Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-913/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
1-10-913/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28851-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Civilinis ieškovas
G. K.
Kaltinamasis
N. Š.
Advokatai
Eugenijus Karosas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-913/2016Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28851-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1.; 2.10.2.7. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio - profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Pasvalio melioracija“ traktorininku - pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-12-15 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda; 2009-09-30 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams; 2013-01-21 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, paskirta 5 MGL (paskirta 650 Lt) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. 2015 m. gegužės 17 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemu einančio G. K., sugriebęs už kaklo ir smogdamas kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, galvą ir krūtinę, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, nosies kaulų ir kaktikaulio lokalų lūžius, viršutinio žandikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos sumušimą, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą.

Kaltinamasis N. Š. su pareikštu kaltinimu nesutiko ir parodė, kad 2015-05-17 atvažiavo pas tėvą, sugedo trimeris, nuvažiavo iki G. K. pasiskolinti trimerį, pasinaudojo, nuvežė atgal, atidavė. Jis (G. K.) jau buvo išgėręs, pasiūlė alaus. Jis nenorėjo alaus, pasakė, kad geriau butelį. Nusipirko butelį degtinės, nuvažiavo link Lipšio ežero. Bevažiuojant paskambino A. M., apsisuko, nuvažiavo, pasiėmė M., nuvažiavo prie Lipšio ežero. Ten sėdėjo, kalbėjo, išgėrė. G. paskambino draugė G., atvažiavo prie ežero G. ir I., pasakė geriau važiuoti į namus, namie pasėdėti. Šalta buvo, susiruošė jau visi važiuoti į namus. G. nuėjo iki sūpynių, atsistojęs stipriai supėsi ir nukrito. Visi rėkė G. nekelti galvos, jis gulėjo po sūpynėmis, išlindo, keikėsi, pašlubavo. Susėdo į mašiną, grįžo pas A. M.. Išgėrė, tiksliai negali pasakyti kiek, normaliai jautėsi. G. ankščiau išbėgo, pradėjo šokinėti, jis avėsi batus, žiūri mašina atvažiuoja, smarkiai įlėkė, statė mašiną, rėkauti pradėjo, išėjo A., išėjo M., atėmė iš jo raktelius. M. išvarė mašiną į G. kiemą, jis pasakė, kad išvarytų, nes užstatys juos, negalės išvažiuoti. Pasakė savo draugei R., kad išvarytų mašiną. M. jau ėjo link jų, nes G. rėkavo ant savo draugės, jis ėjo paskui savo mašiną, R. atbulom išvarinėjo. Pamatė, kad A. su G. susiėmę, duoda smūgį, jis bandė nuimti ir smūgis jam buvo, visi virto į krūvą, jį traukė, po to neatsimena kaip voliojosi, pajuto smūgį į galvą, buvo didelis guzas, koja skaudėjo. Jį atitraukė jo draugė, G. pasiėmė G., o M. - nematė. G. vėl atsikėlė, šoko ir užkrito ant jo draugės, jis išsigando, kadangi ji buvo nėščia, jis ją nuvedė prie mašinos, pasakė, kad viskas gerai ir išvažiavo namo.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis patikslino, kad jis smūgio tikrai nedavė, nebent galėjo kai jam davė smūgį su ranka numušti. Matė, kad G. su M. susiėmė, pamatė M. smūgį G., nes buvo prie pat priėjęs, bandė skirti, pats gavo smūgį nuo G., nes jis įsiterpė tarp jų, M. smūgis pasiekė G., o K. - jį, jam atrodo ne vieną kartą, kai pardribo gavo smūgį į galvą. Jis prisimena, nebuvo girtas, gerai jautėsi. Kol stovėjo tikrai gavo nuo G. vieną smūgį, o kai susipynė nežino nuo ko, nematė. Trumpai viskas vyko, negali pasakyti kiek laiko. Jis tikrai specialiai nedavė smūgių, gal galėjo užkristi, gal užkrisdamas. Tarp dviejų žmonių užgultas gulėjo, jam atrodo ant žemės gulėjo. Smūgiavimas trumpai vyko, labai greitai. Jis specialiai nesmūgiavo, gal užkristi galėjo gindamasis, jis prisimintų, jeigu