendimo priėmimo būtų kilusi kokia nors reali grėsmė arba tokia padėtis neatitiktų geriausių vaikų interesų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad vaikai, būdami atsakovo namuose jaustųsi blogai, būtų realios grėsmės pavojus jų atžvilgiu. Priešingai, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad vaikams būnant pas bet kurį iš tėvų nekyla jokia grėsmė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti naują laikiną vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove.
10. Teismas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nurodė, kad vaikai šiuo metu yra labai jauno amžiaus (2 ir 4 metai) ir jiems yra reikalingas stabilus režimas. Sutiktina su ieškove, kad vaikai dėl savo jauno amžiaus reikalauja ypatingos priežiūros. Atsakovo siūloma ,,50:50“ neatitiktų geriausių vaikų interesų, kadangi, be kita ko, yra reikšminga kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės) (ieškovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovo – (duomenys neskelbtini)., Trakų raj.), vaikų ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaikais tvarką: 1.1. Ieškovė bendrauja su vaikais metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaikus iš jų tėvo gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 1.2. Atsakovas bendrauja su vaikais metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų mamos gyvenamosios vietos sekmadienį, kuris eina prieš bendravimo savaitę, tarp 18:30 val. ir 19:00 val.; 1.3. Ieškovė ir Atsakovas privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtą savaitę. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas. Bendravimas su vaikais toliau vyksta taip, kaip numatyta šios tvarkos 1.1-1.2 punktuose; 1.4. tėvas (mama), nesantis su vaikais, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą, dienos režimą, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes; 1.5. Tėvams susitarus (vienam pasiūlius, o kitam sutikus rašytine tvarka sms ar kitomis priemonėmis) vaikai gali būti pasiimami ir perduodami kitam iš tėvų kitoje vietoje.
12. Atsakovas reiškia ir alternatyvų atskirojo skundo reikalavimą: panaikinus minėtą skundžiamos nutarties dalį,perduoti klausimą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pagal modelį 50:50, nagrinėjamu atveju yra negalima. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokia, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir geriausiai atitinka vaikų interesus. Atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka yra taikoma nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, vaikai su šia tvarka apsiprato, taip pat įvertinus tai, kad pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaikais nėra, atsakovo elgesys nesudaro abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaikų kasdienius poreikius bendraujant su vaikais, darytina išvada, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pagal modelį 50:50 yra suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant vaikus, puoselėti su jais nuolatinį emocinį ryšį ir geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė su vaikais iš atsakovo namų buvo priversti išsikraustyti dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto (dėl kurio net buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir pritaikyta kardomoji priemonė – nesiartinti prie ieškovės), taigi būtent pats atsakovas yra kaltas dėl susidariusios situacijos. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones atitinka mažamečių vaikų interesus bei užtikrina jų gyvenimo stabilumą bei saugumą. Ieškovė atsakovui nedaro jokių kliūčių bendrauti su vaikais, tai įrodo ir paties atsakovo teiginiai, jog vaikai daug laiko praleidžia kartu su juo. Abu šalių vaikai yra mažamečiai, jie labai prisirišę prie mamos ir dėl savo amžiaus reikalauja ypatingos priežiūros bei dėmesio, jiems reikalingas stabilumas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
16. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
17. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
18. Iš esmės analogiška nuostata suformuota ir CK 3.3 straipsnyje, kuriame yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
20. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
21. Taigi, iš čia pacituotų teisės normų ir teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
22. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.
23. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
24. Atsižvelgus į pacituotą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, yra būtina išsiaiškinti kokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka labiausiai atitiks būtent vaikų, o ne atsakovo interesus, t. y. ar ta, kurią skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, ar ta, kurią siūlo atsakovas. Taigi, turi būti atsižvelgta į byloje nustatytas ir šiuo metu esančias aplinkybes, o, kaip jau minėta, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje aplinkybės pasikeis, tada teismas, priimdamas galutinį sprendimą, galės nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sūnui K. M. šiuo metu yra keturi metai, o kitam sūnui R. M. šiuo metu dar nėra trijų metų. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikams yra itin svarbus saugumo jausmas, stabilumas ir nusistovėjusi dienotvarkė. Tokio mažiaus vaikams, lankantiems ugdymo įstaigas, turi būti užtikrintas nusistovėjęs dienos režimas, pavyzdžiui tam tikru (tuo pačiu) paros metu keltis ar eiti miegoti. Pažymėtina, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas (duomenys neskelbtini), Trakų raj. Akivaizdu, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra labiau nutolusi nuo vaikų ugdymo įstaigų nei ieškovės.
26. Nustačius atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kai pusę laiko vaikai gyvena su tėvu, o kitą su motina, atsirastų neigiamas poveikis stabiliam vaikų vystymuisi, nes vaikų dienotvarkė išsibalansuotų – tuo metu kai vaikai gyventų su tėvu, jiems reikėtų gerokai anksčiau keltis, kad nustatytu laiku jie būtų pristatyti į ugdymo įstaigas. T. y. vaikams, kas savaitę reikėtų taikytis vis prie kitokio dienos režimo bei aplinkos. Atsižvelgus į vaikų amžių, toks dienotvarkės ir aplinkos kaitaliojimasis gali būti kenksmingas vaikų fiziologinei ir psichologinei būsenai.
27. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma lakina bendravimo tvarka šiame bylos nagrinėjimo bei vaikų išsivystymo etape neatitiktų vaikų interesų.
28. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d.nutartį palikti nepakeistą.