Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. A-492-1353-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
A-492-1353-12
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00119-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje
Trečiasis asmuo
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir uždarajai akcinei bendrovei, “Pasvalio vandenys“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-1353/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00119-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 35.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Karčiauskienei,

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams Audronei Činčiūtei, Ilan Ostrovski, Algimantui Mataičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir uždarajai akcinei bendrovei “Pasvalio vandenys“ dėl įpareigojimo įgyvendinti įstatymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas ir artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 (toliau – ir Nutarimas) suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Paaiškino, kad Vyriausybės atstovas 2011 m. gegužės 4 d. pareikalavo, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba įgyvendintų Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas ir artimiausiame tarybos posėdyje patvirtintų Nutarimu suderintas kainas, tačiau Pasvalio rajono savivaldybės meras 2011 m. gegužės 18 d. raštu atsisakė artimiausiu metu vykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą ir paprašė atidėti Nutarimo vykdymo terminą, kadangi Vilniaus Gedimino technikos universitete yra pradėtas rengti nuotekų valymo kainos už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašas. Vyriausybės atstovas nusprendęs, kad prašymo motyvai nepakankamai svarūs, atsisakė pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą.

Paaiškino, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Įstatymo nuostatas, bei atsižvelgdama į UAB „Pasvalio vandenys“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-138 ir 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. S-32 pateiktus prašymus, Nutarimu suderino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tačiau Pasvalio rajono savivaldybės taryba Komisijos suderintų kainų iki šiol nepatvirtino savo sprendimu. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos vilkinimas nustatyti komisijos suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas pažeidžia Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės taryba atsiliepimu (b. l. 13–15) prašė Vyriausybės atstovo prašymo netenkinti, kadangi ji galiojančių teisės aktų nepažeidė. Nurodė, kad Komisija Nutarimu suderino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytą sąvoką „teršėjas moka“ bei 22 straipsnio 4 punkte reglamentuojamus nediskriminavimo ir „sąnaudų susigrąžinimo“ principus. Nutarime suderintos kainos neišskiriant pramoninių, gamybinės veiklos subjektų, kurių tarša aplinkai, nuotekų tvarkymo kaštai yra akivaizdžiai didesni nei buitinių vartotojų, todėl šios kainos yra neproporcingos bei pažeidžia „teršėjas moka“ principą. Komisijos Nutarimas priimtas pažeidžiant norminius teisės aktus, nėra teisėtas, ir jis negali būti patvirtintas Pasvalio rajono tarybos sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio vandenys“ atsiliepime (b. l. 35–36) su Vyriausybės atstovo reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti.

UAB “Pasvalio vandenys“ atstovas paaiškino, kad Komisija Nutarimu suderino naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas vadovaujantis patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika bei joje nurodyta formule skaičiavimui už padidėjusią specifinę taršą. Ši formulė visiškai neatitinka sąvokos „teršėjas moka“. Užterštas gamybines nuotekas išleidžiantys abonentai, kurių nuotekų užterštumas žymiai viršija buitinių nuotekų užterštumą, privalo mokėti realų padidintą taršos mokestį. Kadangi sąvoka „teršėjas moka“ visiškai neatspindi potencialaus teršėjo, pramonės įmonės gali išleisti nuotekas su didžiuliu užterštumu ir mokėti tik pagrindinį nuotekų išvalymo tarifą, todėl Pasvalio rajono savivaldybės taryba pagrįstai netvirtino naujai suderintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Komisijai 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 03-174 pakeitus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, bei 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-217 patvirtinus nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašą, UAB “Pasvalio vandenys“ kreipsis į Komisiją dėl suderinimo naujų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, kuriose būtų atsižvelgtą į principą „teršėjas moka“.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino.

Nustatė, kad UAB „Pasvalio vandenys“ iki šiol taiko Komisijos 1999 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 109 suderintas teikiamų paslaugų kainas, kurios nustatytos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 459. Komisija, vykdydama Įstatymo nuostatas bei atsižvelgdama į UAB „Pasvalio vandenys“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-138 ir 2010 m. vasario 17 raštu Nr. S-32 pateiktus prašymus, 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderino naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Tačiau Pasvalio rajono savivaldybės taryba savo sprendimu iki šiol nėra nustačiusi (patvirtinusi) Komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų, kadangi atsakovas mano, kad minėtas nutarimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytą sąvoką „teršėjas moka“ bei 22 straipsnio 4 punkte reglamentuojamus nediskriminavimo ir „sąnaudų susigrąžinimo“ principus.

