- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2-848/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. D. ir A. P., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliavų prekyba“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Žaliavų prekyba“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“, o to paties apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (1 b. t., 33-34 l.; 2 b. t., 183 l.).
Šalies argumentai
UAB „Žaliavų prekyba“ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Žaliavų prekyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu (4 b. t., 58-61 l.).
Nurodė šiuos tyčinio bankroto požymius: 1) nuo 2007 metų nesudaryta UAB „Žaliavų prekyba“ finansinė atskaitomybė, dėl ko nėra galimybės nustatyti nurodytos įmonės turto vertės bei kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų dydžio; 2) UAB „Žaliavų prekyba“ 1 760 764,34 Lt grynųjų pinigų, kurie neperduoti bankroto administratoriui, panaudojimas nepagrįstas dokumentais; be to, bankroto administratoriui neperduotas UAB „Žaliavų prekyba“ 2 993 485,53 Lt vertės turtas (grūdų ir trąšų likučiai); 3) 2009 m. balandžio 15 d. tarp I. K. (UAB „Best Fert“ direktorės) ir UAB „Žaliavų prekyba“ buvo sudaryta ŽŪB „Žadeikoniai“ pajaus pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią I. K. už 500 Lt įsigijo iš UAB „Žaliavų prekyba“ 422 425,87 Lt dydžio ŽŪB „Žadeikoniai“ pajų, kurį 2009 m. birželio 5 d. pardavė UAB „Best Fert“ už 6 100 500 Lt, o paminėtais sandoriais buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos; 4) UAB „Žaliavų prekyba“ pervedė 410 000 Lt ŽŪB „Žadeikoniai“ apyvartinėms lėšoms, neįpareigojant ŽŪB „Žadeikoniai“ nurodytas lėšas grąžinti ar mokėti palūkanas už naudojimąsi jomis, nors tokia veikla buvo nuostolinga UAB „Žaliavų prekyba“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patenkino pareiškimą ir pripažino UAB „Žaliavų prekyba“ bankrotą tyčiniu (4 b. t., 145-150 l.).
Nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ pateikta tik UAB „Žaliavų prekyba“ finansinė atskaitomybė už 2007 metų I ketvirtį, o 2007 metų II, III ir IV ketvirčio bei 2008, 2009 metų finansinės atskaitomybės nesudarytos ir nepateiktos VĮ „Registrų centras“. Be to, teismas konstatavo, jog jau 2007 metais UAB „Žaliavų prekyba“ turėjo finansinių sunkumų, nes jos įsipareigojimai kreditoriams (5 050 974 Lt) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (8 764 413 Lt), o tai sudaro pagrindo teigti, kad įmonė buvo nemoki ir jau 2006 metais jai turėjo būti iškelta bankroto byla. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo metu įmonės įsiskolinimas kreditoriams sudarė 19 730 558,52 Lt, o turto rinkos vertė – 2 217 463,47 Lt.
Teismo teigimu, UAB „Žaliavų prekyba“ vadovas A. N. nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigų, neorganizavo buhalterinės apskaitos, neteikė įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms, o tai yra sąmoningas blogo valdymo požymis (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str.). Pažymėjo, kad už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 223 str. 1 d.) Šiaulių apygardos teisme jam iškelta baudžiamoji byla (Nr. 1-69-282/2012). Pasak teismo, trečiojo asmens neveikimu buvo slepiami neteisėti jo veiksmai, nurodyti Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinamajame akte, siekiant UAB „Žaliavų prekyba“ nemokumo ir taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas nurodė, kad sąmoningai blogas įmonės valdymas lėmė UAB „Žaliavų prekyba“ bankrotą ir jos vadovas (trečiasis asmuo) suprato, jog įmonė bankrutuos, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkino UAB „Žaliavų prekyba“ turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus.
