Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno, ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei LESTO (buvusi akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“), uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“, uždarajai akcinei bendrovei „TETAS“ ir NT Valdos, uždarajai akcinei bendrovei (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „RYTRA“) dėl sutarties nutraukimo mokesčio, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „G4S Lietuva“ (buvusi UAB „FALCK SECURITY“), laimėjęs atsakovo AB LESTO (buvusi AB „Rytų skirstomieji tinklai“) surengtą viešųjų pirkimų, neskelbiamų derybų būdu, konkursą saugos paslaugoms pirkti, 2007 m. spalio 31 d. su atsakovu ir jo dukterinėmis bendrovėmis – atsakovais UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“, UAB „TETAS“ ir NT Valdos, UAB (buvusi UAB „RYTRA“) sudarė terminuotą saugos paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovams saugos paslaugas dvejus metus – nuo 2007 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. Ieškovo teigimu, Sutarties terminas yra viena iš esminių jos sąlygų, todėl Sutarties 16.7 punkte šalys numatė užsakovo atsakomybę už Sutarties nutraukimą anksčiau termino – pareigą sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, kurio suma lygi dviejų paskutinių mėnesių mokesčių, mokėtų (-inų) iki Sutarties nutraukimo datos už visas paslaugas, teikiamas pagal Sutartį dydžiui. Atsakovai 2008 gruodžio 8 d. pranešė ieškovui apie Sutarties nutraukimą nuo 2009 m. balandžio 8 d. Atsakovams vienašališkai nutraukus Sutartį anksčiau termino, ieškovas pagal Sutarties 16.7 punktą pareikalavo sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, kiekvienam pateikdamas atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau atsakovai šių sąskaitų neapmokėjo ir jas grąžino. Pasak ieškovo, Sutarties nutraukimo mokestis (362 808,50 Lt) nėra didesnis už jo patirtus tiesioginius nuostolius, kuriuos atsakovai privalėtų atlyginti pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Ieškovas dėl atsakovų vienašališko Sutarties nutraukimo patyrė 373 693,07 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovams suteiktų kainos nuolaidų ir atleidžiamiems darbuotojams išmokėtų kompensacijų suma, apskaičiuota už likusius 7 mėnesius.

Atsakovams atsisakius sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO 178 134,21 Lt skolos ir 8283,24 Lt delspinigių; iš atsakovo UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ 82 868,60 Lt skolos ir 3853,39 Lt delspinigių; iš atsakovo UAB „TETAS“ 7586,92 Lt skolos ir 352,79 Lt delspinigių; iš atsakovo NT Valdos, UAB 94 218,77 Lt skolos ir 4381,17 Lt delspinigių; taip pat priteisti iš atsakovų 9,41 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad tiek derybų metu, tiek sudarant Sutartį atsakovai aiškiai išreiškė sąlygą sudaryti tokią Sutartį, kurią būtų galima nutraukti bet kuriai iš šalių, apie tai pranešus kitai šaliai per protingą keturių mėnesių terminą. Tokiu atveju Sutarties nutraukimo mokestis pagal 16.7 punktą nemokamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui AB LESTO 5868,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 16.2.2 punktą bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš keturis mėnesius, o Sutarties 16.7 punkte nustatytas Sutarties nutraukimo mokestis gali būti taikomas tik užsakovui (atsakovams). Sistemiškai aiškindamas minėtas Sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad Sutarties 16.7 punkte numatytų neigiamų pasekmių taikymas tokiais Sutarties nutraukimo atvejais, kurie vienodai užtikrina abiejų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, būtų nelogiškas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo. Be to, sutikus su ieškovo pozicija, Sutarties 16.2.2 punktas praprastų savo esmę Sutarties 16.2.4.3 punkto, kuris nustato užsakovo teisę nutraukti sutartį bet kada, apie tai raštu įspėjus vykdytoją ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų, atžvilgiu.

Remdamasis viešųjų pirkimų komisijos derybų su ieškovo atstovais 2007 m. spalio 26 d. protokolu ir derybose dalyvavusių liudytojų R. B., A. D. bei A. K. parodymais, teismas nustatė, kad šalys derėjosi dėl sutarties nutraukimo anksčiau termino neteismine tvarka ir sutarė taikyti Sutarties nutraukimo mokestį tais atvejais, kai nesuteikiamas keturių mėnesių terminas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirašydamas Sutartį, akceptavo šią sąlygą ir kartu su atsakovais prisiėmė riziką, jog kita sandorio šalis gali pasitraukti iš sutarties apie tokį pasitraukimą pranešusi prieš keturis mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos. Nustatęs, kad atsakovai informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą laikydamiesi Sutarties 16.2.2 punkte nustatytos tvarkos, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl sutarties nutraukimo mokesčių, delspinigių bei palūkanų priteisimo kaip nepagrįstus bei neteisėtus.

