- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-111-876/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1958 m. lapkričio 21 d. Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.50 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos veikimo teritorijoje, Ramoniškių pasienio kontrolės punkte, Šakių r. sav., Sudargo sen., Ramoniškių k., pasienio tikrinimo metu, VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui paprašius pateikti automobilio IVECO AS 40S54T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, pateikė negaliojantį draudimą, ir, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, t. y. kad būtų nuslėptas jo padarytas administracinis pažeidimas, tiesiogiai pasiūlė ir davė vienoje kupiūroje 50 litų kyšį VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui Donatui Matuzai, tai yra tiesiogiai pasiūlė ir davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus.
R. B. teismo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad atvažiavus į pasienį, į patikrinimo zoną, priėjęs pasienietis patikrino dokumentus, paprašė draudimo poliso, kurį paduodamas kaltinamasis pamatė, kad jau koks mėnuo pasibaigęs draudimas, ir tą pasakė pareigūnui. Padavė draudimą ir tikėjosi, kad jis vesis jį mokėti baudą. Pasienietis tikrino, o R. B. pasiėmė 50 litų, kadangi bauda yra 40 litų dydžio. Pareigūnas patikrinęs dokumentus pasakė, kad eina pasiklausti viršininko. Nuėjo nusinešdamas dokumentus. Grįžęs nieko kaltinamajam nesakė, grąžino dokumentus ir R. B. perėjo muitinės patikrinimą. Kai jau reikėjo išvažiuoti iš teritorijos, vėl priėjo pasienietis ir paprašė dokumentų, kuriuos kaltinamasis padavė. Tada baudos nerašė, pasakė, kad išvažiuotų iš teritorijos, o R. B. taip ir padarė. 40 litų baudą jam išrašė pamainos viršininkas. Kai jis atėjo, teisiamasis jam pasakė, kad tų pinigų neturėjo būti, o jis kyšio nesiūlė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti pareigūnų. Jis turėjo pasirašyti, nes prasidėjo grasinimai, kad bus uždarytas. Jam buvo krovinys pakrautas į Italiją ir išpirktas kelto bilietas, jis naktį turėjo išvažiuoti. Parodymai buvo išgauti grasinant, kad tol bus uždarytas, kol prisipažins, todėl vienintelė išeitis išeiti iš užkardos jam buvo tik pasirašius parodymus. Neturėjo kitos išeitis, nes grėsė baudos dėl nepristatyto krovinio. Taigi pasirašė dėl parodymų, nes jam pasakė, kad labai greitai viską užbaigs, bet priežasties, kodėl pareigūnai taip elgėsi, jis nežino.
Liudytojas Donatas Matuza teismo posėdžio metu nurodė, kad tikrino krovininį automobilį. Paprašius dokumentų, vairuotojas juos padavė, pase buvo 50 litų. Pasakė, kad čia prie draudimo. Pareigūnas jį perspėjo ir atidavė dokumentus atgal. Patikrino kitą transporto priemonę ir vėl atėjęs paprašė dokumentų. R. B. vėl padavė dokumentus nepersigalvojęs dėl savo kėslų papirkti pareigūną – padavė pasą, kuriame buvo 50 litų. Pasienietis informavo viršininką. Kaltinamąjį tada matė pirmą kartą, piktumų neturi. Kaltinamasis iš karto žinojo, kad draudimas pasibaigęs. Prieš jį prievartos nenaudojo. Apklausas atliko ne jis.
Liudytojas Nerijus Lužas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakingas už kriminalus Rociškių užkardoje. 2012 m. rugpjūčio 13 d. jam paskambino pamainos vyresnysis ir pranešė, kad pareigūnui buvo pasiūlytas kyšis. Kai atvyko, R. B. sėdėjo savo automobilyje, o dokumentai buvo užkardoje – pasas, kuriame buvo 50 litų. Tada N. Lužas pasikvietė kaltinamąjį į savo kabinetą apklausti. Iš pradžių jis gynėsi, bet, kai pasakė, jog faktai visai kitokie, jis po truputį pradėjo domėtis, kokios sankcijos. N. Lužas supažindino R. B. su baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta tvarka: kad yra ikiteisminis tyrimas ir supaprastintas procesas, kad galima ikiteisminio tyrimo baigtis baudžiamuoju įsakymu; paaiškino, kuo skiriasi, jei prisipažįsta kaltu, ir kad tada greitai viskas baigiasi. Tada teisiamasis prisipažino, kad davė pareigūnui kyšį, ir pradėjo kalbėti apie finansines problemas, kad draudimai brangūs. Anksčiau kaltinamojo liudytojas nepažinojo. Psichologinio smurto ar grasinimų, neteisėtų veiksmų nebuvo. Situacija apklausos metu buvo draugiška, be jokių piktumų. Vėliau R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neturėjo draudimo.
Liudytojas Mindaugas Noreikis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo įvykis dėl kyšio davimo. Jis paprašė, kad įtariamąjį pakviestų pokalbiui. Klausė jo, kokios aplinkybės. Jis paaiškino, kad važiavo su sunkvežimiu per valstybės sieną ir pareigūnams pateikė asmens dokumentus ir, kadangi su savimi neturėjo draudimo, aiškino taip, kad norėjo susimokėti, ir pareigūnui padavė į pasą įdėtus litus. Tada M. Noreikis jo paklausė, ar tvarką žino. Baudų mokėjimo tvarka jam buvo gerai žinoma. Vairuotojas su pareigūnu neturi jokio kontakto dėl baudos sumokėjimo. Tada jis pasakė, kad kyšiai duodami pastoviai, jis ne kartą yra davęs kyšį už netvarkingus dokumentus. Kaltinamasis prisipažino ir aiškino, kad jam pigiau baudą susimokėti ar duoti kyšį negu draudimas.
Motyvuojamoji dalis
VSAT Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto N. Lužo tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, kad R. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui davė penkiasdešimties litų banknotą (b. l. 1);
pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog pradėtas tyrimas dėl to, kad R. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už negaliojantį transporto priemonės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui D. Matuzai davė penkiasdešimties litų banknotą (b. l. 2);
2012 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas B/B Nr. 05-1-3047-12, kuriame nustatyta, jog į Šakių r. sav., Sudargo sen., Ramoniškių k., patį Ramoniškių tarptautinį pasienio kontrolės punktą atvažiavęs vilkikas IVECO AS 440S54T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekabos, kurį vairavo R. B.. Muitinės pastate ant tarnybinio stalo padėtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22536952, išduotas R. B.. Paso viduryje įdėtas dokumentas, liudijantis apie transporto priemonės registraciją, šalia jo įdėtas į septynias dalis perlenktas penkiasdešimties litų banknotas Nr. AG6610408 (b. l. 4-5), su schema (b. l. 8), iš kurios matyti automobilio IVECO AS 440S54T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta ir judėjimo kryptys (b. l. 8) bei fotolentele Nr. 1, kurioje iš priekio ir iš galo užfiksuotas vilkikas IVECO AS 440S54T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekabos (b. l. 6), ir fotolentele Nr. 2, kur nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas R. B. LR piliečio pasas Nr. 22536952 su jo viduje esančiu penkiasdešimties litų banknotu Nr. AG6610408, o nuotraukoje Nr. 2 – penkiasdešimties litų banknotas Nr. AG6610408 (b. l. 7);
daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėtos 50 litų kupiūros, įvykio vietoje paimtos iš R. B. paso Nr. 22536952, požymiai (b. l. 9-10) su fotolentele Nr. 1 (b. l. 11);
nutarimas dėl rastų, paimtų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-3047-12 (b. l. 12);
50 litų kupiūros, serija AG 6610408, perdavimo–priėmimo saugoti aktas (b. l. 13);
Teismo posėdyje pagarsintas 2012 m. rugpjūčio 13 d. įtariamojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, jog R. B. prisipažino, jog, kadangi negaliojo jo privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas, pasiūlė pareigūnui 50 litų banknotą. Pareigūnui jį perspėjus dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, 50 litų banknotą įdėjo į pasą ir padavė pareigūnui sakydamas, jog tai pinigai už draudimą, nes taip tikėjosi papirkti pareigūną ir išvengti administracinės nuobaudos (b. l. 26).
Daiktinis įrodymas – 50 litų pinigų kupiūra – teismo posėdžio metu neapžiūrėtas (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo R. B. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d. požymius.
Pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą, nepriklausomai nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlyto, pažadėto ar duoto kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL dydžio, teismai nusikalstamą veiką pripažįsta baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.