būtų davęs tyčia. Gal kaimynai geriau sueina, todėl visi vienodai šnekėjo liudytojai, gal kad kaimynai pasakė, kad jis kaltas. Atsistojo, pakėlė savo draugę ir išvažiavo. Matė, kad G. pasiėmė draugė, G. link kiemo ėjo, o A. M. prie kelio stovėjo, matė juos, sužalojimų nepastebėjo, nematė kraujo, mėlynių. G. K. suposi, nukrito, gulėjo ant žemės, matėsi, kad jisai užsigavo, nes jis keikėsi, dejavo, šlubavo, jis prie pat stovėjo, suposi stovėdamas atbulom, krito tiesiai po pačiomis sūpynėmis, dar pasakė ar G., ar I. nekelti galvos, nes sūpynės virš jo dar suposi, jis ropomis išlindo. Nematė akivaizdžiai sužalojimų, matė kaip jisai dejavo, keikėsi, šlubavo. Tuo metu sužalojimų akivaizdžiai nesimatė, apie tai pokalbio nebuvo. Nuvyko tęsti pasisėdėjimą, G. buvo kartu, susižalojęs nebuvo iš matymo, toliau gėrė. Savo kaltės nepripažįsta, nes tie sužalojimai jo padaryti negalėjo būti, nebent krentant, bet jam atrodo, kad jis gulėjo po jais. Jis pats nesmūgiavo, tik „nusiimdamas“, kai atsistojo, kai G. jam smūgiavo – jis su ranka numušė jo ranką iš šono. Nesudavė niekam nei vieno smūgio. Dėl pareikšto civilinio ieškinio – jeigu būtų kaltas, nebūtų teismo, jis būtų nuvažiavęs, atsiprašęs ir sumokėjęs pinigų. Jaučiasi nekaltas, su ieškiniu nesutinka, nepripažįsta.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2015 metų tą dieną jie su N. Š. gėrė pradžioje dviese, po to trise su A. M., prie ežero, po to pas A. namuose, viskas pasibaigė muštynėmis. Smulkiau negali detalių papasakoti, nes seniai buvo, neprisimena. Muštynės įvyko jo namo kieme, N. Š. jį mušė rankomis ir kojomis smarkiai, buvo smūgiai į galvą, krūtinę, mušė vienas. Tuo metu šalia buvo jo sugyventinė G., buvo kaimynė, M. bandė skirti. Sudavė rankomis, kojomis, ne mažiau 5 smūgių į galvą. Nosies, kaulo lūžiai ir kažkoks kaukolės lūžis buvo, nepaminėta, kad dantis išmuštas buvo. Policijoje rodė medicininius dokumentus, sakė bus susegta į bylą. Muštynės įvyko dėl to, kad persigėrė visi. Konflikto nebuvo, žodinio konflikto nebuvo, tvirtina, kad nebuvo jokio konflikto. Baigė gerti, išsiskirstė. N. Š. lyg išvažiavo, po to grįžo į jo kiemą, atėjo, sumušė jį, jis tuo metu buvo kieme, grįžinėjo namo iš A. M.. Kaltinamasis atbėgo, smogė jam, vieną, kitą kartą. Nepamena, kad jam ką nors būtų sakęs. Tada jis (N. Š.) išvažiavo. Jis nuėjo į lovą. Po dienos važiavo į greitąją, tikėjosi, kad galima bus išvengti šito proceso, kadangi jie 15 metų pažįstami. Medicininė pagalba jam buvo būtina, bet iš karto nesikreipė, nes buvo dar pakankamai girtas ir galėjo kentėti. Įvykis buvo sekmadienį, kreipėsi antradienį į medikus, į policiją kreipėsi vėliau, trečią - ketvirtą dieną. Nuvažiavo ir pasakė, kad nori rašyti pareiškimą, neatsimena savo parodymų. Gulėjo dėl galvos Anykščių ligoninėje, pasiprašė išleidžiamas, nes būtinai reikėjo tvarkyti dantį. Kaune operavo nosį, dvi dienas gulėjo, po to turėjo nedarbingumą du mėnesius. Patirtą turtinę žalą sudaro kelionė, vaistai. Reikėjo važinėti į Kauną, pirkti vaistus. Gyvena Debeikiuose. Patyrė išlaidų tiek, kiek nurodyta civiliniame ieškinyje. Skaičiavo su advokatu, gavosi tokia suma. Turtinę žalą sudaro tik kelionės išlaidos. Neturtinę žalą sudaro galvos sumušimas, skausmas, po šiai dienai jaučiamos pasekmės po galvos traumų: atminties sutrikimai, nemiga, apskritai bloga savijauta. Geria vaistus, perka vitaminus. Tądien gėrė pakeliui į Lipšio ežerą. Pirmiausia pakeliui, po to poilsiavietėje. Supėsi sūpynėmis. Nenugriuvo, negavo jokių traumų. Po sumušimo operavo nosį, tvarkė dantį. Jautė ilgai ir labai stipriai skausmą. Negalėjo visiškai maitintis pradžioje dvi savaites, po nosies operacijos apskritai valgyti negalėjo, po to tik košytes. Miegas sutrikęs iki šios dienos, iki sumušimo to nebuvo. Pasekmės liko iki šios dienos: galvos skausmai nenusakomi, be priežasties, ankščiau to nebuvo. Kaltinamasis neatsiprašė, jis nepripažino kaltės, atėjęs nebuvo.

