- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 1-33-211/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-01563-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
Vilnius apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) „ direktoriaus pavaduotoju komercijai , gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. teismui perduotas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.;
A. K. 2010 m. spalio 24 d. apie 22.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo tėvui V. K. : jis iš teisėtai laikomo „B“ kategorijos šaunamojo ginklo -9 mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoleto Nr. YH 8500 neišėmęs apkabos(šovinių dėtuvės) ir neatitraukęs pistoleto užrakto atgal ir tokiu būdu nepatikrinęs , ar vamzdžio šovinio lizde nėra šovinio , paspaudęs nuleistuką , šovė į stovintį savo tėvą V. K. , tuo jam padarydamas šautinį kulkinį vienkartinį kiaurinį galvos ir kaklo sužalojimą-šūvio įėjimo žaizdą kaktos dešinėje pusėje , skylinį kaktikaulio dešinės pusės lūžį, kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobės skeveldrinius lūžius , galvos smegenų dangalų pažeidimus , dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus sužalojimus , kraujo išsiliejimą po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius , kaklo minkštųjų audinių sužalojimus , kaklo IV slankstelio dešinės skersinės ataugos skeveldrinį lūžį, dešinės slankstelinės arterijos sužalojimą , šūvio išėjimo žaizdą kaklo užpakaliniame paviršiuje , kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste , dėl ko V. K. mirė vietoje.
Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, daiktiniais įrodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamasis A. K., dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. kaltu prisipažinęs pilnai , teisme paaiškino, kad jo santykiai su tėvu V. K. buvo itin geri, jie niekada nesipyko. Pastaruoju metu tėvo psichinė būsena dėl žmonos (kaltinamojo mamos ) mirties 2007 m. buvo pašlijusi, jis pradėjo išgėrinėti alkoholinius gėrimus, kalbėjo apie savižudybę. Dėl tokios tėvo būsenos jis ir jo žmona itin juo rūpinosi, stengėsi su juo daugiau bendrauti, parsivežti į namus, jam skambindavo kiekvieną dieną, rūpinosi jo sveikata, veždavo pas gydytojus, kai buvo gydomas stacionare, jį nuolat lankė. Įvykio išvakarėse jis su žmona važinėjo po Lietuvą, lankė ir tvarkė artimųjų kapus, tos kelionės metu jis buvo pasiėmęs savigynai laikomą ginklą, kurį , vėlai grįžus į namus, padėjo ne į seifą, kur jis turėjo būti laikomas, bet paliko viename iš buto kambarių, pistoletą įdėjęs į sekcijos stalčių. Įvykio dieną jis su žmona užvažiavo pas tėvą į namus , pamatė, kad tėvas yra nekokios būsenos, ant rankos riešo srityje pastebėjo pjūvius, iš to suprato, kad tėvas bandė nusižudyti. Kad nuramintų tėvą, jie parsivežė jį į namus . Tėvą poilsiui paliko kambaryje, kur jis buvo palikęs pistoletą. Po kurio laiko žmona pasidomėjo, kur jis paliko pistoletą , jam atsakius, kad sekcijos stalčiuje, ji pasakė mačiusi pravirus stalčius. Žmona jo tėvą atsiviliojo į virtuvę, o jis tuo tarpu iš sekcijos stalčiaus pernešė pistoletą į seifą. Jis visuomet patikrindavo , ar nėra šovinio vamzdyje, tačiau tą kartą to nepadarė , nes pistoleto nenaudojo . Tos dienos vakare tėvas buvo virtuvėje ir rūkė, jam atėjus, tėvas pradėjo prašyti parodyti pistoletą . Jis nesuprato jo noro ir nenorėjo to daryti, bet tėvas itin įkyriai to prašė ir jis jam nusileido. Atnešus pistoletą į virtuvę, tėvas norėjo jį perimti į savo rankas, prašė nuleisti gaiduką, vienu tarpu čiupo jam iš rankų ir pridėjo pistoleto vamzdį sau prie kaktos. Jis , nežiūrint tėvo noro perimti pistoletą į savo rankas, jį išlaikė savo rankose, bet tėvas vis įkyriai prašė , kad jis iššautų. Jau buvo gana vėlu, jis norėjo eiti miegoti, nes kitą dieną turėjo eiti į darbą, todėl , nusileisdamas tėvui, jis pasakė tėvui, kad iššaus, bet tėvas tada turės eiti miegoti. Išeidamas iš virtuvės jis , nežiūrėdamas į tėvą, pistoletą laikydamas rankoje, atsuktoje atgal, paspaudė nuleistuką , ir , jam visiškai to nesitikint, pasigirdo trenksmas. Jis iškart net nesuprato, kad iššovė ginklas , kurį jis laikė rankoje. Jis, paspausdamas nuleistuką, tikėjosi išgirsti tik lengvą spragtelėjimą , nes buvo įsitikinęs, kad vamzdyje šovinio nėra. Prieš paspausdamas nuleistuką, jis ginklo „nepertraukė“ ir šovinio į vamzdį neįvedė. Pamatęs kraują ir sužalotą tėvą , jis suprato, kad iššovė jo rankoje laikomas pistoletas. Jam buvo didelis šokas, todėl iškart po to, kai iššovė į tėvą, jis negalėjo nei kalbėti, nei šaukti, todėl išgėrė kažkokio alkoholinio gėrimo, buvusio bare, kai tik atgavo žadą, iškart apie įvykį pranešė policijai. Po įvykio jis buvo labai susijaudinęs, todėl jo parodymai dėl įvykio aplinkybių galimai ir skiriasi. Jis negali paaiškinti, kaip atsitiko, kad šovinys buvo vamzdyje, po ilgu apsvarstymų jis mano, kad šovinį į vamzdį galėjo įstumti tėvas, kai jis buvo tam pačiam kambaryje, kur jis buvo palikęs be priežiūros ginklą. Tėvas ginklais nesidomėjo, bet bendrą supratimą gal ir turėjo. Jis- kaltinamasis A. K. pripažįsta, kad pažeidė saugaus elgesio su ginklais taisykles, kad šovė, įsitikinęs, kad tai bus šūvis be šovinio, prieš tai nepatikrinęs, ar ginklo vamzdyje nėra šovinio. Kokioje padėtyje buvo tėvas, kai jis išeidamas iš virtuvės į jį šovė, nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K., 2010-10-25 d. apklaustas įtariamuoju pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010-10-24 d. jis su žmona Rita užvažiavo pas savo tėvą V. K.. Pamatė, jog jis bandė žudytis, pjaustėsi venas, nusprendė jį tuoj pat vežtis pas save į namus, kad prižiūrėtų. Maždaug apie 12.30 val. grįžo į namus, tėčiui paklojo lovą ir jis gulėjo kol žmona darė pietus. Pavalgęs tėtis vėl nuėjo atsigulti. Apie 19.30 val., ar tai 20 val. atvažiavo sūnus Tomas. Jis, kartu su žmona ir sūnumi buvo virtuvėje, o tėtis kambaryje. Ji su sūnumi pasišnekėjo, jam šiek tiek priekaištavo, kad nieko nepasakė, jog senelis susipjaustė rankas. Taip pat aptarė ir kitus dalykus. Tomas, kad nesiklausytų moralų, greitai pavalgė ir išvažiavo. Sūnui išėjus, žmona Rita atsidarė brendžio butelį ir išgėrinėjo. Kadangi jam reikėjo į darbą, jis per visą dieną išgėrė gal apie 4-5 stikliukus. Žmona buvo susinervinusi, tad jie abu sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi. Virtuvėje abu buvo gal apie 15 min., o po to žmona nuėjo į kambarį. Jis ruošėsi į darbą, tvarkė rūbus, kai į virtuvę atėjo tėtis. Atėjus tėčiui, abu parūkė. Tėtis sėdėjo virtuvėje prie stalo, o jis berūkydamas vaikščiojo. Kai parūkė, nuėjo į kambarį pasiimti batų ir tada tėtis paprašė atnešti pistoletą „Makarov“. Jis nuėjo į svetainę, kur stovi ginklų seifas ir ištraukė ginklą, nusinešė į virtuvę. Tėtis paprašė duoti į rankas ginklą, bet jis nedavė, laikė savo rankose. Tėtis paprašė šauti į jį, bet jis atsakė, kad į žmogų nesitaikys ir nusuko ginklą į lango pusę. Tėtis vis dar sėdėjo už stalo, o jis stovėjo priešais jį. Tėtis vėl paprašė nusitaikyti į jį ir nežino kodėl, jis nuleido saugiklį, atlenkė gaiduką ir paspaudė nuleistuką. Jis buvo įsitikinęs, kad ginklas neužtaisytas. Dėtuvė buvo įdėta, bet ginklas nebuvo „pertrauktas“ ir šovinio neturėjo būti vamzdyje. Niekada šovinio nepalieka vamzdyje ir net nešiodamasis su savimi ginklo neužtaiso ir ar jis padarė klaidą palikdamas šovinį vamzdyje, jis nežino, negali paaiškinti. Kai nuspaudė nuleistuką, jis stovėjo priešais tėtį, ir ranka buvo ištiesta, ginklas nukreiptas link tėčio. Iššovęs pamatė kraują, jį ištiko šokas, jis net negali atsakyti ar taikėsi į tėtį , nesuvokė kas įvyko ir nelabai prisimena kas vyko toliau. Net nežino ar tai jis skambino policijai. Po to, kai viskas įvyko, jis iš streso išgėrė. Su tėčiu jokio konflikto neturėjo ir kodėl taip neatsargiai pasielgė, negali paaiškinti. (b. t. 2, b .l. 9, 10).
Tokius savo parodymus kaltinamasis A. K. patvirtino 2010-10-26 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 2, b. l. 14 – 17).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K., 2011-03-24 apklaustas įtariamuoju neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010-10-25 d. buvo apklaustas įtariamuoju, buvo apklausinėjamas iškart po įvykio, kai buvo patyręs didelį šoką, todėl norėtų patikslinti savo duotus parodymus. Apklausos metu nurodė, kad per visą dieną išgėrė apie 4-5 stikliukus, tačiau iš tikrųjų išgėrė daugiausia 3 stikliukus, kurie yra 30 ml talpos. Jo darbas yra sudėtingas, todėl sekmadieniais, prieš naują darbo dieną niekada negeria. Be to, maždaug apie 20 val., tačiau tiksliai valandų negali nurodyti, bet tai buvo po to, kai išvažiavo sūnus Tomas, į kiemą išvedė pavedžioti šunį, šunį vedžiojo kieme apie gerą pusvalandį. Po to būnant virtuvėje, atėjęs tėtis paprašė atnešti ginklą. Tėtis ginklais visiškai nesidomėjo, ir jį ilgai atkalbinėjo, nes po to uždaryti seifą, labai ilgai užtrunka. Jis tėčiui norėjo pasakyti, kad ginklą vis tiek po kelių dienų būtų valęs, ir tėtis būtų jį apžiūrėjęs. Jis reguliariai valo visus ginklus kas 2-3 mėnesius, profilaktiškai, nepriklausomai nuo to ar šaudė ar ne. Tėtis labai užsispyręs, ir jam niekaip nepavyko jo perkalbėti, tad nuėjo ir iš seifo paėmė pistoletą. Atėjęs į virtuvę, jis būtų visų pirma patikrinęs ginklą, t.y. išėmęs apkabą, „pertraukęs“ ir būtų pamatęs, kad vamzdyje yra kulka, tačiau vos tik jis įėjo į virtuvę, tėtis stvėrė už ginklo, tačiau jis nepaleido ginklo iš savo rankų. Jį labai nustebino tėčio