Kaltinamojo R. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d., kadangi jis 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.50 val. VSAT Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos veikimo teritorijoje, Ramoniškių pasienio kontrolės punkte, Šakių r. sav., Sudargo sen., Ramoniškių k., pasienio tikrinimo metu, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tai yra kad būtų nuslėptas jo padarytas administracinis pažeidimas, pasiūlė ir davė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui Donatui Matuzai 50 litų kyšį vienoje kupiūroje, ją įdėjęs į savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir sakydamas, jog tai „prie draudimo“.
Iš byloje surinktų įrodymų yra aišku, kad siūlant pinigus pasienio pareigūnui D. Matuzai iš esmės tiesiogiai dalyvavo tik pareigūnas ir teisiamasis, kurie tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai. Pareigūnas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad R. B. tiesiogiai pasiūlė 50 litų, po to jį davė, įdėdamas į pasą ir pateikdamas šį pasą kartu su siūlomais pinigais bei kitais dokumentais, tarp jų ir negaliojančiu draudimo polisu, sakydamas, jog tai „prie draudimo“. Pareigūnas 50 litų pasiūlymą suprato kaip kyšio davimą už tai, kad nepastebėtų padaryto KET pažeidimo (neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo), todėl perspėjo R. B. ir grąžino jam dokumentus. Po kiek laiko, patikrinęs kitą transporto priemonę, jis vėl paprašė kaltinamojo dokumentų, ir šis su kitais dokumentais vėl padavė pasą, kuriame buvo 50 litų. Tada pasienietis informavo viršininką. Pasienio pareigūno D. Matuzos teiginius patvirtina ir kitų pareigūnų parodymai. Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas N. Lužas nurodė, kad jam atvykus, R. B. sėdėjo savo automobilyje, o dokumentai, tarp jų ir pasas su 50 litų, buvo užkardoje. N. Lužui apklausiant teisiamąjį jis pareigūnui davęs kyšį prisipažino ne iš karto, bet N. Lužui paaiškinus, kad nustatytas papirkimo faktas, paaiškinus apie supaprastintą baudžiamąjį procesą, sankcijas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą, prisipažino ir pradėjo kalbėti apie finansines problemas, kad draudimai brangūs. Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas M. Noreikis papildomai paaiškino, kad baudų mokėjimo tvarka R. B. buvo gerai žinoma. Kaltinamasis dargi pasakė, kad kyšiai duodami pastoviai, jis ne kartą yra davęs kyšį už netvarkingus dokumentus. R. B. prisipažino ir aiškino, kad jam pigiau baudą susimokėti ar duoti kyšį negu draudimas.
Teisiamasis R. B. aiškino, kad papirkti pareigūno nenorėjo, tikrinimo metu pamatęs, kad pasibaigęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, padavė polisą, o 50 litų pasiėmė tikėdamasis, kad pasienietis vesis jį mokėti baudą. Pareigūnas patikrinęs dokumentus pasakė, kad eina pasiklausti viršininko. Nuėjo nusinešdamas dokumentus. Grįžęs nieko kaltinamajam nesakė, grąžino dokumentus. Kai jau reikėjo išvažiuoti iš teritorijos, vėl priėjo pasienietis ir paprašė dokumentų, kuriuos kaltinamasis padavė. Tada baudos nerašė, pasakė, kad išvažiuotų iš teritorijos, o R. B. taip ir padarė. 40 litų baudą jam išrašė pamainos viršininkas. Kai jis atėjo, kaltinamasis jam pasakė, kad tų pinigų neturėjo būti, o jis kyšio nesiūlė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti pareigūnų, o jis juos pasirašyti buvo priverstas, nes jam grasino, kad bus uždarytas, kol prisipažins, o jis negalėjo gaišti, nes buvo krovinys pakrautas į Italiją ir išpirktas kelto bilietas, todėl vienintelė išeitis išeiti iš užkardos jam buvo tik pasirašius parodymus. Neturėjo kitos išeitis, nes grėsė baudos dėl nepristatyto krovinio.
Akivaizdu, kad minėtų asmenų parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių. Tačiau teismas konstatuoja, jog R. B. parodymai yra nenuoseklūs, todėl jais nesiremtina. Paprastai asmuo, jei neįtakojamas subjektyvių veiksnių, esmines jam žinomas aplinkybes atpasakoja vienodai. Žinoma, dėl objektyvių faktorių žmogus kai ką gali pamiršti, tačiau netvirtinti priešingai. Iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad teisiamojo parodymai ir teiginiai yra prieštaringi detalėse, logiškai nesisieja su kitais byloje surinktais įrodymais, o liudytojų D. Matuzos, N. Lužo ir M. Noreikio parodymai dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi viso baudžiamojo proceso metu, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Dėl to teismas daro išvadą, kad R. B. parodymai yra jo pasirinkta gynybos taktika, neigiant savo kaltę ir mėginant išvengti atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnai viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, o kaltinamasis Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui nurodė, kad „norėjo sumokėti“, nors iš aplinkybių matyti, jog jam gerai buvo žinoma baudų mokėjimo tvarka ir tai, kad vairuotojas su pareigūnu neturi jokio kontakto dėl baudos sumokėjimo; pirminės apklausos metu teisiamasis prisipažino jam išaiškinus supaprastinto baudžiamojo proceso tvarką ir lengvinančias aplinkybes, vėliau, pranešus jam apie įtarimą, visiškai prisipažino, kad pasiūlė VSAT pareigūnui 50 litų, kai šis paprašė privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo, ir tai, jog pareigūnui jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, į pasą įdėjo 50 litų, tikėdamasis papirkti pareigūną ir išvengti administracinės nuobaudos. 2012 m. rugpjūčio 14 d. papildomos apklausos metu R. B. nurodė neprisipažįstantis dėl kyšio davimo, aiškino, jog 2012 m. rugpjūčio 13 d. prisipažino tik todėl, kad jį greičiau paleistų, kad galėtų toliau vykti į reikiamą vietą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis šią savo versiją papildė tuo, jog turėjo pasirašyti, nes prasidėjo grasinimai, kad bus uždarytas, kol prisipažins. Byloje nėra duomenų, jog D. Matuza, N. Lužas ir M. Noreikis turėtų pagrindo apkalbėti teisiamąjį, todėl teismas konstatuoja, jog jų parodymai yra objektyvūs ir teisingi. Įrodymų visumoje vertinant liudytojo D. Matuzos parodymus apie kyšio pasiūlymo bei davimo aplinkybes, galima daryti išvadą, kad R. B. suvokė, jog siūlė ir davė kyšį pasienio pareigūnui. Įvertinus liudytojų N. Lužo bei M. Noreikio parodymus, aiškiai matyti, kad iš karto po neteisėtos veikos padarymo jis suvokė, kad veikė neteisėtai, žinojo baudų mokėjimo tvarką, negalėjo suklysti dėl baudos mokėjimo būdo, tokį suvokimą sustiprina ir tai, kad jis pareigūnams nurodė, kad nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl finansinių problemų, kad jam jau yra tekę išvengti administracinės atsakomybės duodant kyšį už tokį administracinį teisės pažeidimą.
Kad R. B. suvokė tokius padarinius, teismui nekyla abejonių dar ir dėl to, kad jis ir ankščiau yra ne kartą baustas už tokį pat ir panašius pažeidimus. Todėl teismui nekyla abejonių, kad teisiamasis tikėjosi tam tikrų konkrečių veiksmų iš paperkamo asmens, kuriuos pareigūnas turėtų atlikti papirkėjo naudai. Aptartų įrodymų visuma patvirtina teismo išvadą, kad R. B. suvokė, jog siūlė kyšį pasienio pareigūnui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisiamasis tiesiogiai pasiūlydamas ir į pareigūnui duodamą pasą įdėdamas 50 litų išreiškė savo norą, kad pasienio pareigūnas pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jam pagal įstatymą priskirtų pareigų: nepastebėtų KET pažeidimo, už tai netaikytų jam administracinės atsakomybės, esant pagrindui taip veikti. Jis siekė, kad pareigūnas elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neveiktų teisėtai. Tai atitinka kvalifikuotos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – tikslą – siekimą neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padarytas siekiant tam tikros naudos; į nusikalstamos veikos stadiją, – baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už grubų KET pažeidimą, administracines baudas sumokėjęs, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl paskyrus jam laisvės apribojimą arba areštą, būtų sunku derinti tokią bausmę su darbuotojo pareigomis; į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia teisiamajam tinkamiausia bausme esant baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 1 p. nustatytas baudos vidurkis, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 50 litų nominalo kupiūra Nr. AG6610408, konfiskuotina ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina valstybės nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. 2 p.).
Kaltinamajam R. B. 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-35). Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – panaikinta (b. l. 70-71). 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio piniginę baudą.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 50 litų nominalo kupiūrą – Nr. AG6610408, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.