Pagarsinus nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2015-05-20 liudytojo apklausos protokolas, tomas 1, b. l. 13), nukentėjusysis patvirtino parodymus.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį Š. pažįsta, jie yra iš vieno kaimo, tikslo apkalbėti neturi, nėra susipykę. Tądien susiskambino su G., išėjo kalba, kad galima „pavartoti“, G. atvažiavo su Š., nuvažiavo prie ežero, buvo šalta, vėjas, atvažiavo žmona, kvietė namo pas juos. Namie susėdo, vartojo. G. smarkiai pagėrė, pradėjo cirkus krėsti. Jis norėjo apraminti, nes G. norėjo su mašina važiuoti. Tuo momentu Š. sėdo į mašiną, kad važiuoti namo, išlipo, jis stovėjo prie G., prie namo, aiškino jam, priėjo Š., paėmė už kaklo ir smogė jam, jis atstūmė, pradėjo grumtis trise, praėjo kelios minutės, žmona rėkė nesikišti, jie abu kaip ir norėjo muštis. G. buvo labai girtas. Jį (liudytoją A. M.) sūnus ištraukė iš to kamuolio. Jis atsitraukė, parėjo į savo namų pusę, po 6-8 sekundžių atsisuko – G. klūpėjo, buvo nosis nusukta, kraujas bėgo, iš krūmų išėjo Š., jo žmona rėkė: „baikit“, – jis pasakė: „nu va, dabar padariau“, – ir išvažiavo. Viskas įvyko K. namo teritorijoje. Gėrė pas juos (M.), K. išėjo į savo pusę, jis nuėjo pasakyti, kad nevažiuotų, sakė pas jį kieme. Š. buvo dar pas juos namuose, sėdo į mašiną, išsistūmė mašiną iš jų kiemo, nesupranta kam išlipo mušti K. Jam (M.) už nugaros stovėjo G., Š. smūgiavo per jį, po to per jį negalėjo smūgių duoti. Kai ėjo namo, nematė kas ten buvo ir kaip buvo. Kai G. klūpėjo, Š. sėdo į mašiną, žmona jį išvežė, tuo metu K. klūpėjo prie krūmo. Buvo K. žmona. Jam (M.) žmona pasakė eiti namo ir nedalyvauti. Jam atrodo G. po to kreipėsi į medikus, nuogirdas žino, kad lyg skilo kaukolė, nosiai kažkas, jų žmonos bendrauja. Nežino priežasties kam Š. reikėjo išlipti iš mašinos ir muštis. K. norėjo važiuoti, jis ramino. Prie ežero gal suposi kažkas, neprisimena, bet niekas nesusižalojo, supynės masyvios, jeigu nukristum, neįmanoma būtų toliau sėdėti ir gerti. Jų apsistumdymą matė jo žmona, sūnus, G. žmona ir vaikas. Jie visi buvo ant kelio suklupę, bandė skirti, jam pačiam nekliuvo. Visi trise buvo parkritę, priklupę ant žemės K. kieme.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamąjį N. Š. pažįsta, jie iš vieno kaimo, artimai nebendravo, sveikinosi, tikslo apkalbėti neturi, nėra susipykę. Buvo gegužės 17 diena, atsimena, kadangi sūnus gimęs 16 dieną. Atėjo G. pas juos į kiemą, kažkur vadino eiti, bet negirdėjo kur. Įvažiavo pilka mašina, žmonių nematė. Į mašiną sėdo A. ir G. Ji paskambino, klausė kur jie randasi, sakė prie ežero geria. Ji nuėjo prie kaimynės G., nutarė nuvažiuoti prie ežero pažiūrėti. Sėdi pavėsinėje ir geria, ji pasakė važiuoti pas juos į namus. Jos su G. parvažiavo namo, jie irgi atvažiavo už kiek laiko. A. padengė stalą, ji nebuvo prie jų. Jie išgėrinėjo, kalbėjosi draugiškai, nesipyko, nesibarė, po to pastebėjo, kad G. išėjo namo, nes kaimynystėje gyvena. Atvažiavo į jų kiemą su mašina. Ji su N. drauge paėmė raktelius, parvarė mašiną pas kaimynę atgal. Išėjo kaimynė, G. reikalavo raktelių, ji pasakė, kad pas ją, sakė A. eiti žiūrėti. A. G. prie verandos prispaudė, sakė ko prie moters taip kalbi. Nerijus išvažinėjo namo, matė, kad pribėgęs trenkė G., jie sugriuvo, pradėjo voliotis, jos pradėjo traukti, vartėsi jie vienas ant kito, nebesuprato, kuris kam davė, ji A. atitraukė ir jie ėjo namo. Pasirodo, kad N. buvo, mušė G., ji nematė. G. po to matė. N. buvo išvažiavęs, matėsi, kad G. nosis sulaužyta. Ji tik matė kaip N. iššoko iš mašinos, trenkė G., kai tas buvo jos vyro priremtas. Kai jie po to pargriuvo, nesuprato kam kas duoda, ji norėjo tik spėti savo vyrą atitraukti.