toks elgesys ir jis atsitraukė nuo tėčio, paklausė ką jis daro. Tėtis vėl pradėjo prašyti duoti pistoletą, tačiau jam pakartojo tą patį, kad jam atnešė, jis pamatė, o kitą savaitę valys ginklus ir jis galės juos apžiūrėti. Bebūnant virtuvėje, berūkant ir bešnekant su tėčiu, kažkuriuo momentu jis prisėdo prie stalo priešais tėtį, kur sėdėjo ir tėtis. Jis vis dar laikė rankose ginklą, kai staiga tėtis vėl čiupo jam už rankų kuriose laikė ginklą ir prisistatęs ginklą sau prie kaktos pasakė „kaip gerai būtų viską užbaigti“. Jis nepaleido ginklo iš rankų, ir vėl atsitraukė nuo tėčio. Tėtis gydėsi psichiatrinėje, gydėsi nuo depresijos ir maždaug 2-3 kartus metuose jam užeidavo, kad jis šnekėdavo apie savižudybę. Be abejo, jis niekados nesikėsino žudytis, ir 2010-10-24 d. kai jie nuvažiavo pas tėtį ir pamatė, kad bandė pjautis venas, tai buvo pirmas kartas kai tėtis bandė save žaloti. Vien dėl to jį atsivežė pas save, ir į jokią gydymosi įstaigą nesikreipė. Taigi jo tokios kalbos apie savižudybę buvo jau nebe naujiena. Pirmus kartus pergyveno, bet kuo toliau, tuo labiau į tokias tėčio kalbas pradėjo vis mažiau kreipti dėmesį. Manė, kad žmona pasikalbės su tėčiu ir viskas praeis. Taigi, kai tėtis vėl stvėrė už ginklo, jis atsistojo nuo stalo, pasakė, kad tėtis eitų miegoti. Tačiau tėtis neatstojo, paprašė nuspausti gaiduką. Jis yra labai pedantiškas, ir dėl gaiduko nuspaudimo gadinasi mechanizmas, tad tėčiui pasakė, kad kai valys ginklą, įdės trintuką ir tada galės nuspausti gaiduką. Jie vėl dėl to ginčijosi keletą minučių. Niekaip negalėjo suprasti, kam tėčiui to reikia, klausė ką jam duos tas gaiduko nuspaudimas, bet ir iki šiol nesupranta kam jam to reikėjo. Tuomet jis priėjo prie lango ir pasakė tėčiui, kad „nušaus lėktuvą“ ir ar tada jis eis miegoti ? Bet tėtis pasakė, kad ne į lėktuvą, ir vėl pradėjo tiesti į jį rankas. Jis pasakė, kad išvis nespragtels, bet jis vis prašė, sakė, kad jam įdomu, prašė net ir į rankas paimti ginklą. Tačiau žinodamas, kad ginkle yra apkaba, atsisakė tėčiui duoti ginklą į rankas. Ir jau nusprendė eiti nunešti ginklą į seifą ir eidamas nuo lango, praeidamas pro stalą, pasuko ginklą link tėčio. Kaip jam atrodo, ginklą nukreipė į stalą, bet ne į tėtį, kuris tuo metu kaip jam atrodo sėdėjo už stalo, lyg rankomis parėmęs galvą. Taigi, praeidamas, jis „spragtelėjo“ ir apkurto nuo šūvio. Nesuvokė kas įvyko, nežino kiek laiko praėjo, kai pamatė kas įvyko, pamatė kraują. Buvo įsitikinęs, kad ginkle nebuvo kulkos, nes kaip ir sakė, yra pedantas, viską labai prižiūri ir ginkle neturėjo būti kulkos, nes ginklo taip nepalieka. (b. t. 2, b. l. 19 – 21)
Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo nušautas V. K., patvirtina duomenys , užfiksuoti 2010 m. spalio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini) yra 3-ame aukšte. Butas susideda iš koridoriaus, 2 kambarių, virtuvės, vonios ir tualeto. Nuo įėjimo durų į butą yra koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje ant sienos kabo rūbai bei stovi kėdutė. Ant kėdutės guli pistoletas „Makarov“ su apkaba, apkaboje yra 6 šoviniai ir 1 šovinys pistoleto vamzdyje. Koridorius suka į kairę pusę ir užsibaigia durimis į virtuvę. Virtuvės viduryje stovi stačiakampis stalas, kurio matmenys 100 x 60 cm. Dešinėje pusėje tarp stalo ir spintelės yra apie 55 cm tarpas, kuriame prie šaldytuvo ir spintelės stovi taburetė, ant kurios sėdi V. K. lavonas, kuris galvos dešine puse atsirėmęs ant stalo viršaus, veidas atgręžtas į duris. Į stalo kraštą remiasi abiem pečiais, rankos nuleistos. Ant stalo yra nuo veido link durų raudono skysčio, panašaus į kraują, bala- 45x35 cm iki 0,5 cm storio. Ant grindų prie stalo dešinės kojos yra tokio pat skysčio bala, apie 30x40 cm, kurios daugiau kaip pusę sudaro putotas krešulys iki 3 cm storio. Trečia skysčio bala yra tarp lavono kojų, stalo ir taburetės, kuri yra apie 25x20 cm, storis iki 0,5 cm. Nuo šių dviejų balų , esančių ant grindų, į visas puses yra nutiškusios raudonos dėmės, apie 1 cm skersmens. Užtiškusios raudonos dėmės yra virtuvinės sienos prie išėjimo, apie 40 cm aukščio ir ant spintelės prie lavono, apie 40 cm aukščio. Kairėje pusėje nuo stalo, ant grindų , prie dujinės viryklės guli kulka. Kairėje pusėje nuo stalo, tarp stalo ir spintelės guli tūtelė. Lavono kaktoje yra apie 1 cm skersmens žaizda panaši į šautinę su panašiais į žvaigždutės formą išplėštais aptraiškytais kraštais, iki 3,5 cm skersmens. Žaizdos centras yra apie 2 cm į viršų nuo dešinio antakio centro. Kita šautinio pobūdžio žaizda yra sprande be ryškesnių kraštų aptraiškymų. Ties ja, pižamos apykaklėje yra skylinis pažeidimas su išorėn išverstais kraštais. Iš lavono nosies ir burnos ištekėjęs kraujas. Virtuvės dešiniajame kampe prie lango stovi šaldytuvas. Ant šaldytuvo išorinės sienelės, esančios nuo virtuvės durų pusės, apie 139 cm aukštyje nuo grindų ir atstumu apie 20 cm nuo kairiojo šaldytuvo krašto yra įlenkimas ir dažų nubrozdinimas apie 1 cm storio ir apie 2,5 cm ilgio. Taip pat virtuvėje ant dešinės pusės sienos plytelės yra nubrozdinimas, apvalios formos apie 1 cm skersmens. Nuo grindų iki šio nubrozdinimo atstumas apie 139 cm. (b. t. 1, b. l. 5 – 14)
