- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- I-850-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03386-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Reginai E, R. E. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. Š.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Gedimino Užubalio,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Klikevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. E. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo S. Š.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 1SS-1770-(8.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 5 d. raštą Nr. 49SDŽ–278–(14.49.22.) bei prašė įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Nurodo, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Ginčo sklypas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į NŽT, buvo paveldėtas kartu su namu mirus pareiškėjos tetai. Ginčo sklypas lygiomis dalimis priklauso pareiškėjai ir S. Š., todėl sklypas negali apsiriboti 0,20 ha, kaip nurodė atsakovė. Pažymėjo, kad NŽT atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą nenurodė nei kokie asmenys pretenduoja į pareiškėjos paveldėtą žemę, kokiu pagrindu ir apimtimi. NŽT direktoriui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad namas, esantis 0,51 ha ginčo žemės sklype buvo paveldėtas ir sklypas išpirktas, todėl dabar reikalingas tik formalus sprendimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Nurodo, kad pastatas – gyvenamas namas, esantis ginčo sklype, po ½ nuosavybės teise priklauso Reginai E. Š. ir S. Š.. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, auga vaiskrūmiai ir vaismedžiai, žemės sklypas naudojamas.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 16 d. rašte Nr. 49SDŽ-278-(14.49.22.) nurodė, kad nepritaria prašomo rengti projekto rengimui ir atsisako išduoti reikalavimus projektui rengti, nes projektuojamas apie 5500 kv. m. ploto žemės sklypas viršija Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Pardavimo ir nuomos taisyklės), 6 punkte nustatytą leistiną naudojamos namų valdos žemės sklypo dydį. Taip pat nurodė, kad ginčo sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir nagrinėjimo teritorijoje yra asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1SS-1770-(8.5.) patvirtino Vilniaus miesto skyriaus poziciją.
Pažymėjo, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, taip pat jie turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Taip pat turi būti užtikrintos galimybės įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje bei sprendimu gali būti padidinti iki 0,3 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, parduodamo žemės sklypo plotas negali būti didesnis kaip 0,2 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju yra du gyvenamojo namo bendrasavininkai, todėl maksimalus ginčo namų valdos sklypo dydis galėtų būti 0,4 ha.
Patvirtino, kad ginčo sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, tačiau nurodė, kad daliai pretendentų nuosavybės teisės šioje teritorijoje buvo atkurtos atlyginant pinigais ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra šioje teritorijoje dar nėra baigta.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Š. teismo posėdžio metu prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 1SS-1770-(8.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 5 d. rašto Nr. 49SDŽ–278–(14.49.22.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išduoti pareiškėjai reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
2. Pareiškėja su 2018 m. rugpjūčio 1 d. skundu (b. l. 6) kreipėsi į NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 5 d. rašto, kuriuo atsisakyta pateikti reikalavimus žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui Nr. 49SDŽ-278-(14.49.22.) (toliau – ir Projektas), kurio tikslas suformuoti apie 5500 kv. m. ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti, rengti, panaikinimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius minėtu raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pateikti reikalavimus motyvuojant tuo, kad prašomas projektuoti sklypas viršija Pardavimo ir nuomos taisyklių 6 punkte nustatytą leistiną naudojamos valdos žemės sklypo dydį. Taip pat norimas projektuoti žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir teritorijoje yra asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje (b. l. 4–5).
NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-1770-(8.5.), išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 1 d. skundą, sutiko su NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 5 d. rašte išdėstyto atsisakymo rengti Projektą argumentacija (b. l. 7–9).
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
3. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis pastatas – gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui (b. l. 11). Pareiškėja prašė atsakovės išduoti reikalavimus Projektui rengti. Projekto tikslas – suformuoti apie 5500 kv. m. ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
4. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Formavimo ir pertvarkymo taisyklės). Šių taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.
Pardavimo ir nuomos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro namų valdos žemės sklypą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius naudojamą žemės plotą, jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams.
5. Šiuo atveju gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams (pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui), todėl maksimalus namų valdos dydis galėtų būti 0,4 ha. Pareiškėja prašė išduoti reikalavimus Projekto rengimui, kurio tikslas – suformuoti apie 5500 kv. m. ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Taigi, kaip teisingai skundžiamuose sprendimuose nurodė atsakovė, pareiškėjos norimas projektuoti žemės sklypas (5500 kv. m.) viršija teisės aktuose nustatytą leistiną naudojamos namų valdos žemės sklypo dydį (maksimalų 0,4 ha), todėl pareiškėjos prašymas, šiuo aspektu, netenkintas pagrįstai.
6. Atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą taip pat nurodė ir kitą prašymo netenkinimo priežastį –ginčo sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir teritorijoje yra asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje.
7. Byloje nėra ginčo, kad ginčo sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, kurioje nėra baigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiems savininkams grąžinant ją natūra turėtoje vietoje. Tačiau kaip atsiliepime nurodė atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybė šioje vietoje daugiau neketina formuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūros būdu, taigi šis atsakovės skundžiamuose sprendimuose nurodytas argumentas, keliamo ginčo kontekste, iš esmės nėra reikšmingas, nes nėra ribojantis pareiškėjos teisę rengti Projektą. Šiuo atveju pareiškėja pageidauja išduoti reikalavimus Projektui, kurio tikslas suformuoti apie 5500 kv. m. ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Minėta, kad maksimalus galimas projektuojamo naudojamos namų valdos žemės sklypo dydis galėtų būti 0,4 ha. Pabrėžtina, jog šis ploto reikalavimas yra imperatyvus, todėl šis reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai, t. y., kad namų valdai parduodamas žemė – visa sodyba, į kurią įeina sodiniai, želdiniai, kiemas, daržas ir kt. Projektas rengiamas tuo atveju, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Formavimo ir pertvarkymo taisyklių 2.4 papunktis). Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi Projektas galėtų būti rengiamas formuojant žemės sklypą, jame esantiems statiniams eksploatuoti ir sklypo plotas turėtų būti ne didesnis nei 0,4 ha.
8. Pareiškėjos ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr. 49SDŽ-278-(14.49.22) ir NŽT 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 1SS-1770-(8.5) pripažintini teisėtais, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.