Taip pat teismas konstatavo, kad 2009 m. balandžio 15 d. ir 2009 m. birželio 5 d. pajaus pirkimo – pardavimo sutartimis buvo siekiama suteikti prioritetą vienam UAB „Žaliavų prekyba“ kreditoriui – UAB „Best Fert“, nors sandorių sudarymo metu įmonė turėjo ir kitų kreditorių; be to, nurodė, jog UAB „Žaliavų prekyba“, būdama ŽŪB „Žadeikoniai“ pajininke, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d. pervedė ŽŪB „Žadeikoniai“ 410 000 Lt apyvartinėms lėšoms be įsipareigojimo grąžinti šias lėšas ar mokėti palūkanas, nors UAB „Žaliavų prekyba“ nurodytu laikotarpiu AB „SEB bankas“ mokėjo palūkanas, todėl toks lėšų perdavimas laikytinas nuostolinga, nesąžininga ir turinčia tyčinio bankroto požymių veikla. Be to, pasak teismo, trečiojo asmens A. N. tyčiniai veiksmai, pasisavinant bendrovei priklausantį 1 760 764,34 Lt vertės turtą, ir taip sumažinant įmonės turto vertę bei suvaržant kreditorių galimybę patenkinti jų reikalavimus, taip pat pripažintini tyčinio bankroto požymiu. Juolab kad šie veiksmai lėmė įmonės nemokumą.
Dėl nurodyto, teismas sprendė, jog UAB „Žaliavų prekyba“ buvo sąmoningai blogai valdoma, dalis įmonės turto buvo pasisavinta, dalis turto pervesta ŽŪB „Žadeikoniai“, kita dalis iššvaistyta, o tokių veiksmų pasekmė – įmonės nemokumas, dėl ko pripažino UAB „Žaliavų prekyba“ bankrotą tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. N. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį dėl UAB „Žaliavų prekyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu (4 b. t., 152-153 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
UAB „Žaliavų prekyba“ iki suklastoto Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. ŽŪB „Žadeikoniai“ pajaus pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo moki, o apeliantas neperleido ŽŪB „Žadeikoniai“ pajaus UAB „Best Fert“ (jo parašas ant nurodyto priedo buvo suklastotas), todėl dėl apelianto veiksmų nepablogėjo UAB „Žaliavų prekyba“ finansinė padėtis.UAB „Žaliavų prekyba“ turtą pasisavino ne apeliantas, o A. D., A. M. ir A. M., dėl kurių galimų nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių rajono apylinkės prokuratūroje. Be to, A. D., A. M. ir D. S. buvo išduoti įgaliojimai veikti UAB „Žaliavų prekyba“ vardu dėl nekilnojamojo turto įsigijimo nurodytos bendrovės vardu, todėl A. D. buvo išduotos įmonės lėšos įgaliojime nurodytiems sandoriams vykdyti.Apelianto suėmimo metu įmonės turtas buvo pagrobtas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus darbuotojai) 2009 m. gegužės 13 d., atlikdami kratą, paėmė bendrovės apskaitos dokumentus, nedalyvaujant UAB „Žaliavų prekyba“ atstovams, dėl ko iki šiol nėra galimybės nustatyti, kurie dokumentai dingę, be to, dėl paimtų dokumentų nėra tikslių duomenų apie šios įmonės turtą bei įsipareigojimus. UAB „Žaliavų prekyba“ – ŽŪB „Žadeikoniai“ pajininkė, todėl ji turėjo teisę gauti dalį bendrovės pelno, o, likviduojant ŽŪB „Žadeikoniai“, - dalį jos turto. ŽŪB „Žadeikoniai“ 2007 m. lapkričio 6 d. pervedė ŽŪB „Žadeikoniai“ 410 000 Lt apyvartinėms lėšoms ir tai nepablogino UAB „Žaliavų prekyba“ finansinės padėties, o ŽŪB „Žadeikoniai“ pardavė UAB „Žaliavų prekyba“ grūdų, atidėdama atsiskaitymą, tokiu būdu įmonės viena kitą kreditavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Žaliavų prekyba“ bankroto administratorius prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (4 b. t., 164-165 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „Žaliavų prekyba“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2-3 d., 338 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kuri atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str.; CPK 185, 263 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Žaliavų prekyba“ finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonė turėjo nemokumo požymių, o apeliantas šios teismo išvados nepaneigė apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) str.). Bylos duomenimis, 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Žaliavų prekyba“ iš viso turėjo 8 764 413 Lt turto, jos įsipareigojimai sudarė 5 050 974 Lt (tarp jų 604 286 Lt pelno mokesčio įsipareigojimai), o pagal 2007 m. kovo 31 d. UAB „Žaliavų prekyba“ balansą, ši bendrovė turėjo 15 898 285 Lt vertės turto, tačiau jos įsipareigojimai sudarė 11 407 299 Lt (4 b. t., 118-121 l.). Pažymėtina ir tai, kad pagal FNTT Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. liepos 10 d. specialisto išvadą Nr. 5-4/6 bei Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinamąjį aktą šios įmonės direktoriui A. N. (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-69-282/2012), 2006 metų ir 2007 metų I ketvirčio duomenys apie UAB „Žaliavų prekyba“ turtą gali būti klaidingi, kadangi juose nurodytas įmonės turtas yra ne to laikotarpio arba nepagrįstas materialinių vertybių inventorizavimo duomenimis.
