Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2106-498/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
1S-2106-498/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-2106-498/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 91-366 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., gim. 1985-08-09, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. (35 nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 24 str. 6 d. ir 178 str. 4 d., 178 str. 4 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., skirta subendrinta bausme – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012-07-26, bausmės pabaiga – 2015-10-26. Anksčiau neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 91-366 nutarė tenkinti A. G. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-12 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 91-366 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir priimti naują nutartį taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas rėmėsi savo subjektyvia nuomone, nepateikė jokių konkrečių argumentų. Skunde pažymi, kad socialinės reabilitacijos planas įvykdytas pilnai, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamos socialinės reabilitacijos renginiuose, dalyvavo „Tėvo projekte“, dirba pataisos namų įmonėje „Mūsų amatai“. Taip pat skunde rašo, kad reguliariai dengia turtinę žalą, palaiko socialinius ryšius su mama tėvu seserimis, stengiasi neatitrūkti nuo gyvenimo Lietuvoje. Nuteistasis pabrėžia, kad jam turi būti taikomas LR Bausmių vykdymo kodekso (Toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nes įvykdęs socialinės reabilitacijos planą, taip pat teistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, atlikęs beveik visą paskirtą bausmę (liko 1 m. 8 d.). Skunde atkreipia dėmesį, kad sprendimą lygtinio paleidimo komisijos nariai priėmė vienbalsiai, jo kriminogeninės rizikos balas pagal OASys metodiką vidutinis – 51. Pažymi, kad LR BVK 157 str. 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi atsižvelgti į neatliktos bausmės termino dydį ir nurodo, kad jo neatliktos bausmės dalis yra santykinai maža, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir pavojingumas taip pat negali būti pripažįstami lemiančiu pagrindu dėl kurio jam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas. Skunde rašo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvai atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą deklaratyvūs bei cituoja LR BVK 9 str. nuostatas. Taip pat teigia, kad LR Seimas priimdamas Probacijos įstatymą bei jį lydinčius teisės aktus aiškiai įvertino teisingumo principą ir diferencijavo probacijos taikymą pagal padaryto nusikaltimo sunkumą ir nurodo, kad padaryto nusikaltimo sunkumas nuo neatliktos bausmės dydžio nepriklauso ir priklausyti negali. Taip pat atkreipia dėmesį, kad LR BVK 158 str. išvardintų atvejų sąrašas, kai netaikomas lygtinis paleidimas yra baigtinis ir teigia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pažeidė jo teisę į tolesnio lygtinio paleidimo galimybę ir tokia teise jis daugiau gali nepasinaudoti, nes baigsis jo bausmės atlikimo terminas.

Nuteistojo A. G. skundas netenkinamas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. G. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę buvo 1 kartą skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. A. G. buvo 3 kartus baustas. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau teismas tai vertina kaip nuteistojo polinkį nepaklusti vidaus tvarkos taisyklėms. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad nuteistasis nors ir atlieka bausmę pirmą kartą, paprastos grupės sąlygomis, tačiau net už 39 nusikalstamas veikas, buvo aktyvus nusikalstamų veikų padėjėjas. Psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad nuteistasis sportuoja, skaito spaudą, dalyvavo Tėvų namų projekte, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. linkęs kartoti tas pačias klaidas, neapgalvoja savo veiksmų, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę bei daroma išvada, kad bausmės, paskirtos A. G. tikslai nebus pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (51 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos labai svarbu atsižvelgti į asmens mąstyseną, elgesį, požiūrį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. G. nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Nors apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistais koreguoja elgesį teigiama linkme, bet apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. G. anksčiau turėjo problemų ir nors jis pats nemano, kad jos gali atsirasti vėl, tačiau iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų tyrimo duomenų, matyti kad nuteistasis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis; žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atliko BVK 157 str. 2 d. 3 p. nustatytą bausmės dalį ir įstatyme nėra numatyta kokia likusi bausmės dalis yra per didelė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip jau minėta auksčiau, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą vadovaujasi ne tik formaliaisiais kriterijais, numatytais įstatyme, kurių sąrašas nėra baigtinis, įstatymas suteikia teismui diskreciją vertinti visų reikšmingų aplinkybių visumą. LR BVK 9 str. įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nesuponuoja teismui absoliučios pareigos švelninti nuteistojo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis A. G. ir atliko įstatymu reikalaujamos paskirtos bausmės dalį ir atitinka kitus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikalstamos rizikos vertinimo rezultatus darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. G., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje įvertintais kriterijais ir išvardintais motyvais, todėl jų nekartoja.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbas negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas