Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Paukštei ir

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 350 Eur skolos ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. atsakovas dirbo ieškovės įmonėje dvaro valdytojo pareigose – organizuodavo dvaro svečių pasitikimą, dvaro šventes, ekskursijas, vykdė kitus dvaro administravimo darbus. Po šalių darbo santykių nutraukimo paaiškėjo, kad atsakovas savavališkai išrašė kuponų, suteikiančių galimybę nemokamai naudotis dvaro paslaugomis ir pagal tokius kuponus įmonė suteikė klientams paslaugų iš viso už 350 Eur sumą, t. y. už suteiktas paslaugas negavo iš klientų 350 Eur pajamų. Kadangi atsakovas atsisako kompensuoti šiuos ieškovės nuostolius, tai nurodyta suma priteistina teismine tvarka. Ieškovė pažymėjo, kad nutraukdamos darbo santykius abi šalys buvo susitarusios dėl tarpusavio atsiskaitymo, tačiau vėliau atsakovas ėmėsi keisti tokį šalių susitarimą, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, todėl ir ieškovė ėmėsi tarpusavio atsiskaitymo peržiūros.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, dalis įmonėje naudotų kuponų būdavo sutartiniu būdu dovanojami savo aplinkos žmonėms. Atsakovo asmeniškai dovanoti kuponai buvo suderinti su įmone ir šie kuponai nebuvo apmokestinami. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė reiškiamais reikalavimais siekia susidoroti su atsakovu, kuriam ieškovė neturėjo jokių pretenzijų, kol jis po darbo santykių nutraukimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją.

Prie ieškinio pridėta Sodros pažyma patvirtina šalių argumentus, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. atsakovas dirbo ieškovės įmonėje. Ieškovė tvirtino ir atsakovas neneigė tokių ieškovės teiginių, kad ginčo dovanų kuponai iš viso už 350 Eur sumą buvo atsakovo išrašyti ir ieškovės klientų panaudoti atsiskaitant už jiems suteiktas paslaugas tuo laikotarpiu, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, bendrosios Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsnių ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatos lemia būtent ieškovės procesinę pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, nuostolius ir priežastinį ryšį. Teigdama apie atsakovo veiksmų neteisėtumą, ieškovė nurodė, kad įmonėje nebuvo vidaus teisės akto, kuris reglamentuotų arba aptariamų dovanų kuponų išdavimo tvarką, arba atsakovo, kaip tuomečio įmonės darbuotojo, darbines pareigas, teises ir (arba) funkcijas, susijusias su kuponų išdavimu. Nors parengiamojo posėdžio metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad dovanų kuponus įmonėje turėjo teisę pasirašyti tik direktorius ir įgalioti asmenys, tačiau tokių savo teiginių ieškovė nepatvirtino įrodymais, t. y. taip ir lieka neaišku, kokie būtent asmenys (be direktoriaus) buvo įgalioti pasirašyti dovanų kuponus ir ar atsakovas nebuvo vienas iš tų įgaliotų asmenų. Vėliau (nagrinėjant bylą iš esmės) ieškovė ėmė teigti, kad atsakovas turėdavo gauti leidimą kuponų pasirašymui, t. y. kad atsakovas vis dėlto turėjo teisę pasirašyti kuponus, tačiau tam turėdavo gauti leidimą, o ginčo kuponų atveju tokio leidimo atsakovui neva nebuvo duota. Esant priešingoms šalių procesinėms pozicijoms dėl egzistavusios kuponų išdavimo-pasirašymo tvarkos ir ieškovei nepateikus į bylą pakankamų įrodymų apie atsakovui, kaip tuomečiam darbuotojui, suteiktas ar nesuteiktas teises, susijusias su kuponų išdavimu-pasirašymu, teismas vertina kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kuriais teigiama apie atsakovo veiksmų neteisėtumą pasirašant-išduodant ginčo kuponus (CPK 178 straipsnis). Jau vien tai gali būti pakankamas savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės pozicijos tam tikrą prieštaringumą. Viena vertus, sutinkant su nurodytais ieškovės teiginiais, kad kuponus turėjo teisę pasirašyti tik direktorius ir įgalioti asmenys ir kad atsakovas tokių įgaliojimų neturėjo, lieka nepaaiškinama, kodėl atsakovo (t. y. neįgalioto asmens) išrašyti kuponai buvo pačios ieškovės (kitų įmonės darbuotojų) priimami iš klientų kaip tinkama atsiskaitymo už suteiktas paslaugas priemonė. Taigi, jeigu iš tikrųjų pagal įmonės vidaus tvarką atsakovas neturėjo teisės-įgaliojimų pasirašyti kuponų, tai kiti įmonės darbuotojai turėjo žinoti, kad atsiskaitymui teikiami atsakovo pasirašyti kuponai negali būti priimami kaip atsiskaitymo priemonė. Kita vertus, sutinkant su vėlesne ieškovės versija (kad atsakovas vis dėlto turėjo teisę pasirašyti kuponus, tačiau tam turėdavo gauti leidimą), pačiai ieškovei tenka pareiga prisiimti neigiamų padarinių riziką, susijusią su tuo, kad kitiems įmonės darbuotojams gali būti nežinoma, kuriuos kuponus atsakovas pasirašė turėdamas, o kuriuos neturėdamas leidimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė ne tik neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir savo neveikimu, t. y. įmonės vidaus teisės aktais nereglamentuodama kuponų išdavimo tvarkos, pati sudarė sąlygas nuostoliams atsirasti (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Atmetant ieškinį, valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.