Be to, teismas turėjo pagrindo teigti, jog apeliantas netinkamai organizavo UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinę apskaitą ir neteikė įmonės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui, tokiu savo neveikimu pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 2 bei 5 punktų (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 redakcija) ir BAĮ 21 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 13 d. kratos protokolo ir FNTT Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. lapkričio 19 d. pranešimo Nr. 25-4/35-3910 matyti, jog FNTT Šiaulių apskrities skyriaus pareigūnai kratos metu konstatavo, jog nerastos ir nepaimtos UAB „Žaliavų prekyba“ 2007 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nors nurodyti dokumentai turėjo būti parengti iki 2008 m. spalio 1 d., t. y. iki aukščiau paminėtos kratos atlikimo (1 b. t., 18-21, 23 l.). Juolab kad apygardos teismo teisingai nustatytais duomenimis, įmonės finansinės atskaitomybės duomenys už laikotarpį nuo 2007 m. II ketvirčio iki 2009 m. nebuvo pateikti nei VĮ „Registrų centras“, o tai leidžia spręsti, jog balansas ir nuostolių (pelno) ataskaita už 2007 m. iš viso nebuvo sudaryti (4 b. t., 66 l.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog 2009 m. balandžio 15 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sandoriai, kurie Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimu pripažinti negaliojančiais, buvo nenaudingi UAB „Žaliavų prekyba“, kadangi 2009 m. balandžio 15 d. pajaus pirkimo – pardavimo sutartimi šios įmonės 1 087 660 Lt vertės turtas buvo perleistas už 500 Lt, be to, nurodyti sandoriai sudaryti, suteikiant vienam iš bendrovės kreditorių – UAB „Best fert“, pirmenybę gauti jo finansinio reikalavimo patenkinimą ir taip pažeidžiant kitų kreditorių (UAB „Eorkorma“, UAB „Hanza Lizingas“) teises bei teisėtus interesus (2 b. t., 22-119 l.; 4 b. t., 72-76 l.). Be to, pagrįstas apygardos teismo teiginys, kad UAB „Žaliavų prekyba“ valdymo organai įmonės bei jos kreditorių teises pažeidė 2007 m. lapkričio 6 d. pervedant ŽŪB „Žadeikoniai“ 410 000 Lt be jokio įpareigojimo grąžinti nurodytas lėšas, mokėti palūkanas už jas, nors tuo metu įmonė jau turėjo didelius įsipareigojimus (daugiau nei 11 mln. Lt) kitiems kreditoriams, atsiskaitinėjo AB „SEB bankas“ už suteiktą kreditą. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto A. N. teiginius, kad pirmosios instancijos teismas 410 000 Lt pervedimą ŽŪB „Žadeikoniai“ be pagrindo traktavo, kaip neteisėtą ir nuostolingą elgesį, nes šios įmonės tokiu būdu kreditavo viena kitą savo ūkinėje veikloje (4 b. t., 83-86 l.). Kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis, kaip bendrovės valdymo organas – direktorius, yra atsakingas už tai, kad įmonės finansiniais dokumentais nėra pagrįstas 1 760 764,34 Lt grynųjų pinigų panaudojimas įmonės interesais (CPK 178, 185, 314 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pagrįsta ir teisinga teismo išvada, kad pirmiau paminėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog dėl bendrovės valdymo organų veiksmų, sudarant ir vykdant įmonei nuostolingus sandorius, suteikiant pirmenybę vienam šios bendrovės kreditoriui, – nuo 2007 m. itin pablogėjo šios įmonės turtinė padėtis, žymiai sumažėjo jos turto vertė, ir tuo pačiu buvo suvaržytos UAB „Žaliavų prekyba“ kreditorių galimybės patenkinti jų finansinius reikalavimus, bendrovė tapo nemokia.
Kaip žinia, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia, tai yra kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, todėl nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Šis teismas yra konstatavęs, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę, perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, kai atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams.
Papildydamas nurodytus išaiškinimus nagrinėjamos kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).
Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino UAB „Žaliavų prekyba“ bankrotą tyčiniu, o R. N. atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo, todėl šis atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263, 329, 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį.