Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjos D. Ž. skundu dėl laikinosios globos jos sūnui Pauliui Žostautui panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2014 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti laikinąją globą sūnui Pauliui Žostautui, nes jos taikymas per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį yra nepamatuotai ilgas, vaikas ir įtariamasis parodymus davė. Užsitęsus tyrimui gali atsirasti bendravimo problemų, bijo, kad jis nenutoltų nuo jos, brolių, seserų, vaikas patiria psichologinį išgyvenimą; esant galimybei prašo perkelti į Pasvalio vaikų namus, kad būtų galimybė ir toliau lankyti patiriant mažesnes išlaidas ir vaikas galėtų lankyti bendrą mokyklą su broliais ir seserimis.

Pareiškėjos D. Ž. skundas atsisakytinas priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Teismai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalį, į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ VII dalies ,,Globa ir rūpyba“ nuostatos. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis).

Laikinoji vaiko globa (rūpyba) nustatoma ir globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalis, 3.264 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nors sprendimą (potvarkį) dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, jis, atlikdamas tokius veiksmus, dalyvauja šeimos teisiniuose santykiuose. Tuo tarpu būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose lemia ginčo rūšinį teismingumą. Ginčai, kylantys iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta byloje R. R. prieš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių; 2007 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta byloje A. B. ir T. P. prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją; 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta byloje J. P. prieš Panevėžio rajono savivaldybės administraciją).

Aptariamas ginčas kyla iš vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo santykių ir, atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad pareiškėjos D. Ž. skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjai išaiškintina, kad jis gali kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 105-106 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. Ž. skundą atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka bei pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.