Pasak teismo, Sutarties 16.7 punktu šalys sulygo dėl civilinės sutartinės atsakomybės (CK 6.256 str.). Atsakovų pasinaudojimas Sutarties 16.2.2 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjant kitą šalį prieš keturis mėnesius, negali būti laikomas neteisėtais veiksmais, dėl to nėra pagrindo civilinei sutartinei atsakomybei atsirasti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į apelianto ketinimus sudarant Sutartį. Atsakovams buvo pasiūlyta konkurencinga kaina dėl to, kad jie įsipareigojo naudotis apelianto paslaugomis du metus. Sutarties terminas apeliantui turėjo esminę reikšmę. Atsakovams nutraukus Sutartį iki jos galiojimo pabaigos ir atsisakius sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį, apeliantas ne tik negavo planuotų pajamų, bet ir patyrė tiesioginių nuostolių, kurių atsakovai neginčijo.

2. Teismas, nurodydamas, kad nutraukus Sutartį 16.2.2 punkto pagrindu, Sutarties 16.7 punkto (Sutarties nutraukimo mokestis) taikymas tik atsakovams reiškia Sutarties šalių lygiateisiškumo pažeidimą, neįvertino Sutarties konteksto ir sąlygų tarpusavio ryšio. Teismas neatsižvelgė į Sutarties 15 punkte įtvirtintą ieškovo pareigą pateikti atsakovams Sutarties įvykdymo užtikrinimą – 2 proc. paslaugų kainos su PVM dydžio banko garantiją, galiojančią ne trumpiau nei pati Sutartis. Vertinant šias Sutarties nuostatas sistemiškai, matyti, kad yra užtikrinta abiejų Sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyra.

3. Teismas iš esmės paneigė vienareikšmių Sutarties 16.2.2 ir 16.7 punktų nuostatų prasmę bei jų privalomą galią Sutarties šalims (CK 6.189 str.). Išimtys, kada Sutarties nutraukimo mokestis pagal Sutarties 16.7 punktą nėra taikomas, yra aiškiai nurodytos toje pačioje Sutarties 16.7 punkto nuostatoje, t. y. toks Sutarties nutraukimo mokestis nėra taikomas nutraukiant Sutartį 10.2 punkte nustatytu atveju, kai užsakovas (atsakovai) nesutinka su Taisyklių keitimais, kurie blogina jų padėtį. Šalių valia netaikyti Sutarties nutraukimo mokesčio, nutraukiant Sutartį 16.2.2 punkto pagrindu, nėra išreikšta. Sutarties sąlygas šalys derino individualiai ir Sutartį parengė abi kartu. Sutarties nutraukimo mokestis 16.7 punkte buvo numatytas, nes pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimas prieš atitinkamą terminą savaime nekompensuoja apelianto praradimų dėl atsakovams suteiktų išskirtinių Sutarties sąlygų. Aptariamas Sutarties sąlygas aiškinant priešingai, būtų paneigta šalių susitarimo dėl terminuotos prievolės esmė, toks interpretavimas pažeistų CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą.

4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad Sutarties 16.7 punktu šalys sulygo dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kuri šiuo atveju nekyla, nes atsakovai, pasinaudoję Sutarties 16.2.2 punkte įtvirtinta teise nutraukti Sutartį įspėjus ieškovą prieš 4 mėnesius, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.), todėl teismas neturėjo pagrindo nustatinėti civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovai nepagrįstai vienašališkai atsisakė vykdyti laisva valia prisiimtą prievolę mokėti Sutarties nutraukimo mokestį Sutartį nutraukus prieš terminą nesant apelianto kaltės (Sutarties 16.7 p.). Sutarties nutraukimo mokestis nėra didesnis už apelianto realiai patirtus tiesioginius nuostolius dėl atsakovų vienašališko Sutarties nutraukimo prieš terminą (CK 6.721 str. 1 d.).

5. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimų priėmimo tvarką ir turinį reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, kadangi nenustatė ir neištyrė visų ginčui išspręsti reikšmingų bylos faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų, o nustatytus faktus ir byloje esančius įrodymus įvertino ne objektyviai ir nevisapusiškai, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir įrodymų viseto, bylos faktinių duomenų bei joje nustatytų aplinkybių.

6. Sprendime nėra nurodyti sprendimo priteisti iš apelianto atsakovui AB LESTO 5868,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti motyvai. Atsakovas tokio dydžio išlaidų priteisti neprašė, o pagal byloje pateiktus dokumentus šios išlaidos iš viso sudaro 3650 Lt.

Atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad susitarimas dėl terminuotos prievolės netrukdo Sutarties šalims numatyti galimybę be jokių pasekmių pasitraukti iš Sutarties. Teisme apklausti liudytojai R. B. (buvęs pirkimų komisijos pirmininkas) bei A. D. (buvęs pirkimų komisijos posėdžio sekretorius) patvirtino, kad Sutarties sąlyga pasitraukti bet kuriai sandorio šaliai, apie tai pranešus kitai šaliai per protingą 4 mėnesių terminą, buvo aptarta ikisutartinių derybų metu. Sutarties 15 punkto sąlyga yra skirta užtikrinti užsakovo interesų apsaugą tuo atveju, jei vykdytojas nevykdytų savo sutartinių įsipareigojimų, ir niekaip nėra susijusi su Sutarties nutraukimu 16.2.2 punkto pagrindu. Lingvistiškai ir sistemiškai analizuojant Sutarties nuostatas, Sutarties nutraukimo mokestis pagal 16.7 punktą mokėtinas tada, kai Sutartis nutraukiama nesant vykdytojo kaltės ir apie tai vykdytojas yra raštu įspėtas ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, arba kitais Sutarties 16.2 punkte nenurodytais atvejais. Apelianto pozicija dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo prieštaringa, nes pats apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo esant atsakovų civilinę atsakomybę. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė nesutikimą su apelianto įrodinėjamais nuostoliais ir jų dydžiu. Atsakovai yra visiškai atsiskaitę už apelianto suteiktas paslaugas. Dėl jokių apelianto minimų nuolaidų šalys nesitarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas, ar atsakovams vienašališkai anksčiau termino neteismine tvarka nutraukus Sutartį pagal 16.2.2 punktą (įspėjus priešingą šalį ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki Sutarties nutraukimo datos), jiems atsirado pareiga sumokėti ieškovui Sutarties 16.7 punkte numatytą Sutarties nutraukimo mokestį.

Pirmosios instancijos teismas minėtas Sutarties sąlygas aiškino sistemiškai su kitus Sutarties nutraukimo anksčiau termino neteismine tvarka būdus nustatančiomis sąlygomis ir padarė išvadą, kad Sutarties 16.7 punktas yra taikomas tik tuomet, kai Sutartis yra nutraukiama dėl užsakovo (atsakovų) kaltės arba užsakovas nesilaikė protingo termino pranešant apie Sutarties nutraukimą ir tuo nesuteikė galimybės vykdytojui tinkamai pasiruošti Sutarties nutraukimui nepatiriant didesnių išlaidų. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada.

Sutarties 16.2.2 punktas teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti Sutartį anksčiau termino suteikia bet kuriai Sutarties šaliai. Pagal Sutarties 16.7 punktą, užsakovas Sutarties nutraukimo mokestį moka dviem atvejais: 1) nutraukus Sutartį anksčiau termino ne dėl vykdytojo kaltės; 2) nutraukus Sutartį vykdytojo iniciatyva dėl užsakovo kaltės. Pirmuoju atveju tai reiškia, kad Sutartis vienašališkai nutraukiama užsakovo iniciatyva. Atvejai, kuomet užsakovas turi teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti Sutartį, yra išvardinti Sutarties 16.2.4 punkte: Sutarties 10.2 punkte nustatytu atveju ir tvarka (16.2.4.1 p.); jeigu vykdytojas iš esmės pažeidžia Sutartį (16.2.4.2 p.); bet kada, tačiau tokiu atveju užsakovas privalo sumokėti vykdytojui Sutarties 16.7 punkte numatytą Sutarties nutraukimo mokestį ir apie tai įspėti vykdytoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų (16.2.4.3 p.). Sutarties 16.7 punkte nurodyta, kad šio punkto nuostatos netaikomos nutraukiant Sutartį 10.2 punkte nustatytu atveju. Pastarasis punktas numato užsakovo teisę nutraukti Sutartį, jeigu vykdytojas pakeičia paslaugų teikimo taisykles, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis, ir toks pakeitimas blogina užsakovo padėtį. Taigi Sutarties 10.2 punktas iš esmės reiškia Sutarties nutraukimą dėl vykdytojo kaltės ir šiuo aspektu tai yra išimtis iš Sutarties 16.7 punkte nurodytų Sutarties nutraukimo mokesčio taikymo atvejų. Tačiau Sutarties 16.7 punkto nuostata, kad Sutarties nutraukimo mokestis netaikomas nutraukiant Sutartį 10.2 punkte nustatytu atveju, savaime nereiškia, jog tai yra vienintelė išimtis, kada toks mokestis pagal Sutarties 16.7 punktą nėra taikomas. Atsakovams būtų netikslinga nutraukti Sutartį 16.2.2 punkto pagrindu, jeigu jiems būtų taikoma ta pati sankcija kaip ir nutraukiant Sutartį, kai įspėjimo terminas yra žymiai trumpesnis – 15 kalendorinių dienų (16.2.4.3 p.). Tokiu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtų paneigta Sutarties 16.2.2 punkto esmė, t. y. šio punkto sąlyga neturėtų jokio loginio ryšio su 16.2.4.3 ir 16.7 punktų sąlygomis (CK 6.193 str. 2 d.).