Teismas pažymėjo, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos paskaičiuotos ir suderintos vadovaujantis galiojusia Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. O3-128 nėra nuginčytas, todėl jis yra teisėtas. Kadangi Įstatymo 11 straipsnio 3 punktas ir 22 straipsnio 5 punktas įpareigoja savivaldybės tarybą savo sprendimu nustatyti (patvirtinti) apskaičiuotas ir suderintas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, atsakovas negali atsisakyti vykdyti jam įstatymu nustatyta tvarka priskirtų funkcijų. Nors įstatymas nenumato, per kiek laiko savivaldybės taryba privalo patvirtinti viešojo vandens tiekėjo su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintas paslaugų kainas, tačiau jos turi būti nustatytos per protingą terminą.

Teismas išanalizavęs ir sistemiškai įvertinęs Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 punkto ir 3 punkto, 22 straipsnio 5 dalies nuostatas bei atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą tenkino, Pasvalio rajono savivaldybės tarybą įpareigojo įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas ir artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

III.

Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareiškimą atmesti.

Nurodo, kad Komisija Nutarimu suderino UAB „Pasvalio vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytą principą „teršėjas moka“ bei 22 straipsnio 4 punkte reglamentuotus nediskriminavimo bei „sąnaudų susigrąžinimo“ principus. Nutarime suderintos kainos diferencijuotos atskiroms vartotojų ir abonentų grupėms, neišskiriant pramoninių, gamybinės veiklos subjektų, kurių potenciali žala bei reali tarša aplinkai, nuotekų tvarkymo kaštai yra akivaizdžiai didesni nei kitų tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojų ir abonentų. Todėl suderintos kainos yra neproporcingos bei pažeidžia „teršėjas moka“ principą. Nutarimu suderintos kainos paskaičiuotos remiantis Metodika, kurioje neišlaikytas „teršėjas moka“ principas. Buvo kilę abejonių, kad būtent ši metodika galimai prieštarauja Įstatymo 22 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos kiekio. Dėl šios priežasties Pasvalio rajono savivaldybės meras 2011 m. gegužės 18 d. raštu Nr. ARB-1045 „Dėl 2010 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. O3-128“ paprašė Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje pratęsti sprendimo dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų patvirtinimo priėmimo terminą motyvuojant tuo, kad Komisija yra parengusi 2011 m. gegužės 27 d. nutarimo projektą Nr. 11-1696-01 „Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame siekiama įgyvendinti „teršėjas moka“ principą. Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje neįvertino šių aplinkybių ir 2011 m. gegužės 24 d. potvarkiu Nr. V-10 (1.3) termino nepratęsė bei kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Akcentuoja, kad vykstant teisminiams ginčams Panevėžio apygardos administraciniame teisme Komisija priėmė šiuos teisės aktus: 1. 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-217 patvirtino Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 10 d.); 2. 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-174 pakeitė ir išdėstė nauja redakcija Metodiką. Šie teisės aktai iš esmės pakeitė ir naujai sureguliavo vandens tiekimo ir kainų skaičiavimo metodus, t. y., naujai įteisino teisinius santykius, susijusius su vandens tiekimo ir nuotekų valymo kainos paskaičiavimu. Nustačius naują nuotekų valymo kainos už specifinę ir padidėjusią taršą paskaičiavimo tvarką buvo įgyvendintas „teršėjas moka“ principas. Todėl tik šie teisės aktai tinkamai įgyvendino Įstatymo 22 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kainos nustatymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pakeistas kainų nustatymo teisinis reguliavimas, tampa neaktualus kainų, nustatytų Nutarimu tvirtinimo klausimas. Be to, Nutarimo 4 punkte Komisija numatė kainų nustatymo išlygą – rekomendavo UAB „Pasvalio vandenys“ kreiptis dėl Nutarimo 2 punkte suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės taršos nuotekų kainų nustatymo.

Apeliantas, įvertinęs tai, kad Komisija Nutarimu suderino kainas, paskaičiuotas pagal Metodiką su pakeitimu, padarytu 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 03-52, t. y., teisės aktą, akivaizdžiai prieštaraujantį Įstatymo nuostatoms, tvirtina, kad siekiant tiesos nustatymo ginčo byloje, buvo būtina ištirti minėto teisės akto atitikimą norminiams teisės aktams. Būtent teisės norminio akto neteisėtumo nustatymo faktas būtų juridinis pagrindas, lemiantis teismo sprendimą šioje byloje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110–112 straipsniuose yra išvardinti subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą su prašymu ar pareiškimu dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Apeliantas tokios teisės neturi, o Panevėžio apygardos administracinis teismas nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą šiuo klausimu, neištyrė išsamiai ir objektyviai faktinių bylos aplinkybių, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas, ABTĮ 112 straipsnio bei 57 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnio 1 dalį.

Mano, kad teismas neteisingai įvertino Pasvalio rajono savivaldybės tarybos ir UAB „Pasvalio vandenys“ paaiškinimus dėl Metodikos neatitikimo Įstatyme reglamentuotam „teršėjas moka“ principui, todėl pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje nustatytą pareigą teismui aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Atsiliepimas

Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Pasvalio vandenys“ iki šiol taiko Komisijos 1999 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 109 suderintas teikiamų paslaugų kainas, kurios nustatytos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 459. Komisija, vykdydama Įstatymo nuostatas bei atsižvelgdama į UAB „Pasvalio vandenys“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-138 ir 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. S-32 pateiktus prašymus, Nutarimu suderino naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tačiau Pasvalio rajono savivaldybės taryba savo sprendimu iki šiol nėra nustačiusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Nutarimu suderintų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų. Abejodamas minėto nutarimo teisėtumu, atsakovas turėjo visas galimybes šį nutarimą skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Nesinaudodamas šia galimybe atsakovas netiesiogiai patvirtina (sutinka), kad Nutarimu suderintos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos suderintos teisingai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos paskaičiuotos ir suderintos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Metodika, kaip to reikalauja Įstatymas. Nutarimas nėra nuginčytas, todėl jis yra teisėtas. Akcentuoja, kad teisminių ginčų metu atsakovas ir UAB „Pasvalio vandenys“ tvirtino, kad artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje bus suteikti įgaliojimai UAB „Pasvalio vandenys“ kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujų, atsakovo ir trečiojo asmens manymu, teisingų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo. Tačiau nei 2011 m. rugsėjo 28 d., nei 2011 m. spalio 26 d. savivaldybės tarybos posėdžiuose nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl minėtų įgaliojimų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovas nėra suinteresuotas suderinti naujas, jo manymu, teisingas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio vandenys“ atsiliepimu apeliaciniam skundui pritaria ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas įpareigojo Pasvalio rajono savivaldybės tarybą patvirtinti individualų teisės aktą, skirtą UAB „Pasvalio vandenys“ – 2010 m. liepos 19 d. Komisijos nutarimą Nr. O3-128 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“. Panevėžio apygardos administracinis teismas netyrė Komisijos nutarimo Nr. O3-128 teisinės prigimties, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. UAB „Pasvalio vandenys“ įsitikinimu, Nutarimas „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ yra individualus teisės aktas. Kadangi nė vienas teisės aktas neįpareigoja ir nesuteikia teisės savivaldybės tarybai patvirtinti centrinio valdymo subjekto priimto individualaus teisės akto, akivaizdu, kad teismo sprendimas, kuriuo Pasvalio rajono savivaldybės taryba įpareigota patvirtinti Komisijos Nutarimu suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (Įstatymą) ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-888/2011). Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto nuostata aiškintina tik kompleksiškai kartu su to paties Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi. Nurodo, kad viešasis vandens tiekėjas UAB „Pasvalio vandenys“ negalėjo įgyvendinti ir neįgyvendino Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje viešajam vandens tiekėjui numatytos pareigos pateikti Pasvalio rajono savivaldybės tarnybai tvirtinti su Komisija suderintų kainų. Nesant viešojo vandens tiekėjo UAB „Pasvalio vandenys“ oficialaus rašytinio teikimo patvirtinti su Komisija suderintas kainas, atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės taryba neturi savarankiškos diskrecijos teisės ir / ar pareigos nustatyti naujas geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Pažymi, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba 1999 m. sprendimu Nr. 459 patvirtino su Komisija suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Šis Tarybos sprendimas yra tinkamai paskelbtas, nenuginčytas, nepanaikintas, galiojantis neterminuotai, neprieštaraujantis aukštės galios teisės aktams todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracija neįvykdė pareigos nustatyti atitinkamų paslaugų kainas. Aiškina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įgyvendinimas (įvykdymas) prieštarautų Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytam reikalavimui, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Nutarimo, kurį patvirtinti yra įpareigojama Pasvalio rajono savivaldybės taryba, 3-ame punkte yra nustatyta, kad „kainos derinamos ir taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nuo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos (2011 m. rugsėjo 26 d.) iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra trumpesnis negu 3 metu laikotarpis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Paaiškina, kad Komisija pagal Įstatymo 22 straipsnio 7 punktą kontroliuoja, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir vandens tiekėjų taikomos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal Metodiką ir Įstatyme nurodytus kainodaros principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo bei kitas su šia veikla susijusias būtinąsias vandens tiekėjo sąnaudas. Komisija nurodydama, sprendimo galiojimo laiką turi teisę vienašališkai savo sprendimu nustatyti vandens tiekėjui geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas tik tada, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Komisijos Įstatymo nustatyta tvarka priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai yra, įsigaliojimo (Įstatymo 22 str. 8 d.). Komisija, vykdydama Įstatymo 10 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pareigą, pagal UAB „Pasvalio vandenys“ 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-138 ir 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. S-32 pateiktus prašymus, Nutarimu suderino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugu kainas. Nustatyti minėtų paslaugų kainas Įstatymo 11 straipsnio 3 punktas ir 22 straipsnio 5 punktas įpareigoja Pasvalio rajono savivaldybės tarybą. Įstatymas nenumato, per kiek laiko savivaldybės taryba privalo patvirtinti viešojo vandens tiekėjo su Komisija suderintas paslaugų kainas, tačiau, Komisijos nuomone, savivaldybės veiklos laisvė neturėtų pažeisti valstybės interesų, o paslaugų kainos turėtų būti nustatytos per protingą terminą. Komisija, Nutarimu derindama UAB „Pasvalio vandenys“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas vadovavosi tiek Įstatymo, tiek jį įgyvendinančio teisės akto – ginčo metu galiojusios Metodikos – nuostatomis. Nutarimo 2 punkte buvo suderinta formulė mokesčiui už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių susigrąžinti, kas leidžia konstatuoti, kad Įstatymo nuostatos buvo įgyvendintos tinkamai. Nutarimo 4 punkte rekomenduojama UAB „Pasvalio vandenys“ kreiptis į Komisiją dėl 2 punkte suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus Metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės taršos nuotekų kainų nustatymo. Apelianto teiginiai, jog priėmus Aprašą ir patvirtinus Metodikos naują redakciją, Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo iš esmės pakeisti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų skaičiavimo metodai, yra klaidingi, kadangi Įstatymo nuostatos dar prieš priimant minėtus teisės aktus aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentavo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo tvarką ir principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje 2011 m. gegužės 4 d. reikalavimo Nr. R-18(2.2) Pasvalio rajono savivaldybės tarybai „Dėl geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje šiuo administraciniu aktu kreipėsi į savivaldybę reikalaudamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas ir artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintas kainas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu įpareigojo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintas kainas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte yra nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų teikiamo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Minėto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, ir suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“, tenkindamas UAB „Pasvalio vandenys 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-138 ir 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. S-32 pateiktus prašymus, 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderino naujas geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Šio nutarimo 4 punktu rekomenduojama kreiptis į Komisiją dėl suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės taršos nuotekų kainų nustatymo (b. l. 26–27).

UAB „Pasvalio vandenys“ ir šiuo metu taiko Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 1999 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 109 suderintas teikiamų paslaugų kainas, kurios nustatytos Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 459.