Liudytojas T. K. – kaltinamojo A. K. sūnus , savo parodymais patvirtino , kad jo tėvo A. K. ir pastarojo tėvo V. K. santykiai buvo geri ir jokios priežasties jį nužudyti nebuvo. Liudytojas parodė, kad mirus močiutei jis persikraustė gyventi pas senelį, adresu(duomenys neskelbtini). Senelis V. K., kuriam buvo 78 metai, buvo labai ramus, geras, apsišvietęs žmogus, santykiai su juo buvo labai artimi. Senelis labai mylėjo ir savo sūnų, jo tėtį, jų tarpusavio santykiai buvo labai geri. Tėvai labai rūpinosi seneliu, jokių konfliktų nei dėl turto, nei dėl pinigų, niekada nėra buvę. 2007 metais mirė močiutė, dėl ko senelis patyrė labai didelę psichologinę traumą, nes jų tarpusavio santykiai buvo labai artimi ir pradėjo po truputį piktnaudžiauti alkoholiu, bet niekada neprisigerdavo tiek, kad taptų nevaldomas, prarastų blaivų protą, o jo elgsena taptų nekontroliuojama. Taip, išgerdavo truputį, bet būdamas išgėręs tapdavo dar ramesnis, visiškai neprincipingas, nekonfliktiškas, ramaus būdo, taikus. Pastaruoju metu gerdavo vaistus nuo nemigos, bet net vartodamas vaistus bei alkoholį, neprarasdavo savo blaivaus proto, iš jo elgesio, net sunku buvo suprasti kada jis išgėręs. Tėvai, žinodami senelio problemą, labai rūpinosi juo, jo užimtumu, skirdavo jam labai daug laiko, dažnai veždavosi senelį pas save į namus, kad galėtų juo tinkamai rūpintis. Tėtis nei būdamas blaivus, nei išgėręs niekada nei prieš nieką nėra vartojęs jokio fizinio smurto, turėjo tik vieną blogą savybę, kad išgėręs būdavo aktyvus, nuolat visiems imdavo moralizuoti, prikaišiot, išsakydavo aršiai savo ginčitiną nuomonę, bet visi konfliktai būdavo tik žodiniai, nepereinantys į jokį fizinį smurtą, realius žodinius grasinimus. Todėl išsiblaivius, jis atsiprašydavo ir jokių problemų dėl jo neblaivaus išsakytų minčių, šeimoje nekildavo. 2010-10-24 tėvai senelį pasiėmė pas save į namus, anksti ryte. Tėvai gyveno(duomenys neskelbtini). Tėvai senelį pas save pasiėmė dėl to, kad senelis buvo pastarosiomis dienomis įnykęs į alkoholį, kalbėjo apie savižudybę, todėl tėvai rūpindamiesi jo saugumu, senelį pasiėmė pas save į namus. Vakare apie 19 - 20.00 val., jis nuvažiavo pas tėvus pavalgyti vakarienės. Tėvai buvo visiškai blaivūs, už tai gali garantuoti, kadangi su jais gyveno ir juos būnant išgėrusius gali iškart pastebėti. Senelio išgertuvės buvo užsitęsusios nuo trečiadienio, todėl jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jam atvažiavus senelis atsikėlė, su juo pakalbėjo ir vėl atsigulė. Vakarienės metu, tėtis jam dar papriekaištavo, kad per mažai rūpinasi seneliu, todėl netrukus po vakarienės, jis išvažiavo, namuose pabuvo apie 30 minučių. Kadangi sirguliavo, iškart grįžo į namus. 2010-10-25 apie 02.00 val., jam paskambinusi motina į mobilųjį telefoną, pasakė, kad atvažiuoti. Motina nieko nepaaiškino, netrukus ryšys nutrūko. Motina vėl perskambinusi pasakė atvažiuoti, nes pas juos laukia policija. Nesupratęs kas atsitiko, tačiau policijos pareigūnams pasakius, kad jie iš tiesų jo laukia, pakluso jų reikalavimui ir netrukus nuvažiavo pas tėvus. Pas tėvus bute bei laukia pamatė policijos pareigūnus, žurnalistus. Užėjus į butą, policijos pareigūnai jį nusivedė į svetainę, kur paaiškino, kad senelis nušautas, netrukus per praviras duris, virtuvėje pamatė ant grindų kraujo klane gulintį senelį, tačiau prie jo priėjęs nebuvo. Jam niekas nepasakė, kad tai jo tėvas nušovė senelį, bet iš pareigūnų užduodamų klausimų tai pats suprato. Jį nustebino tai, kad mama buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nors jai tai yra nebūdinga ir jos tokios niekada anksčiau nėra matęs, tačiau mama nieko pati nesugebėjo paaiškinti apie nusikaltimo aplinkybes, jie aplamai nieko nekalbėjo, bet susidarė toks įspūdis, kad mama pati nieko tuo metu nežinojo. Tėtis namuose turėjo legaliai laikomą ginklą, nes gyveno nesaugiame rajone, yra ne kartą nukentėjęs nuo užpuolikų, todėl savigynai turėjo įsigijęs apie 2 - 2.5 metus ginklą, o medžioklinius ginklus legaliai laikė nuo jaunystės, nes buvo medžiotojas. Ginklus laikė pagal visas taisykles svetainėje, esančiame seife. Turėjo ginklams visus leidimus, laikė ir naudojo jos pagal visas instrukcijas. Tėvas neturėjo problemų su alkoholinių gėrimų vartojimu. Po įvykio tėvas aiškino, kad senelį nušovė netyčia.