Sutarties sąlygose nėra aiškiai išreikšta šalių valia netaikyti Sutarties nutraukimo mokesčio, nutraukiant Sutartį 16.2.2 punkto pagrindu. Dėl to, aiškinant aptariamas Sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus sudarant Sutartį, taip pat šalių derybas dėl sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešųjų pirkimų komisijos derybų su ieškovo atstovais 2007 m. spalio 26 d. protokole užfiksuotais susitarimais (t. 1, b.l. 32-33) ir derybose dalyvavusių liudytojų R. B., A. D. bei A. K., kurie atstovavo abejoms šalims, parodymais (2 t., b.l. 234-240), nustatė, kad šalys, sudarydamos Sutartį, išreiškė valią taikyti Sutarties nutraukimo mokestį tais atvejais, kai nesuteikiamas keturių mėnesių įspėjimo terminas. Kolegijos nuomone, vertinti šiuos įrodymus priešingai ir teigti, kad tikroji šalių valia buvo kitokia, nei nustatė teismas, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, sudarydamas Sutartį pagal viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, kuriose yra numatyta galimybė šalims neteismine tvarka vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau termino apie tai pranešus kitai Sutarties šaliai prieš keturis mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Apeliantas, teikdamas savo paslaugų kainos pasiūlymą atsakovams, galėjo ir turėjo įvertinti minėtą aplinkybę. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai remiasi tuo argumentu, kad Sutarties terminas jam turėjo esminę reikšmę.

Apelianto teigimu, pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimas prieš atitinkamą terminą savaime nekompensuoja apelianto praradimų dėl atsakovams suteiktų išskirtinių Sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad tiek viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas R. B., tiek ir apelianto darbuotojas A. K. teisme apklausti kaip liudytojai patvirtino, kad Sutarties nutraukimo atveju keturi mėnesiai buvo numatyti kaip protingas terminas tam, kad būtų galima pasiruošti išvengti nuostolių, surasti darbuotojams naujas darbo vietas. Šios aplinkybės rodo, kad ilgą įspėjimo terminą šalys siejo su siekiu išvengti neigiamų padarinių dėl Sutarties nutraukimo anksčiau laiko. Sutarties 16.7 punkte numatyto Sutarties nutraukimo mokesčio suma yra lygi dviejų paskutinių mėnesinių mokesčių, mokėtų(-inų) iki Sutarties nutraukimo datos už visas saugos paslaugas, teikiamas pagal Sutartį dydžiui. Iš to galima spręsti, kad šis mokestis yra skirtas kompensuoti iš anksto numatytas apelianto kaip paslaugų teikėjo išlaidas dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu atsakovai nesilaikytų protingo termino pranešant apie Sutarties nutraukimą.

Nustačius, kad atsakovai Sutartį nutraukė laikydamiesi 16.2.2 punkte numatyto įspėjimo termino, pripažintina, kad atsakovams pareiga sumokėti ieškovui 16.7 punkte numatytą Sutarties nutraukimo mokestį neatsirado. Sutartyje numatydamos keturių mėnesių įspėjimo terminą Sutarčiai nutraukti, šalys iš esmės susitarė, kad toks terminas leis joms išvengti tiesioginių nuostolių, susijusių su Sutarties nutraukimu anksčiau termino.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir teisingai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialines teisės normas.

Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui AB LESTO priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei šis prašė. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė atsakovo naudai visą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą pagal byloje pateiktus dokumentus, t. y. 5868,50 Lt (t. 2, b.l. 99-104). Tačiau iš pateiktų ataskaitų matyti, kad tik dalis šių išlaidų yra susijusios su nagrinėjama byla: 2450 Lt už atsiliepimo parengimą ir 1200 Lt už pripliko parengimą, iš viso 3650 Lt (su PVM – 4416,50 Lt). Atsakovo AB LESTO atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti 4416,50 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (t. 2, b.l. 90).

Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo iš esmės naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, tačiau patikslintina sprendimo dalis, susijusi su atsakovui AB LESTO priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Atsakovai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos atsakovams nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovui akcinei bendrovei LESTO, įmonės kodas 302577612, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, įmonės kodas 122887029, priteista 5868,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumažinant šią sumą iki 4416,50 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų šešiolikos litų ir 50 ct). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasVigintas Višinskis