Atsakovas Pasvalio rajono savivaldybės taryba savo sprendimu iki šiol nėra nustatęs (patvirtinęs) naujai suderintų kainų, teigia, kad minėtas 2010 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. O3-128 buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatytą reikalavimą „teršėjas moka“ bei 22 straipsnio 4 punkte įtvirtintus nediskriminavimo ir „sąnaudų susigrąžinimo“ principus. Nurodo, kad UAB „Pasvalio vandenys“ esančiuose miesto nuotekų valymo įrenginiuose apie 80 proc. visų išvalomų nuotekų teršalų yra gaunama iš pramonės įmonių, gi Nutarime suderintos kainos neišskiriant pramoninių, gamybinės veiklos subjektų, kurių tarša aplinkai, nuotekų tvarkymo kaštai yra akivaizdžiai didesni negu buitinių vartotojų, neatsižvelgta į padidėjusią ir specifinę taršą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. O3-128 suderinti kainas nebuvo ginčijamas, priėmė sprendimą savivaldybės tarybą įpareigoti patvirtinti suderintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Tačiau toks sprendimas atitinka tik formalaus teisėtumo reikalavimus. Komisijos nutarimu suderintos kainos buvo nustatytos remiantis tuo metu galiojusia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos redakcija, patvirtinta Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92, ir pakeista Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3-52.

Pažymėtina, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-174 „Dėl 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo (Žin., 2011, Nr. 89-4303) buvo pakeista Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir išdėstyta nauja redakcija.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas <...> centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas yra ribojama įstatymų reikalavimų. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos tvirtinamos kainos turi būti nustatytos pagal galiojančių įstatymų reikalavimus.

Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte apibrėžiamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo vienas iš tikslų – sukurti geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą, bei principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato vandens tiekėjų tiekiamo geriamo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir kontroliuoja, kaip jos taikomos.

Šioje byloje nėra sprendžiamas atsakomybės dėl nuostolių, kurie gali būti patiriami iki šiol taikant Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 459 nustatytas kainas, klausimas, nes teismas nevertina ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 punkte nustatyti viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai – nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, „teršėjas moka“. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams). Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio. Įstatymo 22 straipsnio 7 punktu Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pavesta kontroliuoti, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir vandens tiekėjų taikomos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal metodiką ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kainodaros principus, taip pat ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo bei kitas su šia veikla susijusias būtinąsias vandens tiekėjo sąnaudas. Jei savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu vandens tiekėjai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus. Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba pažeidžia šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kainodaros principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo bei kitų su šia veikla susijusių būtinųjų vandens tiekėjo sąnaudų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba šio įstatymo nustatyta tvarka pateiktų derinti naujas kainas. Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovo patvirtintos taikomos iki šiol kainos neatitiktų įstatyme nustatytų kainodaros principų, kita vertus, tokios aplinkybės būtų pagrindas reikalauti pašalinti pažeidimus arba pateikti derinti naujas kainas.

Nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba teismo sprendimu yra įpareigota patvirtinti kainas, kurios buvo suderintos remiantis anksčiau galiojusia metodika. Pasikeitus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai, anksčiau suderintos kainos laikytinos neatitinkančiomis įstatymo reikalavimų, todėl šiuo metu negali būti laikomos teisingai nustatytomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagrįstas išimtinai formaliu kriterijumi – t. y. aplinkybe, kad savivaldybės taryba neginčijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. O3-128, negali būti vertinamas nei kaip teisingas, nei kaip teisėtas. Esant naujai patvirtintai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai, laikytina, kad reikalavimas tvirtinti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kurios buvo suderintos remiantis šiuo metu negaliojančiu teisės aktu, neatitinka vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslų (Įstatymo 3 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad UAB „Pasvalio vandenys“ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintų kainų nebuvo pateikę savivaldybės tarybai tvirtinti, o šiuo metu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustatantis teisinis reguliavimas yra pasikeitęs, konstatuoja, kad nėra faktinio nei teisinio pagrindo tenkinti Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje 2011 m. gegužės 4 d. reikalavimo Nr. R-18(2.2) įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies nuostatas ir artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3-128 suderintas kainas. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas naikintinas, priėmus naują sprendimą pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalies punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė