Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pareikštą atsakovams R. G. ir D. S. G, trečiuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 17 d. teisme priimtas ieškovo D. J. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo prašoma: 1) teismo sprendimu patvirtinti, kad duomenys nepilnamečio vaiko B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše apie tėvą D. S.G. yra nuginčyti; 2) teismo sprendimu patvirtinti ieškovo D. J. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo nepilnamečio vaiko B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Ieškinyje nurodoma, jog santuoka tarp šalių D. S. G. ir R. G. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacijoje, tačiau šalys nuo 2013 m. kartu negyvena ir jokių santuokinių ryšių nepalaiko. D. S. G. liko gyventi Vokietijoje, o R. G. su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo 2020 m. ieškovas D. J. gyvena kartu su R. G., veda bendrą ūkį, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. Kadangi atsakovė R. G. nebuvo nutraukusi santuokos su D. S. G., B. tėvu įregistruotas atsakovės sutuoktinis D. S. G., sūnui suteikta G. pavardė. Vaiko tėvas yra ieškovas D. J., ieškovas pripažįsta B. kaip savo biologinį sūnų, jį augina, prižiūri, materialiai išlaiko, todėl nuginčijus atsakovo D. S. G. tėvystę, nustatytina ieškovo D. J. tėvystė (el. bylos popierinio varianto b. l. 1).

Trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje raštu nurodyta, kad ieškovas D. J. su atsakove R. G. ir nepilnamečiais vaikais E. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), E. G. G., gimusia (duomenys neskelbtini) ir B. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). D. J. ir R. G. paaiškino, kad mažametis B. yra ieškovo sūnus, tačiau dar nesutvarkyti tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo dokumentai. Ieškovas siekia pripažinti vaiko tėvystę, vaiku rūpinasi, jį prižiūri, nes tai yra jo sūnus. Ieškinys atitinka geriausius vaiko interesus, kadangi žinoti savo kilmę ir tėvus yra kiekvieno vaiko prigimtinė teisė (el. bylos popierinio varianto b. l. 9).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Aistė Ambrazaitienė palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, kad ieškinys atitinka geriausius vaiko interesus (2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 49 sek. – 15 min. 56 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai R. G. ir D. S. G. 2001 m. gruodžio 12 d. sudarė santuoką Vokietijos Federacijoje, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Miulhauzeno apylinkės teismo sprendimu. Santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė B. G.. Iš 2021 m. liepos 5 d. išduoto gimimo įrašo matyti, kad B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvu nurodytas D. S. G.. Ieškovo D. J. ir atsakovės R. G. teigimu, nors santuoka su atsakovu D. S.G. vaiko gimimo metu buvo nenutraukta, tačiau buvę sutuoktiniai nuo 2013 m. kartu negyvena, santuokinių santykių nepalaiko. Be to, atsakovės teigimu, dar būdama santuokoje ji nuo 2020 m. pradėjo gyventi su ieškovu D. J., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B., kurio biologinis tėvas yra ieškovas, o ne buvęs sutuoktinis D. S. G.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai sutiko su ieškiniu, nereikalavo ekspertizės tėvystės faktui nuginčyti ir patvirtinti, todėl konstatuotina, jog įrodymų byloje pakanka, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl giminystės ryšių paneigimo medicininė ekspertizė šioje byloje nereikalinga. Atsakovas D. S. G. nepareiškė prieštaravimų ieškovo ieškiniui ir jo nurodytų aplinkybių neginčijo, jo ir vaiko nesieja absoliučiai joks ryšys, jis išlaikymo vaikui neteikia, visas šias pareigas atlieka ieškovas D. J., jis yra suinteresuotas tėvystės nustatymo klausimo išsprendimu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstas bei tenkintinas visiškai, pripažįstant, jog atsakovas D. S. G. nėra B. G. tėvas.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad ieškovas D. J. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiui vaikui, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, ieškovas D. J. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko – B. G. tėvu. Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė reikalavimą, kad nustačius vaiko tėvystę, vaikui būtų suteikta „J.“ pavardė, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą, savo iniciatyva patikslina ieškovo reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui (CPK 399 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, nebuvo kitos ikiteisminės tvarkos šiems procedūriniams klausimams išspręsti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį, ieškovui sutinkant, iš atsakovų R. G. ir D. S. G. bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) ieškovo naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 8,96 Eur. Atsakovei R. G. sutinkant sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei, ši suma priteistina iš vienos atsakovės R. G..

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 394-399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas D. S. G, gimęs (duomenys neskelbtini), nėra B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad ieškovas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, pakeičiant B. pavardę iš „G.“ į „J.“.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 8,96 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodai – 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.