Liudytoja R. K., kaltinamojo A. K. sutuoktinė, savo parodymais patvirtino, kad tiek jos vyro, tiek jos pačios santykiai su uošviu V. K. buvo geri, nebuvo jokių motyvų jį nužudyti, apie tai ji parodė, kad jos uošvis V. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su jos sūnumi T. 2010-10-24 d. ji su vyru A. K. atsivežė uošvį į savo namus. Apie 13 val. ji padarė pietus, ir pavalgius, uošvis nuėjo atsigulti. Apie 18 val. ji paskambino sūnui T., pakvietė atvažiuot pavakarieniauti, tad apie 19.30 val. atvažiavo dar ir sūnus. Atvažiavus sūnui, A. pradėjo šiek tiek konfliktuoti su sūnumi T., nes pastarasis atidarė įmonę, įklimpo į skolas. T., nenorėdamas klausytis, greitai pavalgė ir išėjo iš jų namų. Ji labai susinervino dėl šio jų pokalbio, tad išėjus T., pas vyrą paprašė brendžio butelio ir sėdėjo virtuvėje, išgėrinėjo. Virtuvėje kartu buvo ir jos vyras A., o uošvis pavalgęs vėl nuėjo į kambarį atsigulti. Ji viena išgėrė brendžio butelį, dėl ko labai apgirto ir daugiau nieko nebeprisimena. Ji nuėjo miegoti, ir negirdėjo šūvio, neprisimena, kad vyras būtų liepęs skambinti į greitąją pagalbą, į policiją. Ji negirdėjo tarp vyro ir uošvio kilusio jokio konflikto. Ji prasibudo kai bute jau buvo policija ir ji net nežinojo kas įvyko, jai niekas nieko neaiškino. Kas galėjo atsitikti, ji nežino. Ji labai bijo ginklų, juose nieko nenusimano. Jos vyras A. medžiotojas, turi ginklų. Taip pat turi ir pistoletą. Kaip jai atrodo, jis su savimi nešiodavosi pistoletą, bet ar jis būdavo užtaisytas, nežino, nematė, kad jis užtaisinėtų ginklą. Jos vyrui patiko ginklai ir jis dažnai juos demonstruodavo, tad mano, jog ir uošviui nešė parodyti ginklą. Po įvykio, vyras jai aiškino, kad viskas atsitiko netyčia, jis, prašomas savo tėvo, paspaudė gaiduką, būdamas įsitikinęs, kad vamzdyje nėra šovinio.
Liudytojas S. K.- policijos pareigūnas savo parodymais patvirtino, kad iškart po įvykio kaltinamasis A. K. aiškino tėvą V. K. nušovęs netyčia, nes nežinojo, kad vamzdyje buvo įvestas šovinys. Apie tai liudytojas parodė, kad patruliuojant 2010-10-24 d. apie 22.50 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tėvą nušovė sūnus. Minėtu adresu atvyko apie 22.57 val., ir prie namo laiptinės juos pasitiko pil. A. K., kuris buvo labai pasimetęs, kalbėjo nerišliai. Iš pradžių jį pamatę pagalvojo, kad jis meluoja, kad jokio lavono nėra ir tik užėjus į butą, ir virtuvėje pamačius kūną, įsitikino, kad tai yra tiesa. Kūną, kaip vėliau paaiškėjo tai V. K., rado virtuvėje, jis sėdėjo ant kėdės už stalo, nugara į spinteles. Jo galva buvo padėta ant stalo, o rankos nusvirusios žemyn. Ginklą, kuriuo buvo nušautas V. K., buvo padėtas prieškambaryje ant kėdutės, jį iškart parodė pats A. K. vos tik užėjo į butą. Tai buvo „Makarov“ su dėtuve rankenoje. Į pačią virtuvę jis nėjo, laukė kol atvažiuos ekspertai. Atvažiavę medikai tik konstatavo V. K. mirtį. Po to jis šnekėjosi su A. K. ir jis paaiškino, jog buvo įsitikinęs, kad ginklas yra neužtaisytas, tėvo nenorėjo nušauti. Iš jo pasakojimo suprato, kad jie virtuvėje buvo vienas priešais kitą, tėvas berods sėdėjo ant kėdės, ir paprašė į jį nusitaikyti ir šauti. A. K. pasakė, kad jis nusitaikydamas į tėvą ir nuspausdamas nuleistuką, tikėjosi, kad po to tėvas nueis miegoti, nes jis vis reikalavo nusitaikyti į jį. Taip pat, besikalbant su A. K., šis paaiškino, jog kai pamatė kas įvyko, pradėjo galvoti, kad kaimynai turėjo girdėti šūvį ir iškvies policiją, tad jis nusprendė pirmas paskambinti ir prisipažinti kas įvyko. A. K. buvo išgėręs ir paklausus kada jis gėrė, šis atsakė, kad išgėrinėjo abu kartu su tėvu. A. K. turėjo leidimą ginklui, ir jo teiravosi, kaip jis galėjo nepamatyti, kad ginklas užtaisytas, tačiau jis negalėjo paaiškinti kaip tai įvyko ir buvo įsitikinęs, kad ginklas neužtaisytas. Tačiau bekalbant su juo, A. K. pasakė, jog kai nešiojasi su savimi ginklą, jį visada užsitaiso, nors ir žino, kad tai pažeidimas ir tik jau grįžęs namo, išimdavo šovinius. Be to, apžiūrėjus butą, jame rado dar ir jo žmoną R. K., kuri taip pat buvo neblaivi. Ji buvo kambaryje ir gulėjo ant žemes už lovos. Paklausus kas čia įvyko, ji atsakė, jog nieko. Susidarė įspūdis, tarsi ir jai būtų grasinę, tačiau pasiteiravus ar viskas gerai, ar jai niekas negrasino, ji atsakė, jog viskas yra gerai, bet apie patį įvykį ji nieko paaiškinti negalėjo. Abu sulaikytieji, A. K. ir R. K. buvo pristatyti į policijos komisariatą.
Liudytoja A. P.- policijos pareigūnė, patvirtino liudytojo S. K. nurodytas aplinkybes, parodydama, kad patruliuojant 2010-10-24 d. apie 22.50 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) tėvą nušovė sūnus. Minėtu adresu atvyko apie 22.57 val., ir prie namo laiptinės juos pasitiko pil. A. K., kuris buvo labai pasimetęs, kalbėjo nerišliai. Iš pradžių jį pamatę pagalvojo, kad jis meluoja, kad jokio lavono nėra ir tik užėjus į butą, ir virtuvėje pamačius kūną, įsitikino, kad tai yra tiesa. Kūną, kaip vėliau paaiškėjo tai V. K., rado virtuvėje, jis sėdėjo ant kėdės už stalo, nugara į spinteles. Jo galva buvo padėta ant stalo, o rankos nusvirusios žemyn. Ginklą, kuriuo buvo nušautas V. K., buvo padėtas prieškambaryje ant kėdutės, jį iškart parodė pats A. K. vos tik užėjo į butą. Tai buvo „Makarov“ su dėtuve rankenoje. Į pačią virtuvę ji nėjo, laukė kol atvažiuos ekspertai. Atvažiavę medikai tik konstatavo V. K. mirtį. Po to buvo kalbėtasi su A. K. ir jis paaiškino, jog buvo įsitikinęs, kad ginklas yra neužtaisytas, tėvo nenorėjo nušauti. Paaiškino, kad jie virtuvėje buvo vienas priešais kitą, tėvas berods sėdėjo ant kėdės, ir paprašė į jį nusitaikyti ir šauti. A. K. pasakė, kad jis nusitaikydamas į tėvą ir nuspausdamas nuleistuką, tikėjosi, kad po to tėvas nueis miegoti, nes jis vis reikalavo nusitaikyti į jį. A. K. buvo išgėręs ir paklausus kada jis gėrė, šis atsakė, kad išgėrinėjo abu kartu su tėvu. A. K. turėjo leidimą ginklui, ir jo teiravosi, kaip jis galėjo nepamatyti, kad ginklas užtaisytas, tačiau jis negalėjo paaiškinti kaip tai įvyko ir buvo įsitikinęs, kad ginklas neužtaisytas. Be to, apžiūrėjus butą, jame rado dar ir jo žmoną R. K., kuri taip pat buvo neblaivi. Ji buvo kambaryje ir buvo už lovos. Paklausus kas čia įvyko, ji atsakė, jog nieko ir apie patį įvykį ji nieko paaiškinti negalėjo. Abu sulaikytieji, A. K. ir R. K. buvo pristatyti į policijos komisariatą.
Liudytoja R. B., A. ir R. K. kaimynė, savo parodymais patvirtino, kad kaltinamojo A. K. ir jo šeimos santykiai su jo tėvu V. K. buvo itin geri ir jo nužudyti nebuvo jokių motyvų. Apie tai ši liudytoja parodė : su šiais kaimynais ji labai gerai sutaria ir apie juos gali pasakyti tik gerai, nes tai buvo pavyzdinė šeima. A. padėjo visiems ir rūpinosi visais kaimynais. Niekad nematė jo išgėrusio, pikto ar bešaukiančio ant ko nors. Tai, kad pas juos namuose įvyko nelaimė, ji sužinojo tik kitą dieną ir 2010-10-24 d. jokio triukšmo ji negirdėjo. 2010-10-24 apie 19 val. ji dar matė A., nes jis atnešė obuolių. A. buvo blaivus ir pasakė, kad buvo kapinėse, po to užvažiavo pas tėtį ir atsivežė jį pas save. A. rūpinosi ir savo tėvu, matydavo, kad kai jo tėtis eidavo į parduotuvę, tai A. stovėdavo lauke ir laukdavo kol jis sugrįš. Žinojo, kad A. yra medžiotojas, tačiau tai, kad jis turėjo ginklą išduotą savigynai, nežinojo. A. niekad ginklo nedemonstruodavo
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. , taip pat kaltinamojo A. K. ir jo šeimos , gyvenusių (duomenys neskelbtini), kaimynė davė analoginius liudytojai R. B. parodymus (b. t. 1, b. l. 136, 137).
Tai, kad nužudytojo V. K. mirtis buvo smurtinė ir kad šūvis buvo artimas , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM specialisto išvada Nr. M 1510/10, kuria konstatuota jog V. K. mirties priežastimi buvo šautinis kulkinis vienkartinis kiaurinis galvos ir kaklo sužalojimas- šūvio įėjimo žaizda kaktos dešinėje pusėje, skylinis kaktikaulio dešinės pusės lūžis, kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobės skeveldriniai lūžiai, galvos smegenų dangalų pažeidimas, dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus sužalojimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų ir smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, kaklo minkštųjų audinių sužalojimas, kaklo IV-o slankstelio dešinės skersinės ataugos skeveldrinis lūžis, dešinės slankstelinės arterijos sužalojimas, šūvio išėjimo žaizda kaklo užpakaliniame paviršiuje, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu , ūmia vidaus organų mažakraujyste. V. K. lavono kraujyje rasta 1,66 % etilo alkoholio, šlapime rasta 2,36 % etilo alkoholio. V. K. lavone esanti šūvio įėjimo žaizda, padaryta iš labai artimo atstumo, galimai dalinai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į kaktą, į ką nurodo masyvūs kiauriniai radialiniai plyšimai žaizdoje (mechaninis parako dujų poveikis ), juostos pavidalo puslankio formos odos nubrozdinimas, esantis šalia žaizdos centrinės dalies (galimas ginklo vamzdžio laibgalio atspaudas ) bei šūvio suodžių buvimas žaizdos kanalo eigoje, t.y. kaktikaulio sužalojimo kraštuose. Tam neprieštarauja ir odos išpjovoje su žaizda nustatyti metalizacijos variu ir švinu pėdsakai. Šūvio kryptis- iš priekio į užpakalį, iš viršaus žemyn V. K. kūno atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 80 – 86).
Tai, kad V. K. buvo nušautas ginklu, buvusiu kaltinamojo A. K. rankoje, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro medžiagų ir gaminių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-2962 (10), kuria nustatyta , jog ant tirti pateiktų lipdukų su mikrodalelėmis nuo V. K. ir A. K. rankų yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš tirti pateiktos tūtelės (b .t. 1, b. l. 48, 49).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-2916, 11-3124, 11-3126 nustatyta, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. ?? 8500, be šovinių dėtuvės. Jis yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Iš pateikto pistoleto, po paskutinio jo valymo, buvo šauta. Iš pateikto pistoleto šūvis nenuspaudus nuleistuko neįvyksta. Pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti ir yra šaunamasis ginklas. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, pusiau automatiniais trumpieji šaunamieji ginklai, tarp jų ir tirti pateiktas 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas Nr. ?? 8500 yra priskiriami prie „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktos kulka ir tūtelė , rastos virtuvėje, yra 9 mm kalibro šovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, iššautos kulka ir tūtelė. Nustatyti ar pateiktos kulka ir tūtelė iki šūvio sudarė vieną šovinį negalima, kadangi jų paviršiuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Šaldytuvo liestinis dešiniojo šono ir virtuvės sienos pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu, tirti pateikta kulka, pirmiau kulkai liečiant šaldytuvo sieną, o vėliau atsitrenkiant į virtuvės sieną. Tirti pateiktos kulka ir tūtelė, rastos virtuvėje, buvo iššautos iš tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto Nr. ?? 8500. Virtuvės sienos šautinis pažeidimas buvo padarytas tirti pateikta kulka (ant pateiktos kulkos esantys deformacijos pėdsakai susiformavo kulkai atsitrenkus į virtuvės sieną. (b. t. 1, b. l. 51 – 58). Specialisto išvada patvirtina, kad aptariamas įvykis įvyko kaltinamojo A. K. virtuvėje , panaudojus jo išduotą savigynai ginklą.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistų išvada Nr. 11-3547/ MK 1/11 nustatyta, kad nukentėjusiojo V. K. galvos sužalojimai su sviedinio įėjimo žaizda kaktoje bei išėjimo žaizda sprande (kaklo nugariniame paviršiuje) ir šaldytuvo bei sienos šautiniai pažeidimai negalėjo būti padaryti vienu šūviu, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajam sėdint virtuvėje prie stalo, ranka pasirėmus galvą ir šiek tiek palinkus virš stalo. Nukentėjusiojo galvos šautinis sužalojimas ir šaldytuvo bei sienos šautiniai pažeidimai galėjo būti padaryti vienu šūviu, nukentėjusiajam stovint ir pasilenkus į priekį(b. t. 1, b. l. 60 – 62). Tų pačių specialistų išvada Nr. 11-518/ MK 26/11 nustatyta, kad šūvio metu ginklo vamzdžio laibgalis galimai buvo dalinai įremtas nukentėjusiajam V. K. į kaktą be didesnio ginklo vamzdžio nukreipimo į dešinę ar kairę pusę. Ginklo vamzdis buvo nukreiptas iš viršaus žemyn, jeigu nukentėjusiojo galva buvo vertikalioje padėtyje, ir ginklo vamzdis buvo horizontalioje padėtyje, jeigu nukentėjusiojo galva buvo nuleista žemyn. Esant artimo šūvio atstumui (galimai dalinai įrėmus vamzdžio laibgalį), nustatyti kokioje padėtyje šūvio metu buvo šovusysis nukentėjusiojo V. K. kūno atžvilgiu, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (b. t. 1, b. l. 65, 66).
Tai, kad šūvis įvyko minėtose specialistų išvadose nurodytomis aplinkybėmis teisme patvirtino teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba ir balistikos ekspertas A. J..
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus , mano, kad kaltinamojo A. K. veiksmai dėl jo tėvo V. K. nužudymo yra nusikalstami, jie kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. : jis dėl neatsargumo , netinkamai elgdamasis su šaunamuoju ginklu, nužudė savo tėvą.
Kolegijos nuomone, kaltinamojo A. K. neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu : jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal aptariamą situaciją jis privalėjo ir galėjo tai numatyti , jeigu būtų apdairesnis , atsargesnis.
Kaltinamasis A. K. buvo atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., t.y. jis buvo kaltinamas savo tėvo V. K. nužudymu , dėl asmeniškumo tyčia šovęs į stovintį savo tėvą pagal kilmę V. K. iš teisėtai laikomo „ B “ kategorijos šaunamojo ginklo - 9 mm kalibro „Makarovo“ konstrukcijos pistoleto Nr. ?? 8500, tuo sukėlęs tas pačias pasekmes, kaip ir pakeistame kaltinime.
Kolegijos nuomone, minėtas kaltinimas nepasitvirtino. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis A. K. būtų turėjęs motyvų ar dėl savęs, šeimos narių ar kitų asmenų nužudyti savo tėvą V. K. , kaip nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų šį kaltinimą, kad jis tyčia į savo tėvą paleido šūvį iš savo turimo pistoleto , žinodamas , kad šovinys yra pistoleto vamzdyje ir turėdamas tyčią jį nužudyti. Byloje surinkti įrodymai kaip tik patvirtino, kad tiek kaltinamojo A. K. , tiek jo šeimos narių santykiai su nužudytuoju buvę itin geri. Tai, kad nužudytojo V. K. psichinė būklė buvo pašlijusi, matyti iš Viešosios įstaigos Centro poliklinikos Vytenio filialo pateiktų duomenų, kad jo psichinė būsena pablogėjo 2008 metais ir jis buvo gydomas iki 2010 m. rugsėjo 11 d. (t. 2 b.l. 107), tai patvirtino kaltinamojo A. K. ir jo šeimos narių parodymus apie tai ir apie jų reikalingą jam globą. Kaltinamasis A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė , kad jis iššovė į tėvą, būdamas įsitikinęs, kad šovinių pistoleto vamzdyje nėra, tas pačias aplinkybes jis nurodė iškart, kai į įvykio vietą atvyko iškviestas patrulių ekipažas. Esant tokiems įrodymams ir nesant įrodymų dėl kaltinamojo tyčios nužudyti tėvą , jo veika negali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu neigia objektyviais duomenimis nustatytą aplinkybę , kad jis nušovė savo tėvą V. K. iš arti, šūvio metu ginklo vamzdžio laibgalis galimai buvo dalinai įremtas nukentėjusiajam V. K. į kaktą be didesnio ginklo vamzdžio nukreipimo į dešinę ar kairę pusę, be to jo parodymai dėl tėvo padėties, dėl jo paties padėties tėvo atžvilgiu šūvio metu yra skirtingi, tačiau kolegija mano, kad šie skirtumai, vertinant kaltinamojo A. K. kaltumą , nėra reikšmingi, atkreiptinas dėmesys, kad visuose parodymuose, kurie skiriasi detalėse, jis nurodo, kad įvykęs tikras šūvis, kliudęs jo tėvą, jam buvo netikėtas, nes jis buvo įsitikinęs, kad pistoleto vamzdyje šovinio nėra ir šūvis neįvyks ( t. 2 b.l 9,10, 14-15, t.2 b.l. 20-21).
A. K. teisiamas pirmą kartą ( t. 2 b.l. 74), nebaustas administracine tvarka (t. 2 b.l. 75), iki įvykio jis nebuvo narkologo įskaitoje, nesigydė psichiatrijos ligoninėje (t. 2 b.l. 78, 79). Nusikaltimo padarymo metu jis dirbo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (t. 2 b.l. 99), , nuo 2012-12-06 iki 2013-12-05 jam nustatytas 65 procentų neįgalumas (t. 3 b.l. 73), šiuo metu jis yra įsidarbinęs UAB “ (duomenys neskelbtini)“ (t. 3 b.l. 93). Teismo psichiatrijos , teismo psichologijos ekspertize nustatyta , kad 2007 m. po motinos mirties kaltinamasis A. K. buvo išsivystęs praeinantis psichikos sutrikimas-depresijos epizodas, trukęs apie pusmetį, po tėvo mirties A. K. išsivystė praeinantis psichikos sutrikimas-pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, dėl šios diagnozės kaltinamasis A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti (t. 2 b.l. 154-157, t. 3 b.l. 8-14).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. K. pripažino faktą, kad jis nužudė tėvą, nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau kolegijos nuomone, toks jo prisipažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes kaltinamojo parodymai dėl paties įvykio aplinkybių yra prieštaringi, kaltinamasis akivaizdžiai neigia jo manymu reikšmingas aplinkybes, pagal jį turinčias reikšmės vertinant jo kaltumą . Kaltinamajam A. K. yra inkriminuota, kad jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad A. K., jį patikrinus alkotesteriu 2010-10-25 00.42 val., buvo nustatytas 1, 82 promilės girtumo (t. 2 b.l. 5). Iš paties kaltinamojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu , yra žinoma, kad jis įvykio dieną kartu su tėvu išgėrė kelias taureles, teisme jis parodė iki įvykio per pietus su tėvu išgėręs apie 30 gramų , neigia buvęs girtas įvykio metu, nurodė išgėręs dėl streso jau po įvykio . Atvykusiems pareigūnams kaltinamasis A. K. sakėsi gėręs su tėvu . Tėvui V. K. po mirties buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas kraujyje, šlapime rasta 2,36 promilių (t. 1 b.l. 85). Kolegija, vertindama šiuos įrodymus, mano, kad kaltinamajam A. K. inkriminuotina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikaltimo padarymas, apsvaigus nuo alkoholio , pripažintina, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, vertindamas įrodymus dėl kaltinamojo girtumo įvykio metu, tiki policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, parodymais dėl jo girtumo, dėl jo pasakojimo, kad jis iki įvykio gėrė su tėvu, taip pat teismas atsižvelgia į įrodymus dėl girtumo nustatymo: tiek kaltinamajam A. K., tiek jo tėvui buvo nustatytas panašus girtumas, o kaltinamasis A. K. nedavė parodymų, kad tėvas vienas būtų vaišinęsis alkoholiniais gėrimais. Kaltinamojo A. K. versija, kad jis išgėrė jau po įvykio yra neįtikinanti.
Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą , juo sukeldamas sunkias pasekmes, dėl kurių ir jam pačiam yra pašlijusi psichinė sveikata. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo A. K. asmenines savybes, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme viršijanti skirtinos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Atsižvelgus, kad anksčiau kaltinamasis A. K. nebuvo susikompromitavęs (nebuvo teistas, baustas administracine tvarka), jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo , darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajam A. K. skirtini įpareigojimai: neturėti, nenaudoti , neįsigyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, be institucijos , prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą , sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos BK 75 str.2 d.). Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis A. K. išbuvo kardomajame kalinime. Kaltinamajam A. K. taikytos kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šaunamasis ginklas 9mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletas Nr. YH 8500, kuriuo kaltinamasis A. K. nušovė savo tėvą, taip pat pistoleto dėtuvė su 7 šoviniais, konfiskuotini , kaip nusikaltimo įrankis (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1d.1 p., BK 72 str.2d.), vykdymas pavestinas Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, kiti šaunamieji ginklai, šaudmenys , paimti įvykio vietoje , kaltinamajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiui perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondo kontrolei.
Kulka ir tūtelė kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., nusprendė :
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejus) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigoti jį be institucijos , vykdančios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ribų, neturėti, nenaudoti , neįsigyti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų.
Kardomąsias priemones: rašytinis pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. K. laiką nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d., jo išbūtą kardomajame kalinime, įskaičiuoti į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Konfiskuoti šaunamąjį- ginklą 9mm kalibro „Makarov“ konstrukcijos pistoletą Nr. YH 8500, pistoleto dėtuvę su 7 šoviniais, saugomus Vilniaus m. VPK saugojimo kameroje, vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, kulką ir tūtelę sunaikinti.
Šaunamuosius ginklus : TOZ 34 ER Nr. E28549/AA28549, TOZ 78 01 22LR Nr. 9903276/276, ZH 308 Nr. 31105192/427295, 10 dėžučių šovinių „ Barnaul 900 Makarov(9 dėžutes po 40 vnt, 1 dėžutę 16 vnt.), 2 dėžutes šovinių „ Buckshoe Winchester ammunition „( vienoje dėžutėje 5 vnt., kitoje dėžutėje 3 vnt.), vieną dėžutę „Lellier&Bellot“ su 44 šoviniais, vieną dėžutę „hubertus trap28“ su 10 šovinių , vieną dėžutę „Lellier&Bellot 7x65R“ su 11 šovinių ir 4 tūtelėmis, vieną dėžutę „Hubertus“ su 10 šovinių, vieną dėžutę „Baikal“ su 25 šoviniais vieną dėžutę „Power point“ su 31 vnt. šovinių , vieną dėžutę „Eley Standart“ su 44 šoviniais , vieną dėžutę „Tomitex“ su 45 šoviniais, dvi apkabas su 16 vnt. šovinių (po 8 kiekvienoje ), saugojamus Vilniaus aps. VPK NTV SNTS, (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo .