Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu J. Š. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1,5 ir 8 punktu, atidėjo 3 (trejiems) metams ir skyrė įpareigojimus atsiprašyti nukentėjusiosios, įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas H. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteista iš kaltinamojo J. Š. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji H. J. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo, tačiau ji 2018-04-26 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (3 t., 113 b. l.) ir tą pačią dieną jai buvo išduotas nuosprendžio nuorašas.Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi teismas atsisakė priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. J. apeliacinį skundą ir grąžino jį apeliantui. Teismas padarė išvadą, jog H. J. apeliacinį skundą padavė jau pasibaigus įstatyme nustatytam 20 dienų apskundimo terminui, o jos nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažįstamos svarbiomis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. J. skundžia 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei atnaujinti terminą apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. padavimui. Nurodo, kad 2018-05-29 ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl advokato paskyrimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-05-31 sprendimu jai teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė. Pareiškėjos teigimu, ji į advokatę kreipėsi 2018-06-05 dėl apeliacinio skundo surašymo ir 2018-06-06 Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018-04-23 teismo nuosprendžio. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad be advokato pagalbos ji nemokėjo parengti apeliacinio skundo, todėl nebuvo galimybės laiku parengti ir teismui laiku pateikti apeliacinį skundą. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi praleidusi tik 15 dienų nuosprendžio apskundimo terminą, o po advokatė skyrimo apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas pakankamai greitai. Mano, kad tokios aplinkybės, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, yra objektyvios, pagrįstos ir svarbios. Be to, mano, kad šiuo atveju termino praleidimo priežastys nėra tokio pobūdžio, dėl kurių ji turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Pažymi, kad jos teisė apskųsti nuosprendį yra viena iš esminių ir ją apriboti galima tik išimtinais atvejais ir ši teisė negali būti suvaržoma formaliai laikantis įstatymo nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. J. skundas atmestinas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas klausimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo išsprendė, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 314 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarką, nuostatų.Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. (BPK 313 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis).Byloje nustatyta, kad H. J. nedalyvavo teisiamajame posėdyje, kuriame buvo skelbiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis, tačiau apie tai, kada bus skelbimas nuosprendis, ji žinojo, kadangi 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą dėl nuosprendžio nuorašo gavimo ir tą pačią dieną nuosprendžio nuorašas jai buvo įteiktas (3 t., 113 b. l.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2018 m. gegužės 14 d. Tuo tarpu nukentėjusiosios apeliacinis skundas apylinkės teismui buvo pateiktas tik 2018 m. birželio 6 d., tai yra praleidus daugiau nei tris savaites po įstatyme numatyto skundo padavimo termino paskutinės dienos. BPK 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą.Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurių pagrindu atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas pripažįsta nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančias priežastis, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą. Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą – nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Iš nukentėjusiosios prašymo apylinkės teismui atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti matyti, kad pagrindine priežastimi, lėmusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, ji nurodė tai, jog ji nemokėjo be advokato pagalbos parengti apeliacinio skundo, dėl ko kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, kad jai būtų skirtas advokatas. Pritardamas apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams ir jų nekartodamas apygardos teismas pažymi, kad H. J. jau 2018 m. balandžio 26 d. buvo žinomas nuosprendžio rezultatas ir jo esmė. Atsižvelgiant į tai, ji iš kart po nuosprendžio nuorašo gavimo galėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau to nepadarė. Teismas pažymi, kad sužinojusi apie procesinį sprendimą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė galėjo ir turėjo galimybę kreiptis dėl advokato skyrimo iš kart po nuosprendžio priėmimo, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nedarė, o kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tik 2018 m. gegužės 29 d., tai yra praėjus daugiau kaip mėnesiui po nuosprendžio priėmimo ir 2 savaitėms po apeliacinio skundo padavimo termino pabaigtos. Taigi, vien tai, jog H. J., kaip nurodė prašyme, be advokato pagalbos nemokėjo parengti apeliacinio skundo, nereiškia, jog jai buvo užkirstas kelias pateikti apeliacinį skundą laiku. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiajai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė, kuri ją ne tik konsultavo, rengė procesinius dokumentus, tačiau ir atstovavo teismo posėdžio metu, todėl būtų, nukentėjusiajai išreiškus norą, padėjusi ir apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau nukentėjusioji šios advokatės teisine pagalba toliau nepasinaudojo ir nenurodė priežasčių, dėl ko pakankamai ilgą laiko tarpą delsė. Taigi, tiek ši aplinkybė, tiek kiti skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad H. J.priešingai, nei teigiama skunde, nesielgė reikiamai rūpestingai, nebuvo pakankamai aktyvi, tad pagrindo išvadai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių priežasčių, nebuvo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. J. elgesį rūpestingumo, apdairumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas jos apeliacinio skundo priėmimo klausimą, visapusiškai išsiaiškino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, objektyviai įvertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai atmetė H. J. prašymą dėl termino 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiui apskųsti atnaujinimo bei nepriėmė jos apeliacinio skundo dėl šio nuosprendžio. Todėl H. J. skundas atmestinas ir paliktina galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartis (BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės H. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.