Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

išnagrinėjęs V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-03 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 370459 nurodyta, kad D. K. 2012-10-01 apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – neleido policijos pareigūnams prieiti prie automobilio, stovėjusio prie namo, ir jį išvežti, bei nepatraukė po kiemą bėgiojusio agresyvaus šuns, kuris kėlė grėsmę.

2012-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 370461 nurodyta, kad V. K. 2012-10-01 apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – neleido policijos pareigūnams prieiti prie automobilio ir jį išvežti, bei nepatraukė po kiemą bėgiojusio agresyvaus šuns, kuris kėlė grėsmę pareigūnams.

D. K. administracinės bylos nagrinėjimo metu kalta neprisipažino, parodė, kad trečią valandą baigė darbą, paskambino kaimynė, kad prie namo susirinkę žmonės. Atvažiavo, buvo policijos pareigūnai. Jie norėjo išvežti automobilį. Nesuprato, dėl ko jie norėjo jį išvežti. Buvo susirinkę gal 10 kaimynų. Kieme policijos pareigūnai automobilį apžiūrėjo, nesuprato, kam jiems reikėjo jį nutempti. Tame name negyvena, nėra to namo šeimininkė. Prieš tai skirtos baudos dar nesumokėjo, bet sumokės. Mano, kad protokolas surašytas neteisingai, prašo nebausti.

V. K. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kaltu neprisipažino, teisminio nagrinėjimo metu pateikė raštą, jog su protokolu nesutinka. V. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai, vengia atvykti į teismo posėdį. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Liudytoja J. M. parodė, kad pradėjo pamainą, su kolega važiavo tikrinti mašinos dėl įvykusio eismo įvykio. Įvykis įvyko dieną prieš, Nemuno ir Parko gatvių sankryžoje. Nusistatė pagal vaizdo įrašą mašiną, surado savininkus. Nuvažiavo į Žalgirio gatvę. Kieme stovėjo ieškomas automobilis. Išėjo vyriškis. Kolega jam paaiškino, kad prieš dieną, tuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. Nufotografavo automašiną. Vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, bet jį suprato. Jis nesuprato, iš kur kieme atsirado tas automobilis, bent taip sakė, kad nesuprato. Jis pasakė, kad automobilis žmonos – K.. Jis nežinojo, iš kur automobilis kieme. Jis dar pasakė, kad automobilį galėjo vairuoti sūnus. Vyriškis paskambino žmonai, ji greitai atvažiavo. K. pasakė – „ačiū, kad suradote automobilį“. Ji aiškino, kad nežino, kas vairavo automobilį. Automobilį norėjo išvežti, bet K. neleido. Buvo iškviestos tarnybos, kurios ir turėjo jį išvežti. Ten buvo ir šuo, jis lakstė po teritoriją. K. tiesiog neleido išvežti automobilio. Ji pasakė, kad norima pasipinigauti. K. irgi kategoriškai sakė, kad neleis išvežti.

Liudytojas A. R. parodė, kad buvo padarytas eismo įvykis ir iš įvykio vietos pasišalinta. Nustatė, kam priklauso automobilis. Automobilio numerį žinojo, nustatė adresą, rado automobilį Žalgirio gatvėje. Kieme stovėjo vyriškis, jis buvo neblaivus. Nusprendė automobilį išvežti. Iškvietė tralą, atvažiavo automobilio savininkė. Ji atsisakė atiduoti automobilį. Apžiūrėjo automobilį, matėsi, kad jis buvo papuolęs į eismo įvykį. Viskas yra nufilmuota, yra eismo įvykio liudytojai. Dėl autoįvykio yra surinkta medžiaga, kaltininkas nenustatytas. K. automobilio neleido išvežti. Bandė jai paaiškinti, kodėl nori išvežti automobilį. Ji paaiškino, kad nežino, kas galėjo vairuoti automobilį. Vyras buvo neblaivus, jis pasakė, kad automobilį galėjo atvaryti jų sūnus. Ji daugiau nieko neaiškino, tik neleido išvežti automobilio. Šuo bėgiojo kieme, jis buvo pririštas ant ilgos vielos. Šuo iš kiemo teritorijos išeiti negalėjo. Nufilmuotas buvo tik autoįvykis. Be K. ten buvo susirinkę kaimynai, vilkiko vairuotojas. Kazlauskai neleido išvežti automobilio. Už pasišalinimą iš įvykio vietos numatyta sankcija – automobilio konfiskavimas.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 1 d. matyti, kad „Sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Naminė degtinė ir kiti naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis ir jų skiediniai (mišiniai), jiems gaminti aparatai išnagrinėjus bylą sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.“

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 7 d. matyti, kad „Padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), 124² straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

Iš 2011-04-08 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A756-280/2011 matyti, kad „Taigi, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės“; „priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių“; „ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės“.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai nurodė V. K. ir D. K. sudaryti policijos pareigūnams sąlygas prieiti prie automobilio (leisti policijos pareigūnams prieiti prie automobilio), stovėjusio prie namo, ir jį išvežti, bei patraukti po kiemą bėgiojusį agresyvų šunį, kuris kėlė grėsmę (faktiškai tai sudėtinė dalis reikalavimo sudaryti policijos pareigūnams sąlygas prieiti prie automobilio, nes šuo buvo pririštas kieme), šitie nurodymai buvo duoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 1 d. – siekiant užtikrinti galima automobilio konfiskavimą, bet automobilio paėmimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 7 d., kuri yra specialioji norma Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 1 d., todėl būtent Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 7 d. turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl automobilio išvežimo, o Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 7 d. imperatyviai nurodoma, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, tiktais tuomet, kai padaromas administracinės teisės pažeidimas susijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, be to, iš 2011-04-08 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A756-280/2011 matyti, kad „Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės“, o nagrinėjamu atveju galimas pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet automobilis buvo pastatytas privataus namo kieme, eismui transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė, kitų asmenų teisių nepažeidinėjo (policijos pareigūnai nufotografavo automobilio apgadinimus, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų teisės buvo užtikrintos), todėl policijos pareigūnai neturėjo teisės automobilio išvežti iš jo buvimo vietos, atsižvelgiant į tai policijos pareigūnas neturėjo teisės reikalauti V. K. ir D. K. sudaryti policijos pareigūnams sąlygas prieiti prie automobilio (leisti policijos pareigūnams prieiti prie automobilio), stovėjusio prie namo, ir jį išvežti, bei patraukti po kiemą bėgiojusį agresyvų šunį, kuris kėlė grėsmę. Atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimai V. K. ir D. K. sudaryti policijos pareigūnams sąlygas prieiti prie automobilio (leisti policijos pareigūnams prieiti prie automobilio), stovėjusio prie namo, ir jį išvežti, bei patraukti po kiemą bėgiojusį agresyvų šunį, kuris kėlė grėsmę, yra neteisėtas, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. asmuo atsako tuomet, kai nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo, tai yra V. K. ir D. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinė byla V. K. ir D. K. atžvilgiu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., yra nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

V. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.