Liudytojas G. M. parodė, kad N. Š. yra matęs, G. K. pažįsta, jis yra jų kaimynas. Jis atėjo į virtuvę atsigerti, buvo tėtis su Š., atvažiavo G. į kiemą, mama nuvarė mašiną atgal į jų kiemą, jie su tėčiu irgi nuėjo ten, G. irgi ten buvo, G. klausė G. kur yra rakteliai, tėtis prirėmė jį ir sako, kad rakteliai yra pas jo mamą. Š. jau važiavo namo, išlipo iš mašinos, pradėjo mušti G. Jis atitraukė tėtį. Pirmas smūgius sudavė Š. G. iš rankos, nepastebėjo į kurią vietą. Iš pradžių sudavė vieną smūgį, po to visi pargriuvo, nebematė. Jis ištraukė tėtį, jie parėjo namo, nebematė kas vyko toliau. Liko Š. ir K. tame kieme. Kai tėtį atitraukė, nei vieno kruvino nematė. Tėtis G. paprastai už pečių laikė, tarpusavyje rankomis nesimosikavo.

Liudytoja G. Š. parodė, kad N. pažįsta nuo vaikystės, nėra susipykę. Buvo gegužės sekmadienis, į pavakarę atėjo kaimynė I. M. ir klausė ar ji nežino kur išvažiavo jų vyrai. Ji nustebo, kadangi žinojo, kad G. dirbo angare. I. sakė, kad išvažiavo su kažkokia nepažįstama moterimi. Paskambino, sakė, kad Lipšio ežere iškylauja. Ji turėjo tame kaime reikalų, su I. išvažiavo po 20 minučių, užvažiavo į tą vietą. Buvo G., A., N. Mašinoje sėdėjo N. draugė, jos nepažįsta. Kadangi buvo labai šalta, žvarbus oras, I. pasiūlė susirinkti daiktus ir važiuoti namo, kadangi rytoj darbo diena. Jos sėdo į mašiną su I., jie iš paskos. Ji įvažiavo į savo kiemą, I. nuėjo namo. Kiti po kelių minučių atvažiavo su N. drauge pas M. Gal porai valandų, gal daugiau praėjus, buvo pakankamai šviesu, pamatė, kad sąmyšis, kad jų mašina jau pas A. palangėj stovi. Ji išėjo pasižiūrėti. N. su drauge išvažinėjo iš kiemo. G. ėjo link jos ir sakė: „kur mašinos rakteliai?“, A. priėjęs jam pasiūlė elgtis džentelmeniškai. N. per jų sodą atbėgo linksmai, net nesuprato kodėl griebė G. už kaklo, davė ranka į nosį, pasipylė kraujai, A. tarp jų, jie nusirito į sodelį. N. draugė atbėgo, tempė į mašiną, I. pasikvietė sūnų, bandė išskirti. Vos G. keliasi, N. vėl smūgiuoja, I. sakė, kad jau sulaužyta nosis, viskas vyko greitai. G. atsistojo, N. jam dar kartą smogė ranka, tada jį draugė nusitempė į mašiną. M. parėjo namo, G. bandė apsiprausti vonioje, ji sakė važiuoti į greitąją, G. sakė, kad išgyvens. Ji buvo pikta dėl alkoholio, pagalvojo: na ir išgyvenk. Turėjo kitą dieną į darbą eiti, turėjo į ekskursiją važiuoti, paliko jį mieganti, kai grįžo jo veidas buvo violetinis. Ji atvežė jį į greitąją, chirurgė ranką sugipsavo, o neurologas jai skaitė moralą, kodėl ne pirmą dieną atvažiavo, nes yra trukęs kaukolės kaulas, smegenų sutrenkimas, nosikaulis atšokęs nuo kaulo, paguldė į ligoninę. Kauno veido ir žandikaulių klinikoje buvo eilė dantį tvarkyti, tai nesusiję su įvykiu, tiesiog jam gulint ligoninėje priėjo eilė, reikėjo tvarkyti dantį, išvažiavo į Kauną į žandikaulio kliniką, tvarkė kas susiję su dantimi, tuo pačiu davė nukreipimą pas nosies specialistus. Grįžę iš Kauno užvažiavo į policiją, po įvykio gal po 4-5 dienų. Tiksliau nebegali pasakyti, po to važiavo į Kauną planinei nosies operacijai. Tą patį vakarą nebuvo tikslo kviesti policijos, nes visi išsiskirstė. Po kelių dienų nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. N. skambino, pasakė, kad G. lūžo nosikaulis ir galva sutrenkta, jis jai atskambino, sakė, kad jam skauda koją ir jo draugė bus liudininkė. Pirma mintis buvo, argi reikia tame pačiame kaime gyvenant, jie buvo visi kartu, po to taip atsitiko, galima buvo tartis. Ji skambino ir skambino A., N. ūmus būdas yra žinomas visiems. Kai ji buvo prie savo namų, N. pribėgęs paėmė G. už kaklo ir davė į veidą su kumščiu, tada G. krito. Pas juos yra cementiniai vazonai, jis buvo prie to vazono, negali pasakyti ar galva pataikė ten. Sode N. vėl kumščiu į žandikaulį kumščiavo ir išeidamas, G. bandant atsikelti, paskutinį smūgį kirto su ranka į veidą, ir N. išvažiavo. Pirmą kartą buvo G., N. ir šalia A., smūgis buvo G., po to tarp jų, jie apgriuvo, apvirto, griūdami atsidūrė prie sodelio, A. bandė laikyti N., belaikant apgriuvo, smūgiai sekė vienas paskui kitą. A. bandė juos išskirti, bebandydamas vienu metu užlaužė N. ranką, tada jie griuvo. A. pats gal ir gavo, ji to teigti negali. N. irgi sakė, kad jam koją skauda. Gali būti ir A. gavo smūgį, galbūt ir jis pataikė. Trys smūgiai buvo N. A. niekas neskaudėjo, jis buvo atėjęs ant rytojaus. Nematė, kad M. būtų smogęs nukentėjusiajam. Tris smūgius tikrai matė, buvo suduoti į veido sritį ranka. Po pirmo smūgio buvo kraujas.

Pagarsinus liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 42-43, 44), liudytoja patvirtino parodymus.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra kaltinamojo draugė, jo kūdikio motina, jie kartu gyvena. Parodymus sutinka duoti. Paaiškino, kad buvo pas N. tėvus, jis buvo trimerį pasiskolinęs iš G., vakare nuvažiavo grąžinti, jie nusprendė išgerti buteliuką, pasišnekėti. Važiuojant prie ežero jie susiskambino su M., nuvažiavo prie ežero, ten vartojo alkoholį, po to atvažiavo G. ir M. žmonos, kviesti juos namo. Einant link mašinų G. užsimanė suptis ant sūpuoklių, jisai nukrito, moterys pradėjo šaukti, kad nekeltų galvos, kad nesusižaloti. Į jos mašiną sulipo G., M. ir N. Nuvažiavo pas M. namo, šnekėjosi, jokių konfliktų nebuvo. Jie susiruošėme važiuoti namo. Išėjo į lauką, pamatė, kad G. užstatė jų mašiną neblaivas, išsigando. M. žmona atėmė raktelius, sėdo išvaryti mašiną, tuo momentu lauke buvo M. ir N., ji išvairavo savo mašiną ant kelio, važiavo iš paskos M. žmonos. M. priėjo prie žmonos, prie G. mašinos įvyko konfliktas. N. nuėjo pasižiūrėti, ten kažkas įvyko, jie susikibo, susivoliojo. Ji nuėjo prie N., kėlė nuo žemės, G. užgriuvo ant jos. N. pakėlė ją, pakėlė G., jie išvažiavo namo.

Atsakydama į klausimus liudytoja patikslino, kad kai moterys atvažiavo, ji buvo prie savo mašinos, prie vyrų nesėdėjo. G. ėjo prie sūpynių suptis, moterys jau buvo atvažiavusios keliuku, M. žmona pradėjo sakyti važiuoti pas juos į namus pabūti, pašnekučiuoti. Matė, kaip G. aukštai suposi, labai aukštai suposi, atsistojęs ir atsisėdęs buvo, siūbavo, suposi labai aukštai, ji žiūrėjo, moterys sakė baigti, nebesisupti, jis nugriuvo. Iš aukšto nugriuvo, ji nusisuko, nes išsigando, girdėjo garsą, matė nugriuvus, jis gulėjo po sūpynėmis. Moterys sakė jam nekelti galvos, kad nesusižeistų. Kraujo nepastebėjo, nematė sužalojimų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas G. S. paaiškino, kad 2015-06-25 yra surašyta specialisto išvada, atsakant į policijos tyrėjo patektus klausimus. Išvadoje yra nustatyta jog G. K. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies kaulo lūžis, kaktikaulio lokalus lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas ir dešinės plaštakos sumušimas, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-05-17 įvykio metu. Taip pat nustatyta, kad šie sužalojimai G. K. padaryti ne mažiau 5 bukų trauminio poveikio pasėkoje ir sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaktikaulio lokalaus lūžio, nosies kaulio ir viršutinio žandikaulio bei galvos smegenų sutrenkimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Įvykio aplinkybės: buvo nurodyta, kad sužalojo N. Š., sudavė smūgius kumščiais, po to mušė pargriuvusį ant žemės, vėliau atsirado aplinkybė, jog kaltinamasis nurodė, kad galėjo susižaloti K. nugriuvęs nuo sūpynių, konkrečiau niekas nepatikslinta, nei kada nugriuvo, nei kaip nugriuvo, pateikus klausimus ar galėjo šie sužalojimai padaryti nugriuvus nuo sūpynių ir trenkiantis veidu į žemę, arba pačiomis sūpynėms sudavus į veidą nukentėjusiajam, todėl buvo paskirta papildoma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad toks sužalojimų mechanizmas arba esant tokioms aplinkybėms kaip nurodyta papildomoje užduotyje, toks mechanizmas yra mažai tikėtinas, nes sužalojimai yra įvairiose galvos vietose, toks mechanizmas mažai tikėtinas, šie sužalojimai buvo padaryti atskirtų bukų smūgių pasėkoje. Išvada buvo surašyta pagal pateiktus medicininius dokumentus, žmogaus neapžiūrinėjo. Buvo analizuota Anykščių ligoninės gydymo stacionare ligos istorija ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų asmens sveikatos istorija, buvo išanalizuoti ir surašyta specialisto išvada. Eliminavus kaktikaulio lūžį, likę sužalojimai lemtų taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes, jeigu tą kaktikaulio lokalų lūžį įrodyti, kad jis įvyko ankščiau, tai nosies kaulo lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas vis tiek būtų kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Galimas daiktas, kad trauminis poveikis keistųsi. Kairės akies vokai, nosis, viršutinio žandikaulio kairė pusė, galvos smegenų sukrėtimas, dešinė plaštaka – vieno smūgio būtų per mažai.

Iš G. K. protokolo – pareiškimo (tomas 1, b.l. 1), matyti, kad jis pranešė Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK apie tai, jog 2015-05-17 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), savo namo kieme buvo sumuštas pažįstamo N. Š..

Iš 2015-06-25 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 755/15(05) matyti, kad G. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies kaulų ir kaktikaulio lokalus lūžiai, viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos sumušimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Sužalojimai G. K. padaryti ne mažiau 5 bukų trauminių poveikių pasėkoje (tomas 1, b.l. 27).

Iš 2015-09-28 teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG755/15(05) matyti, kad sužalojimai G. K. padaryti tiesioginių atskirų smūgių pasėkoje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti nugriuvus nuo sūpynių ir atsitrenkus veidu į žemę ar sūpynių sėdimajai daliai trenkiantis į jo veidą (tomas 1, b.l. 32).

Minėti įrodymai pagrindžia N. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Chuliganiškos paskatos yra atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas atliekamiems veiksmams. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Nors kaltinamasis N. Š. kaltę neigė ir nurodė, kad jis smūgių G. K. nesudavė, nebent galėjo gindamasis smūgį su ranka numušti, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo G. K. ir liudytojų A. M., I. M., G. M. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas A. M. parodė, kad N. Š. priėjęs prie G. K. smogė jam. A. M. juos bandė skirti, pradėjo grumtis trise. Liudytoja I. M. parodė, kad N. Š. jau išvažinėjo namo, bet pribėgęs trenkė G. K.. Liudytojas G. M. parodė, kad N. Š. jau važiavo namo, bet išlipo iš mašinos ir pradėjo mušti G. K., pirmas smūgius sudavė N. Š. G. K. iš rankos. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusiojo G. K. sugyventinė G. Š., kuri parodė, kad N. Š. linksmai atbėgo ir neaišku dėl ko griebė G. K. už kaklo, sudavė ranka į nosį. Taigi trys liudytojai, kurių suinteresuotumas duoti kažkam palankesnius parodymus nėra nustatytas, davė iš esmės analogiškus parodymus apie tai, jog būtent kaltinamasis N. Š. be jokios akivaizdžios priežasties priėjęs prie G. K., sudavė pastarajam pirmą smūgį. Dėl to tarp vyrų prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis G. K. nurodė, jog jam buvo suduoti keli smūgiai, o smūgius sudavė N. Š.. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog A. M. bandė skirti kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jie trise buvo susiėmę, tačiau liudytojui A. M. jokie sužalojimai padaryti nebuvo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis ir jo gynėjas kėlė versiją, jog nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti kito įvykio metu, pavyzdžiui nukentėjusiajam nukritus nuo masyvių sūpynių, arba nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo būti atsiradę ankstesnių įvykių pasekoje. Byloje surinktuose įrodymuose yra užfiksuota, o ir pats nukentėjusysis to neneigė, jog tą pačią įvykio dieną jam ir kaltinamajam bei liudytojui A. M. išgėrinėjant prie Lipšio ežero, jis suposi ant sūpynių, nuo kurių nugriuvo. Tai matė ir liudytojos I. M., G. Š., R. P.. Tačiau niekas nepatvirtino, jog nukritęs nuo sūpynių nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimų veido ir galvos srityje. Priešingai, visi liudytojai parodė, jog po to kai nukrito nuo sūpynių, nukentėjusiojo G. K. veidas sužalotas nebuvo. To nepatvirtino ir specialisto išvada Nr. pG 755/15(05), nes specialisto išvadoje yra nurodyta, kad sužalojimai G. K. padaryti tiesioginių atskirų smūgių pasekoje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti nugriuvus nuo sūpynių ir atsitrenkus veidu į žemę, ar sūpynių sėdimajai daliai trenkiantis į jo veidą. Todėl ši kaltinamojo išsakyta versija laikytina visiškai nepasitvirtinusia. Dėl kitos kaltinamojo ir jo gynėjo išsakytos versijos, o būtent jog tam tikri nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo būti likę kaip ankstesnių įvykių pasekmė, konkrečiai - kaktikaulio lūžis, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas teismo medicinos ekspertas G. S., kuris paaiškino, jog jis išvadą pateikė pagal jam pateiktus medicininius dokumentus, kurie jam jokių abejonių nesukėlė. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų tokių duomenų, kad kaktikaulio lūžis buvo padarytas anksčiau, ne šio įvykio metu, tai likę konstatuoti sužalojimai vis tiek lemtų nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulo lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas irgi yra kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu itin daug dėmesio skyrė nukentėjusiojo medicininių dokumentų, kurie buvo išreikalauti iš gydymo įstaigų, analizei. Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamos abejonės dėl įrašų medicininiuose dokumentuose autentiškumo ar galimo šių dokumentų klastojimo. Tačiau teismas, susipažinęs su į bylą išreikalautais medicininiais dokumentais, konstatuoja, jog objektyvių duomenų apie tai, kad įrašai medicininiuose dokumentuose gali būti neteisingi, nėra. Iškeltos abejonės laikytinos tik dar viena kaltinamojo gynybos versija, kuri teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino.

Kaltinamojo gynėjas didelį dėmesį skyrė klausimui ar byloje esantis nukentėjusiojo G. K. protokolas – pareiškimas yra galimai suklastotas, nes protokolo – pareiškimo surašymo data ir laikas yra ankstesnis nei nusikalstamos veikos padarymo laikas. Taip pat gynėjas daug dėmesio skyrė tam, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas. Teismas sutinka, kad procesiniame dokumente – protokole – pareiškime yra akivaizdžiai neteisingai nurodyta šio dokumento surašymo data ir ši klaida viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištaisyta. Tačiau šio dokumento akivaizdi rašymo apsirikimo klaida negali būti priešpastatoma kaip svarbesnė prieš visos baudžiamosios bylos turinį ir nedaro šio dokumento negaliojančiu ar galimai daro neteisėtu visą ikiteisminį procesą, kadangi kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent liudytojos G. Š. ir nukentėjusiojo G. K. parodymai leidžia akivaizdžiai suprasti, kad šis pareiškimas buvo priimtas praėjus kelioms dienoms po įvykio.

Dėl kitų kaltinamojo gynėjo išsakytų pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, jo išsamumo, teismas sprendžia, kad iš dalies sutinkant su gynybos pretenzijomis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo profesionalumo, vis dėl to kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje yra surinkta pakankamai, viso proceso metu liudytojai davė nuoseklius ir išsamius parodymus, ir aukščiau byloje aptartų įrodymų pilnai pakanka kategoriškai išvadai, jog nusikalstamą veiką padarė būtent kaltinamasis N. Š..

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad N. Š. veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties smurtavo nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta 2015-06-25 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 755/15(05). Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusysis dėl sužalojimo sirgo ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaryta tyčia, tarp kaltinamojo pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo N. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad N. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas N. Š. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmogaus sveikatą), į kaltės formą – tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir teismo nustatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 129), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (t. 1, b.l. 132). Šios aplinkybė rodo, kad N. Š. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. Š. dirba, darbe charakterizuojamas gerai, į tai, jog turi mažą vaiką, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas bei paskirtini įpareigojimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė 693,68 Eur civilinį ieškinį už apmokėtas G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b.l. 58-64). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš N. Š., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė 417,48 Eur civilinį ieškinį žalai už ligos pašalpą, išmokėtą G. K. už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. liepos 30 d., dėl N. Š. kaltės (t. 1, b.l. 74-83). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Taip pat byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys dėl padarytos 172 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 168-173). Nukentėjusysis nurodė, kad ieškinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro išlaidos vaistams ir kelionės pas gydytojus išlaidos. Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl to, kad iš karto po įvykio juto didelį fizinį skausmą, taip pat patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, kurios dydis 172 Eur. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis tik ieškinyje išdėstė aplinkybes apie tai, jog jis keletą kartų vyko į Kauną bei nurodo vidutines tokios kelionės išlaidas, taip pat nurodo, kad vaistams išleido apie 50 Eur. Todėl atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys privalo būti grindžiamas įrodymais, o šiuo atveju civilinis ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė, civilinis ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas (BPK 115 str. 1 d.).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo N. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, rūpestį, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą, teko gydytis tiek ligoninėje, tiek namuose, kas G. K. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Sutiktina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis taip pat patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, įtampą, kurį laiką buvo nedarbingas. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi apie du mėnesius. Iš medicininių dokumentų matyti, kad atliktos medicininės procedūros buvo veiksmingos ir 2015-05-20 jis išleistas ambulatoriniam gydymui. G. K. nepateikė kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl patirtų sužalojimų būtų liekamųjų reiškinių jo sveikatai. Atsižvelgiant į kaltinamojo N. Š. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į nusikaltimo pasekmes, į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį, nusikaltimo motyvus bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir pripažintina, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas 700 Eur sumai. Iš kaltinamojo N. Š. nukentėjusiajam G. K. priteistina 700 Eur, nes toks atlygintinas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

N. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį:

- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš N. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 693,68 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus 68 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš N. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Utenos skyriaus naudai 417,48 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 48 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš N. Š. G. K. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė