Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. ir atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovams UAB „Namų priežiūros centras“, J. K. ir E. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir R. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacini skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus argumentus, bylos duomenis, konstatuoja esant teisinį pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nes tyrė ir vertino visus įrodymus ir išvadas pagrindė įrodymų visuma.

Šios bylos nagrinėjimo metu pirmiausia buvo keliamas klausimas dėl atsakovo - daugiabučio namo administratoriaus pareigos organizuoti statinio remontą.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog minimas gyvenamasis namas 2005 m. buvo pastatytas UAB ,,Stamontas“, tačiau ši įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 str. 1, 2 d.). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių riziką, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 str., nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 str. 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 p.). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 p.p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 str. 4 d.). Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 p.) ir yra privalomas, inter alia, gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams) (2 p.).

Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninio atsparumo ir pastovumo; higienos ir sveikatos; saugaus naudojimo (11.1–11.1.6 p.p.); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo išvaizda (11.2–11.2.3 p.p.). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 p.p.). Privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).

Siekiant taikyti bendrąją taisyklę, būtina įrodyti, kad remontas buvo būtinas turtui (bendrosios dalinės nuosavybės objektui) išsaugoti.

Stogo būklė, kuri neatitiktų STR 1.12.05:2002 reikalavimų, gali būti priskirta privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas būtų būtinas. Ši aplinkybė vertintina pagal tai, ar namo konstrukcijų (sienų) būklė esmingai riboja statinio naudojimą, ar praleidžia drėgmę. Besikaupianti drėgmė gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Sienų ar statinio būklė tokiu atveju nebūtinai turi būti įvertinta kaip kritinė ar avarinė. Apskritai tokie statinio ar jo dalies apibūdinimai yra neinformatyvūs, nes yra apibendrinti ir vertinamieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadas pagrindė įrodymais, kuriuos sudaro faktiniai duomenys apie realius sienų ir balkono jungimo prie sienų defektus. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog yra nustatytas namo konstrukcijų vientisumo pažeidimas (nebuvimas) ir jo netaisant dėl to konstrukcijos dar labiau susilpnės, o be to gali atsirasti žmonių sveikatai kenksmingas pelėsis. Tokie konstrukcijų defektai ir pažeidimai turi būti šalinami, nepriklausomai nuo jų kilmės priežasčių.

Sprendžiant dėl prievolės padengti remonto išlaidas, būtina atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Patalpoms ir kitoms pastato dalims, kurios naudojamos individualiai, tenkančios išlaidos gali būti traktuojamos kaip skirtos bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Byloje nustatyti namo defektai, kurie yra vandens pratekėjimo priežastimi, prie tokių nepriskirtini. Balkonų konstrukcija ir jos stogo danga, nors ir virš vieno buto, yra viso statinio dalis. Ji priklauso namo bendraturčiams, todėl ir jai sutvarkyti tenkančios privalomosios būtinos išlaidos turi tekti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams). Vien ta aplinkybė, kad pratekėjimo vieta ar jos dalis yra virš vieno daugiabučio namo buto balkono, paprastai nepakankama išvadai, kad daugiabučio namo bendraturčiai neprivalo padengti stogo ar jo dalies privalomojo remonto būtinųjų išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai ar nepilnai vertino bylos įrodymus ar taikė teisės normas, o apelianto prielaidos, jog pratekėjimo priežastis galimai sąlygoja asmeninė nuosavybė negali būti pakankamos.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas suteikė teisę ieškovei T. K. pačiai ar pasitelktų asmenų jėgomis ir atsakovo lėšomis pašalinti namo (duomenys neskelbtini), defektus, sąlygojančius vandens pratekėjimą į butą (duomenys neskelbtini), ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, vėliau šias išlaidas paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai jų nuosavybės daliai. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ji negali įgyvendinti tokio defektų šalinimo, surenkant lėšas iš gyventojų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.). Pagal CPK 273 str. 3 d., jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 273 str. 3 d. įtvirtintos normos taikymo galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio, t. y. šią normą galima taikyti tik tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja atsakovą atlikti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti išimtinai tik pats atsakovas, arba, jei juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Tačiau baudos skyrimas netaikomas, jei byloje nustatyta, jog skolininko prievolė nėra asmeninė, tokiu atveju reikalauti įvykdyti už skolininką prievolę turi teisę išieškotojas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad negali pašalinti statybos defektų ir atlikti remonto, mat darbai susiję su visų butų savininkų finansavimu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad defektų pašalinimo ir atliktino daugiabučio gyvenamojo namo remonto darbai turi būti atliekami daugiaaukščiame pastate. Tai gali reikšti, kad, šalinant defektus ir atkuriant konstrukcijų stabilumą, bus pertvarkomos butų, kuriuose gyvena bylos šalys, išorinės sienos. Tokių darbų, neturint specialios brangios statybinės technikos ir/ar pastolių bei aukštuminių darbų licencijų, gali būti neįmanoma atlikti (aštuntas aukštas). Tokius darbus atlikti vieno buto savininkas negali būti pajėgus nei finansiškai, nei savo patirtimi.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CPK 273 str., tačiau nepakankamai įvertino aplinkybes, ar ieškovė turi realią galimybę pašalinti namo konstrukcijų defektus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši sprendimo dalis tikslintina, ir atsakovui skirtina 15,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Namų priežiūros centras“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo adresu (duomenys neskelbtini), defektus, sąlygojančius pratekėjimą į butą (duomenys neskelbtini), mokestį už remontą paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai turimam plotui; 2) įpareigoti atsakovę J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti balkono prie buto (duomenys neskelbtini), sandarinimo defektus, sąlygojančius namo konstrukcijų gadinimą; 3) įpareigoti atsakovą E. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti balkono prie buto (duomenys neskelbtini), sandarinimo defektus, sąlygojančius namo konstrukcijų gadinimą. Iš šių trijų ieškinio reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu buvo patenkintas tik vienas – pirmasis, ieškovės reikalavimai adresuoti kitiems atsakovams buvo atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų (1 iš 3) ir nepatenkintų (2 iš 3) reikalavimų dalis, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.

Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas dalyje, atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas buvo pareikštas atsakovui UAB „Namų priežiūros centras“ neturtinis žyminis mokestis 30,75 Eur priteistinas iš atsakovo apeliantei. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 321 str. 3 d.). Iš atsakovo apeliantei taip pat priteistina 1.000,00 Eur suma už advokato atstovavimą, viso 1.030,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str.). Iš ieškovės atsakovo E. D. naudai priteistina 363,00 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant ją taip:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kurią teismas, atsakovui UAB „Namų priežiūros centras“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimo neįvykdžius, ieškovei T. K. suteikė teisę pačiai ar pasitelktų asmenų jėgomis ir atsakovo lėšomis pašalinti namo (duomenys neskelbtini) defektus, sąlygojančius vandens pratekėjimą į butą (duomenys neskelbtini), ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, vėliau šias išlaidas paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai jų nuosavybės daliai.

UAB „Namų priežiūros centras“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teismo įpareigojimo neįvykdžius, paskirti atsakovui UAB „Namų priežiūros centras“ 15,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės T. K. naudai.

Likusiose dalyse sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ 1.030,75 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovės T. K. naudai.

Priteisti iš ieškovės T. K. 363,00 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovo E. D. naudai.