- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2729/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-6217-275/2011 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ priešieškinį ieškovei V. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. datuotą vekselį 250000 Lt sumai bei priteisti visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikti vykdymui (išieškojimui) vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame 250000 Lt vekselyje.
Nurodė, kad aplinkybės, galinčios apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje (ieškinio tenkinimo atveju) vykdymą, egzistuoja jau dabar. Pateikęs ieškovei ginčijamą 250000 Lt vekselį apmokėti su 2011-07-01 pranešimu (nuorašas pateiktas į bylą), atsakovas rengiasi pateikti šį vekselį notarui vykdomajam įrašui padaryti. Pradėjus išieškojimo veiksmus pagal ginčijamą vekselį, jo suma - 250000 Lt - gali būti išieškota dar iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos. Ieškinio tenkinimo atveju tektų pradėti atgręžtinį šių piniginių lėšų išieškojimą iš atsakovo, kas vėl sąlygotų papildomas sąnaudas ir šitaip būtų ženkliai apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovui pradėjus tokios ženklios pinigų sumos (250000 Lt) išieškojimo iš ieškovės veiksmus, jai būtų apsunkintos galimybės tinkamai pasirūpinti savo teisėtų interesų šioje byloje gynyba bei atsakovas tokiu atveju įgytų nepagrįstą pranašumą. Ar pateikti vykdomąjį įrašą vekselyje vykdymui, ir kada tai padaryti - priklauso išimtinai nuo išieškotojo valios (CPK 650 str. 1 d.). Pateikus vykdomąjį įrašą vykdymui, antstolis jį priima ir atlieka pirminius vykdymo veiksmus - parengia ir išsiunčia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, įpareigojimą pateikti duomenis apie turtą, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, o taip pat - areštuoja skolininko turtą (CPK 654 str., 658 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 p., 6 p.). Siūlyme sumokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas nustatomas jų apmokėjimo terminas. Šių išlaidų neapmokėjus per nustatytą terminą, antstolis įgyja teisę supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl šių vykdymo išlaidų priteisimo (CPK 593 str., 611 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 p., 34.1. p.). Ieškovė pažymėjo, kad nutraukus vykdomąją bylą dėl to, jog buvo panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas, iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos negrąžinamos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 p.). Ieškovė nurodė, kad atsakovui sudarymas galimybės pateikti vykdomąjį įrašą, padarytą ginčijamame vekselyje, antstoliui ir šitaip pradėti vykdomąją bylą, gali apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje (ieškinio tenkinimo atveju) įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytus argumentus, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sprendė, kad draudimas atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikti vykdymui (išieškojimui) vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame 250000 Lt vekselyje neproporcingai suvaržytų atsakovo teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog atsakovas ketintų kreiptis ar būtų kreipęsis į antstolį dėl vykdomojo įrašo vykdymo. Todėl, ieškovės nurodyti argumentai, kad pradėjus išieškojimo veiksmus pagal ginčijamą vekselį, jo suma - 250000 Lt - gali būti išieškota dar iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos, o ieškinio tenkinimo atveju tektų pradėti atgręžtinį šių piniginių lėšų išieškojimą iš atsakovo yra tik prielaidos. Teismas pažymėjo, kad šios prielaidos dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui neprasidėjus vykdymo veiksmams pagal vykdomąjį įrašą nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikti vykdymui (išieškojimui) vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame 250000 Lt. vekselyje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vien sudarymas atsakovui galimybės pateikti vykdomąjį įrašą, padarytą ginčijamame vekselyje, antstoliui ir šitaip pradėti vykdomąją bylą, gali apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje (ieškinio tenkinimo atveju) įvykdymą.
2. Atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikus vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame vekselyje išieškojimui, atsirastų pagrindas iš ieškovės išieškoti vykdymo išlaidas, kurios net ir ginčijamo vekselio panaikinimo atveju būtų jai negrąžinamos. Be to, ieškovės turtui ir piniginėms lėšoms gali būti pritaikytas ženklus 250000 Lt dydžio areštas, kas savaime apsunkintų ieškovės teisėtų interesų šioje byloje gynybą, o taip pat sąlygotų ženklių nuostolių atsiradimą. Šitaip būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 17 str.). Antstolio pritaikytas areštas liktų galioti net ir teismui sustabdžius vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Litagros prekyba“ prašo ieškovės V. R. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės V. R. atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu , mano, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, tinkamai įvertino ieškovės pateiktus argumentus ir egzistuojančią faktinę situaciją dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės V. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantė pateikdama ieškinį, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui UAB „Litagros prekyba“ pateikti vykdymui (išieškojimui) vykdomąjį įrašą šioje byloje ginčijamame 250000 Lt vekselyje. Pagrindinis apeliantės argumentas, kuriuo ji remiasi skunde yra tai, kad atsakovas gali bet kada pateikti ginčo vekselį vykdymui, dėl ko iš ieškovės bus išieškota 250000 Lt suma.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šių reikalavimų neįvykdžius atsiranda ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti padariniai – pasibaigus nustatytiems terminams pateikti neprotestuotiną vekselį apmokėti, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. ĮPVĮ 76 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atidėjimas neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo. Pažymėtina, kad pažeidus nurodytus terminus, t. y. pritaikius ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, o bylai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu užtrukus ilgiau negu vienerius metus, vekselis praras vertybinio popieriaus statusą ir negalės būti įvykdytas ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktai), t. y. bus nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės, nes atsakovas neturės galimybės patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia notaro dėl vekselio padarytas vykdomasis įrašas, turi teisę ieškinio teisenos tvarka šį įrašą ginčyti (CPK 5 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 82 straipsnis).
Siekiant užtikrinti ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, atsisakoma taikyti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.